- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-13
- Bylos Nr.
- I1-3815-422/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00437-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B. su skundu (b. l. 1–4) ir skundo patikslinimu (b. l. 9–10) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. buvo paskirtas atlikti bausmę 2 būryje, 2 gyvenamojoje patalpoje, kurioje gyveno 24 žmonės ir kurios plotas 50 kv. m, todėl buvo pažeista vienam asmeniui tenkanti ploto norma. Patalpoje nebuvo stalo, kėdės, trūko spintelių, kabliukų drabužiams pakabinti. Taip pat tvirtino, kad šioje patalpoje veisėsi buitiniai parazitai. Nurodė, kad 10 dienų 2 būryje buvo daugiau kaip 80 nuteistųjų, kuriems teko naudotis 3 klozetais ir 3 pisuarais. Teigė, kad nebuvo poilsio kambario, avalynės džiovyklės, vietos rūkyti, priešgaisrinės signalizacijos detektorių. Vėliau jis buvo perkeltas į 8 būrį, kur gyvenamojoje patalpoje gyveno 24 asmenys, patalpos plotas buvo 50 kv. m. Patalpoje nebuvo stalo, kėdės, trūko spintelių, kabliukų drabužiams pakabinti; veisėsi buitiniai parazitai. Būryje gyveno 60 nuteistųjų, kurie turėjo naudotis 3 klozetais, 1 pisuaru. Taip pat nebuvo poilsio kambario, avalynės džiovyklės, vietos rūkyti. Teigė, kad duše nebuvo veidrodžio, nebuvo kur pasidėti muilo, patalpoje blanki šviesa. Tvirtino, kad duše pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas, maudytis eidavo du kartus per savaitę. Dėl to patyrė pažeminimą, patyčių, nepatogumų ir pan. Nurodė, kad nebuvo tinkamos socialinės reabilitacijos. Netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui pasireiškė sveikatos sutrikimu, labai pablogino psichikos būklę, bendravimą, žeidė jo orumą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–22). Nurodė, kad pareiškėjas 2 būryje buvo apgyvendintas 2 gyvenamojoje patalpoje, vėliau 8 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje. Tvirtino, kad šiose patalpose ploto norma vienam asmeniui atitiko teisės aktų reikalavimus. Marijampolės PN 2 būrio sanitariniame mazge yra 6 kietieji įrenginiai, kuriais galėjo naudotis 90 nuteistųjų; 8 būryje sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis 60 nuteistųjų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dalį bausmės laiko atliko pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. ryto iki 22.30 val. vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka.
Pažymėjo, kad pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose, bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl to toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Veidrodžiai nuteistųjų dažnai būna sugadinami ir Marijampolės PN deda pastangas, kad jie nuolatos būtų atnaujinami. Taip pat pažymėjo, jog stalai dušinėje pastatyti pačių nuteistųjų prašymu, kad būtų daugiau vietos daiktams susidėti. Marijampolės PN nėra gavę nusiskundimų, jog dušinėje būtų netinkamas apšvietimas ar ventiliacija, kadangi ji įrengta ir atlieka savo funkciją tinkamai.
Teigė, kad iš teismui pateiktų nuotraukų kopijų akivaizdžiai matyti, jog patalpose buvo ir stalų, ir kėdžių, taip pat buvo pakabų drabužiams kabinti. Nurodė, kad Marijampolės PN patalpos yra nuolat tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau stebimos ir prižiūrimos specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, taip pat Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie, atsiradus gedimų ar prireikus remontuoti patalpas, skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus, daiktų remontą. Rūkymo patalpos bendrabučio tipo patalpose (būriuose) nėra numatytos, tačiau nurodė, jog Marijampolės PN būriuose yra pažymėtos vietos rūkyti. Pažymėjo, kad teismui pridedamose nuotraukose matyti, jog tiek 2, tiek 8 būriuose yra džiovyklos, kuriomis naudojosi pareiškėjas. Taip pat nurodė, jog iš pateikiamų nuotraukų kopijų matyti, jog tiek 2, tiek 8 būriuose buvo kur džiovinti drabužius ir avalynę. Tvirtino, kad Marijampolės PN yra įrengti dūmų detektoriai.
Atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN yra sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“, kuri nuolat prižiūri Marijampolės PN patalpas, prireikus atlieka parazitų naikinimą. Patalpų priežiūrą taip pat atlieka ir Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus darbuotojai, kurie, pastebėję parazitų, nedelsdami apie tai praneša Marijampolės PN direktoriui ir UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ atsakingiems darbuotojams.
Teigė, kad pareiškėjas jokių programų pas psichologes nelankė. Pažymėjo, jog tiek 2, tiek 8 būriuose yra įrengti treniruokliai lauke, kad nuteistieji galėtų sportuoti gryname ore.
Atsakovės atstovo įsitikinimu, Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. iki 2022 m. vasario 16 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) (b. l. 2, 4).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2 ir 8 būrių gyvenamosiose patalpose, kuriose jis atliko bausmę, jam teko mažesnis plotas, nei numato teisės aktai.
