Utenos apylinkės teismo sprendimas

2025-06-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-364-664/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-06-21
Bylos Nr.
A20.-364-664/2025
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00345-2025-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Vapsvienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-364-664/2025Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00345-2025-5Procesinio sprendimo kategorija 21.15 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 21 d.Ignalina
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė,sekretoriaujant Jolantai Zabolevičienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

užsieniečiui I. I.,užsieniečio atstovui advokatui L. B.,vertėjoms D. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Uzbekistano Respublikos piliečiui I. I., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Užsieniečių registracijos centro (toliau – URC) teikimu prašoma sulaikyti Uzbekistano Respublikos pilietį I. I., gimusį (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – Užsienietis), VSAT prie LR VRM iki 2025-09-19, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Teikime nurodoma, jog Užsienietis Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai, leidimas laikinai gyventi yra panaikintas, Užsienietis neturi dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse, tačiau jis nevaržomai, neteisėtai buvo išvykęs į Švedijos Karalystę. Užsienietis šiuo metu neturi pakankamai lėšų pragyvenimui, neturi socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Todėl darytina išvada, kad sulaikymas šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiant tikslo – priimti ir įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo/išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Užsienietis ir jo atstovas prašo teismo skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, tai yra: arba apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, arba apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktas). Užsienietis nurodė, jog 2025 m. birželio 19 d. jį sulaikiusiems pareigūnams pateikė prieglobsčio prašymą, turi tikslą kuo greičiau grįžti į kilmės šalį, sprendimo laukti norėtų laisvesnėmis sąlygomis, kadangi jo asmens dokumentas likęs Švedijoje, jam būtina palaikyti telefoninį ryšį su draugais dėl dokumentų perdavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas iš dalies.

3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

4. Byloje nustatyta:

4.1. Remiantis Lietuvos migracinės informacinės sistemos MIGRIS duomenimis, Užsienietis į Europos Sąjungą atvyko teisėtai, turėdamas Uzbekistano Respublikos piliečio pasą ir Lietuvos Respublikos leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą darbo pagrindu ir galiojusį iki 2026 m. sausio 1 d.

4.2. 2024 m. spalio 30 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S243573 panaikinti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.

4.3. 2025 m. birželio 19 d. Užsienietis buvo perduotas Lietuvos Respublikai pagal Dublino III Reglamentą iš Švedijos Karalystės.

4.4. 2025 m. birželio 19 d. 20.15 val. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro pareigūnas sprendimu sulaikė Užsienietį, ne ilgiau kaip 48 val., konstatavus, jog minėto Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas.

4.5. 2025 m. birželio 19 d. Užsienietis pateikė raštišką prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo.

4.6. Patikrinus vidaus reikalų sistemos informacines duomenų bazes, rasta duomenų apie asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris 2024-10-30 buvo panaikintas, nerasta duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą ar priimtus ir (ar) įsiteisėjusius sprendimus. Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje nėra duomenų apie paskelbtą įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo. Administracinių nusižengimų registre nėra duomenų apie Užsieniečio atliktus administracinius nusižengimus. Užsienietis nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą.

5. Teismas pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

6. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Įstatymo (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus, reglamentuojančio Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

7. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

8. Įvertinus tai, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką grąžintas iš Švedijos Karalystės pagal Dublino III Reglamentą, numatančią, jog priimančioji šalis yra įpareigota nagrinėti asmens prieglobsčio prašymą, jo pateiktus duomenis teismo posėdžio metu (apie 2025-06-19 pateiktą Lietuvoje prieglobsčio prašymą) bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą 2020 m. birželio 25 d. sprendime byloje Nr. C?36/20, pagal kurią trečiosios šalies pilietis įgyja tarptautinės apsaugos prašytojo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2013/32 2 straipsnio c punktą, statusą nuo to momento, kai tokios apsaugos „paprašo“, trečiosios šalies piliečio žodžiu išreikšto noro prašyti tarptautinės apsaugos pakanka, kad jam būtų suteiktas tarptautinės apsaugos prašytojo statusas, daroma išvada, kad šiai dienai Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.

9. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

10. Nustatyta kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, neturintis gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturintis teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi). Užsieniečio asmenybė ir tapatybė nustatyta ir nors byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis šiai dienai nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau jis, neturėdamas dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse, nevaržomai, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Švedijos Karalystę ir tik 2025 m. birželio 19 d. buvo grąžintas pagal Dublino III reglamentą iš Švedijos Karalystės, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus

11. Teismas, siekdamas užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą daro pagrįstą išvadą, jog Įstatymo tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas, galimybės pasislėpti užkardymas) gali būti pasiekti taikant mažiau nei sulaikymas asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 2-4, 11 punktais, 114 straipsniu, 115-118 straipsniais,

nusprendžia:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti Uzbekistano Respublikos piliečiui I. I., gimusį (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 (trims) mėnesiams, iki 2025 m. rugsėjo 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

Informuoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kad posėdžio metu Užsienietis nurodė pateikęs Lietuvoje prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Irena Vapsvienė