Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-12-04 nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė A. M. paskirta laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai bei Tauragės apskrities VPK. Iš A. M. Valstybinei ligonių kasai priteista 771,60 Lt žalos atlyginimo, Tauragės apskrities VPK priteista 2162,07 Lt žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad jis 2007-07-07, apie 00.30 val., viešoje vietoje – kavinėje „Arka“, esančioje J. Basanavičiaus g. 4, Šilalės m., vakaronės metu, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, kitų asmenų akivaizdoje sumušė T. Š. – sudavė jam alaus bokalu vieną kartą į kaktos sritį, po to nuskeltu bokalu sudavė vieną kartą į veido sritį bei trenkė jį į sieną, taip padarydamas T. Š. galvos smegenų sukrėtimą, kaktos ir veido žaizdas, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam A. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jas pagal BK 138 str. 1 d. kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą ir BK 284 str. 1 d. kaip viešosios tvarkos pažeidimą. Nuteistojo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu: nukentėjusiojo T. Š. parodymais, liudytojų A. A., L. T., R. P., L. Š., V. V., L. P., J. B., O. K., E. G., L. M., L. N., L. Ž., R. Ž., L. Ž. parodymais, kurie viso ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nuoseklūs, teismo medicinos specialisto išvada Nr. G147/07(11) apie T. Š. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, specialisto A. Gedmino parodymais teisiamojo posėdžio metu, kuriais jis patvirtino savo išvadą, komisijinės ekspertizės aktu Nr. EKG 51/10(03), kuriuo panaikinti byloje atliktų medicinos specialistų išvadų prieštaravimai.

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Tai reiškia, jog BK 284 str. 1 d. numato atsakomybę už nusikalstamą veiką, kuria siekiama pažeisti viešąją tvarką, kuri yra esminis šio nusikaltimo objektas. Viešoji tvarka – tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Šio straipsnio dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Todėl siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūliais, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Kadangi ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl turi būti nustatyta, kad asmuo minėtais būdais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje pavartojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Pagal teismo nustatytas konkrečias faktines aplinkybes A. M. elgesys buvo įžūlus ir pasireiškė tuo, kad 2007-07-07, apie 00.30 val., būdamas viešoje vietoje – kavinėje ,,Arka“, esančios Basanavičiaus g. 4, Šilalės m., pobūvio metu, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia alaus bokalu bent tris kartus sudavė T. Š. į galvą, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad neturėjo jokio išankstinio nusistatymo prieš nukentėjusįjį T. Š., nesiekė jam kerštauti dėl praeities įvykių, pažymėjo, jog iš esmės su nukentėjusiuoju sutarė ir sugyveno. Tačiau šiuos nuteistojo argumentus paneigia tai, jog nuteistasis ir nukentėjusysis buvo gerai pažįstami, praeityje ne kartą bendravo, kaip nurodo pats nuteistasis, ne kartą šventė su jo ir nukentėjusiojo žmonos klasės draugais, kartu yra šventę Naujuosius metus. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuosprendyje padaryta pirmosios instancijos teismo išvada, jog konfliktas tarp A. M. ir T. Š. kilo ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl priešiškai susiklosčiusių tarpusavio santykių. Tačiau tai, jog konfliktas įvyko dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų nepaneigia viešosios tvarkos pažeidimo fakto, kadangi teismų praktikoje net ir asmeninio pobūdžio konfliktai, jei jie sprendžiami viešoje vietoje ir tokiu būdu, jog akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį bei tvarką, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, laikomi viešosios tvarkos pažeidimais (LAT nutartys Nr. 2K-126/2006, Nr. 2K-136-2010, Nr. 2K-137-2010).

