Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei, nukentėjusiajai V. K., kaltinamajam G. K. K., jo gynėjai, advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neįgalus, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. K. 2016-12-16, apie 16.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ranka vieną kartą smogė savo sutuoktinei V. K. į veidą, taip mušdamas ją, sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. K. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016-12-16 apie, 16.00 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir žmonos V. K. įvyko konfliktas. Jie tarpusavyje apsižodžiavo, dėl ko kilo konfliktas nepamena. Žodinio konflikto metu jis savo žmonai sudavė ranka vieną smūgį į veidą. Niekada anksčiau prieš savo žmoną nėra smurtavęs, tarpusavio santykiai geri, kartu gyvena 16 metų. Įvykio metu buvo išgėręs apie 200 gramų degtinės, tai turėjo įtakos jo veiksmams. G. K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl savo veikos labai gailisi, žmonos atsiprašė, abu tarpusavyje susitaikė, prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusioji V. K. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad jau dešimt metų yra ištekėjusi už G. K. K.. Gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Pastaruoju metu gyveno jiems abiem priklausančiame vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų neturi, gyvena tik dviese. Patikino, kad jų tarpusavio santykiai yra geri, sutaria, tačiau, kaip ir kiekvienoje šeimoje, pasitaiko ir konfliktų. Nei ji, nei G. K. K. alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja. 2016-12-16, apie 16.00 val., dviese su vyru buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Namuose sutuoktinis išgėrė 200 gr. degtinės. Kadangi artėja šventės, reikia atlikti namų ruošos darbus, jai nepatiko, kad sutuoktinis geria alkoholį ir tai žodžiu jam pasakė, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu G. K. K. tyčia, galimai pykdamas ant jos dėl priekaištų jam, ranka (kuria tiksliai rankos vieta - kumščiu, delnu ar alkūne, neatsimena) vieną kartą smogė jai į veidą ties lūpomis. Ji pajuto fizinį skausmą. Smogęs jai, sutuoktinis išėjo į lauką parūkyti. Tai pirmas kartas, kai jis prieš ją smurtauja fiziškai, todėl, jausdama fizinį skausmą, ji iš karto užsirakino bute ir savo mobilaus ryšio telefonu paskambino bendruoju pagalbos telefonu bei apie sutuoktinio smurtą pranešė policijai. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie dėl smurto artimoje aplinkoje sulaikė jos sutuoktinį. Pati nukentėjusioji medikų pagalbos atsisakė. Nei iš karto po įvykio, nei vėliau ji į jokias gydymo įstaigas ar medikus nesikreipė. Joks gydymas jai paskirtas nebuvo, nedarbingumo pažymėjimas taip pat nebuvo išduotas, jokios žalos nepatyrė, teismo posėdžio metu patvirtino, kad G. K. K. jos atsiprašė, ir jie abu susitaikė, prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

G. K. K. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą. Teismas šiuos įrodymus vertina kompleksiškai, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.

Iš 2016-12-16 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad buvo priimtas V. K. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2016-12-16, apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sutuoktinio G. K. K., su kuriuo gyvena ir bendrą ūkį veda 16 metų, įvyko žodinis konfliktas kurio metu sutuoktinis plūdo ją necenzūriniais žodžiais, o vėliau ranka sudavė jai į veidą, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Tuomet sutuoktinis išėjo į lauką, o ji užsirakino bute ir iškvietė policiją. Šio įvykio metu sutuoktinis sukėlė jai fizinį skausmą. Sužalojimai nežymūs, todėl į medikus nesikreipė, į teismo medicinos ekspertus nesikreips. Sutuoktinis smurtauja pirmą kartą. Tame pačiame protokole nurodyta, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 7 – 12).

Iš 2016-12-16 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, nustatyta, kad 2016-12-16 iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė V. K.. Ji buvo susijaudinusi, verkė. Įvykio vietoje ji nurodė, kad jos vyras žodinio konflikto metu trenkė jai į veidą. Smurtu įtariamas asmuo – G. K. K. – buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (b. l. 14 – 15).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 3723, matyti, kad 2016-12-16, 17.37 val., G. K. K. nustatytas 0,47 promilių girtumas. (b. l. 28).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas G. K. K. dėl fizinio skausmo sukėlimo sutuoktinei V. K., pasitvirtino. Kaltinamasis G. K. K. savo kaltę pripažino pilnai, nukentėjusioji V. K. paaiškino, jog dėl kaltinamojo veiksmų jautė fizinį skausmą. G. K. K. kaltę patvirtina tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusiosios V. K. parodymai, įvykio vietoje atlikti proceso veiksmai. Akivaizdu, kad G. K. K. smurtavo sutuoktinės atžvilgiu, kas pagal BPK 248 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas yra prilyginama artimajam giminaičiui ir šeimos nariui, tokie G. K. K. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.

G. K. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. K. K. nukentėjusiosios V. K. atsiprašė, su ja susitaikė. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad sutinka su kaltinamuoju taikytis ir jam atleidžia. Jokia žala nepadaryta. Pretenzijų neturi.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

G. K. K. teisiamas pirmą kartą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo tyčinio nusikaltimo pripažino, su nukentėjusiąja V. K. susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Žala nepadaryta. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, su nukentėjusiąja santuokoje gyvena 10 metų, turi neįgalumą. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog toks G. K. K. elgesys buvo daugiau atsitiktinis ir, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir G. K. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti- nėra.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. NTP-7-12469 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 34,74 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš G. K. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. K. K., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiąja V. K., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti G. K. K., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš G. K. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.