Remiantis Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 7/07-1103 „Dėl nuteistųjų perkeliamų iš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus į Marijampolės pataisos namus paskyrimo į brigadas“, pareiškėjas buvo paskirtas į 2 būrį. Pagal Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. 7/07-1148 „Dėl nuteistųjų pervedimo iš vienos brigados (kameros) į kitą“, pareiškėjas buvo paskirtas į 8 būrį (b. l. 23–28). 2 būryje pareiškėjas buvo apgyvendintas 2 patalpoje, 8 būryje buvo apgyvendintas 2 patalpoje. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – Įsakymas dėl minimalaus ploto) 2.1 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose yra 3,1 kv. m.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2 būrio 2 patalpos gyvenamasis plotas 52,28 kv. m ir joje įrengta 16 miegamųjų vietų (b. l. 29, 161), todėl pareiškėjui šioje patalpoje ginčo laikotarpiu teko 3,26 kv. m ploto. Nustatyta, kad 8 būrio 2 patalpos gyvenamasis plotas 76,20 kv. m ir joje įrengta 24 miegamosios vietos (b. l. 30, 161), todėl pareiškėjui šioje patalpoje ginčo laikotarpiu teko 3,175 kv. m ploto. Teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į Įsakymo dėl minimalaus ploto 2.1 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista.
Pareiškėjo teigimu, gyvenamosiose patalpose, kuriose jis ginčo laikotarpiu atliko bausmę, nebuvo stalo, kėdės, trūko spintelių, kabliukų drabužiams pakabinti.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.) (toliau – ir Aprūpinimo normos) 1 punktą, bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje turi būti metalinė lova, spintelė prie lovos 1 asmeniui, 1 vnt., taburetė ir / arba kėdė, ir / arba suolai, stalas, šiukšlių dėžė, valymo inventorius, sieninė pakaba arba spinta. Byloje pateiktose fotonuotraukose matyti, kad gyvenamosiose patalpose yra metalinės lovos, sieninės pakabos, šiukšlių dėžė, valymo inventorius, kėdės, spintelės ir stalai (b. l. 68–75, 104–115). Kitų duomenų, be subjektyvių, deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo skundo teiginių, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo teisės aktuose numatyto inventoriaus, teismas neturi, todėl pareiškėjo argumentai, jog buvo pažeistos Aprūpinimo normos, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai parazitai, tarakonai, blakės.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Byloje pateikta 2021 m. rugsėjo 27 d. sudaryta paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ dėl dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų teikimo (b. l. 48–58). Iš sutarties sąlygų matyti, kad įmonė nuolat ir pagal poreikį teikia dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas. Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo aktai patvirtina, kad pataisos namai imasi veiksmų, kad kenkėjai būtų naikinami (b. l. 168–173).
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad jį sukandžiojo blakės, ir nurodė, kad kreipėsi į medikus. Atsakovės atstovo 2022 m. gegužės 12 d. pažyma patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į medikus nesikreipė, paskutinį kartą į medikus kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 29 d. (b. l. 167). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovės atstovas veikė taip, kaip numato Higienos normos HN 134:2015 20 punktas, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus (neveikimą).
Pareiškėjas nurodo, kad būriuose, kuriuose atliko bausmę, nebuvo džiovyklų, laisvalaikio kambario, vietų rūkyti.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galiojusių iki 2020-12-21) 5.8 punkte buvo nurodyta, kad pataisos įstaigose turi būti laisvalaikio kambarys, o 5.9 punkte – drabužių ir avalynės džiovykla. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (įsigaliojusių nuo 2020-12-22) 6.8 ir 8.9 punktus, pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei bei drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio kambarys. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020-12-21 privalomai nuteistiesiems nereikia įrenginėti drabužių ir avalynės džiovyklos. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad 2 ir 8 būriuose įrengtos drabužių ir avalynės džiovinimo patalpos ir laisvalaikio kambariai (b. l. 94–96, 97, 98, 126). Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktomis fotonuotraukomis, todėl konstatuojama, kad minimuose būriuose buvo įrengtos drabužių ir avalynės džiovinimo patalpos ir laisvalaikio kambariai. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato rūkymo vietos įrengimo, tačiau Marijampolės PN įrengę specialias vietas rūkyti (b. l. 103).
Pareiškėjas nurodė, kad būriuose nebuvo įrengti priešgaisrinės signalizacijos detektoriai.
Pagal bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, 88.5 punktą, autonominiai dūmų signalizatoriai (dūmų detektoriai) įrengiami gyvenamosiose patalpose, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime ir paaiškinimuose nurodė, kad Marijampolės PN yra įrengti dūmų detektoriai ir tai patvirtina fotonuotraukos (b. l. 99, 100). Tačiau dėl fotonuotraukų kopijų prastos kokybės teismas negali spręsti, jog nuotraukose (b. l. 99, 100) ant patalpų lubų įrengti dūmų detektoriai.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad 2 būryje buvo daugiau kaip 80 nuteistųjų, kuriems teko naudotis 3 klozetais ir 3 pisuarais, o 8 būryje gyveno 60 nuteistųjų, kurie turėjo naudotis 3 klozetais, 1 pisuaru.