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog nukentėjusiojo T. Š. parodymai, duoti ikitesiminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu, buvo prieštaringi, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nukentėjusysis tiek ikitesiminio tyrimo metu, tiek apklausinėjamas teisme nurodė, jog nuteistasis A. M. pirmas pradėjo muštynes kavinėje, suduodamas jam smūgius į galvos sritį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad T. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė skirtingas vietas, kur jam buvo suduoti smūgiai (į galvą, į veidą, į kaktą), nelaikytina, kad nukentėjusysis davė nenuoseklius parodymus, nes visos nurodytos vietos apima galvos sritį. Taip pat pažymėtina, jog įrodinėjant nuteistojo kaltę buvo remtasi ne vien nukentėjusiojo, bet ir kitų liudytojų parodymais, medicinos specialistų išvadomis. Todėl nukentėjusiojo T. Š. parodymų dalinis neatitikimas teisminio nagrinėjimo metu bei teisme, ar jo parodymų nenuoseklumas negali būti laikomas esminiu nuteistojo išteisinimo pagrindu.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir nuteistojo skundo argumentas, jog jo kaltę paneigia provokuojamas nukentėjusiojo elgesys, t. y. aplinkybė, jog T. Š. jam į veidą pylė degtinę. Nuteistasis mano, jog toks neteisėtas nukentėjusiojo elgesys išprovokavo visą konfliktą. Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nusikaltimų padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Skiriant nuteistajam A. M. bausmę, į šią aplinkybę, kaip į nuteistojo atsakomybę lengvinančią, buvo atsižvelgta. Ši BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Nors nuosprendžiu pripažinta, jog A. M. nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo T. Š. elgesys, tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo A. M. veiksmus vertinti kaip veikimą būtinosios ginties sąlygomis. BK 28 str. suteikia asmeniui teisę į būtinąją gintį ir reglamentuoja atsakomybę būtinosios ginties ribų peržengimo atvejais. Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pavojingas kėsinimasis šiuo atveju turi būti realus, akivaizdus, keliantis tiesioginę grėsmę besiginančiajam ar kitam asmeniui. Nesant pakankamo pagrindo manyti, jog prasidėjo arba tiesiogiai gresia pavojingas kėsinimasis, žalos padarymas kitam asmeniui nėra nei būtinoji gintis, nei jos ribų peržengimas. Šiuo konkrečiu atveju T. Š. provokuojantį elgesys – degtinės pylimą nuteistajam ant galvos – akivaizdžiai negali būti laikomas pavojingu kėsinimusi į A. M..

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentai dėl byloje atliktų medicinos specialisto išvadų Nr. G 147/07(11) ir Nr. G 349/07(11) neobjektyvumo, jų prieštaringumo bei sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nusprendė atlikti naują teismo medicinos ekspertizę, kuri buvo pavesta atlikti ekspertų komisijai. 2010-05-28 buvo atlikta papildoma komisijinė ekspertizė Nr. EKG 51/10 (03), kuri pašalino iki tol byloje buvusių medicinos specialistų išvadų priešaravimus (b. l. 122-126, t. III). Ekspertizės akte nurodyta, kad sprendžiant iš veido žaizdų lokalizacijos bei kitų požymių, T. Š. sužalojimai paaiškinami trimis trauminiais poveikiais: dviem į kaktą, vienu į kairįjį skruostą. Akte taip pat nurodoma, jog veido žaizdos galėjo būti padarytos sudavus alaus bokalu bei duženomis (sudužus bokalui) – mažiausiai vienu smūgiu bokalu. Ekspertizės akte pažymėta, jog mažai tikėtina, kad veido sužalojimai būtų gavęsi T. Š. griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus aplinkos daiktus – kėdės atlošą, stalo braunas (b. l. 125-126, t. III). Todėl atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentai, jog žaizdos T. Š. galėjo atsirasti jam griūvant ir atsitrenkiant į ten buvusias kėdes. Be to, komisijinė ekspertizė nustatė, jog T. Š. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas patvirtintas objektyviais duomenimis, neurologine simptomatika, be to, patvirtintas 2007-07-09 ir 2007-07-23 neurologų konsultacijos metu. Todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių ir dėl T. Š. nustatyto sveikatos sutrikdymo laipsnio. Be to, teismo medicinos ekspertai akte pažymėjo, jog Šilalės ligoninės T. Š. ligos istorijoje Nr. 1524-S-7 neatžymėta, ar 2007-07-07 naktį nukentėjusysis į ligoninę buvo pristatytas blaivus, kraujas alkoholio nustatymui nepaimtas, todėl iš medicininių dokumentų spręsti apie T. Š. blaivumą negalima.

Taigi nuteistojo A. M. kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei viešosios tvarkos pažeisimo įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, kad teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę padarius minėtus nusikaltimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti Apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.