Vadovaujantis Aprūpinimo normų 7.4 ir 7.6 punktais, 1 klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras skiriamas ne daugiau kaip 15 asmenų, 1 praustuvė – taip pat ne daugiau kaip 15 asmenų. Taigi, 2 būryje yra 6 kietieji sanitariniai įrenginiai ir jais galėjo naudotis 90 nuteistųjų (pareiškėjo teigimu, būryje buvo daugiau kaip 80 nuteistųjų). Marijampolės PN 8 būryje sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis 60 nuteistųjų (pareiškėjo teigimu, 8 būryje gyveno 60 nuteistųjų). Įvertinus minėtas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, pareiškėjo argumentai dėl per mažo sanitarinių įrenginių skaičiaus yra nepagrįsti.
Pareiškėjas teigia, kad nebuvo užtikrinta socialinė reabilitacija, negalėjo pakankamai sportuoti lauke ir patalpoje.
Iš byloje esančio Individualaus nuteistojo V. B. socialinės reabilitacijos plano ir jo įgyvendinimo matyti, kad jam yra numatytos socialinės reabilitacijos priemonės, su nuteistuoju pravesti pokalbiai. Byloje esanti 2022 m. kovo 31 d. psichologės pažyma patvirtina, kad V. B. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę programų, kurios skatintų teigiamus asmeninius pokyčius, nelankė (b. l. 66). Be to, pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokios socialinės reabilitacijos priemonės jam nebuvo taikytos ar kokių priemonių jis norėtų.
Byloje pateiktas Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 4/07-181 „Dėl Sportinių užsiėmimų vykstančių sporto aikštyne grafiko patvirtinimo“ patvirtintas Sportinių užsiėmimų vykstančių sporto aikštyne grafikas, kuriame nurodytas laikas, kada kuris būrys išleidžiamas į sporto aikštyną sportuoti lauke, ir sporto aikštyno naudojimosi taisyklės. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad lauke yra įrengtas sporto aikštynas ir treniruokliai (b. l. 101, 102, 137, 138). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo šiuo aspektu konstatuoti Marijampolės PN neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas skunde teigė, kad dušų patalpoje nebuvo veidrodžio, nebuvo kur pasidėti muilo, patalpoje blanki šviesa, prasta ventiliacija. Tvirtino, kad duše pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas, maudytis eidavo du kartus per savaitę.
Pažymėtina, kad pagal vyraujančią naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1229-624/2020, 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-929-556/2020, 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-442-552/2021).
Pagal Aprūpinimo normų 13 punktą, dušo patalpoje turi būti dušo čiaupai (galvutės), 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui; suolas ir / arba kėdė, ir / arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui; kilimėlis arba grotelės; veidrodis; sieninė pakaba drabužiams; lentynėlė higienos priemonėms; kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai pagal poreikį. Pagal byloje esančias fotonuotraukas (b. l. 142–149) (dėl jų prastos kokybės) teismas negali spręsti, jog Marijampolės pataisos namų dušinė yra aprūpinta pagal teisės aktus numatytu inventoriumi, tačiau šiose nuotraukose aiškiai matyti, jog dušai yra atskirti sienelėmis. Kitų duomenų, be atsakovės atstovo teiginių, jog 2 ir 8 būrių dušinėse būtų Aprūpinimo normose reglamentuotas inventorius, byloje nepateikta.
Pažymėtina, jog teisės aktai nereglamentuoja apšvietimo normų dušo patalpose. Dėl ventiliacijos pažymėtina, kad pats pareiškėjas skunde nurodė, jog ventiliacija įpučia šaltą orą, todėl teismas neabejoja, kad dušo patalpos yra ventiliuojamos.
Įvertinus minėtas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, atsižvelgus į byloje esančius duomenis, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo argumentai dėl teisės į privatumą naudojantis dušais pažeidimo ginčo laikotarpiu yra nepagrįsti.
Įvertinus pirmiau sprendime išdėstytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad ginčo laikotarpiu Marijampolės PN neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, pažeidžiant Aprūpinimo normų 13 punkto reikalavimus bei Priešgaisrinės saugos taisyklių 88.5 punktą dėl autonominių dūmų signalizatorių (dūmų detektorių).
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 155–156) nurodė naujas aplinkybes dėl pelėsių ir būriuose gyvenusių asmenų skaičiaus. Pažymėtina, kad teismas bylą nagrinėja pagal 2022 m. kovo 17 d. nutartimi priimtą skundą ir skundo patikslinimą, todėl pareiškėjo nurodytų naujų aplinkybių nevertina. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2018 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1353-662/2018).
Pareiškėjas prašė priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, skausmą, reputacijos pablogėjimą. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų galimai pareiškėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Vis dėlto teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).
Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, byloje esančias 2022 m. kovo 30 d. Antrojo resocializacijos skyriaus psichologės ir 2022 m. gegužės 12 d. Sveikatos priežiūros skyriaus pažymas, kuriose nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų nei į psichologus, nei į medikus nesikreipė (b. l. 67, 167), nesant kitų duomenų apie šių pažeidimų pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. B. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista V. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.