- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-23
- Bylos Nr.
- N1-92-333/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidutė Stangvilienė
- Kaltinamasis
- L. M., R. N., M. A., A. P.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Civilinis atsakovas
- D. M., L. M.
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamajam A. P. ir jo gynėjai advokatei J. V.,
Žemesnės instancijos teismas
įstatyminiams kaltinamojo L. M. atstovams ir civiliniams atsakovams D. M. ir L. M.,
vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovėms R. K. ir J. B.,
viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir 22 straipsnio 1 dalyje bei 180 straipsnio 2 dalyje.
R. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, registruojasi darbo biržoje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini) teistas:
Žemesnės instancijos teismas
2015-06-26 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 8 MGL dydžio – 301,28 eurų bauda. Bauda sumokėta 2016-01-15;2015-10-19 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 6 mėnesiams laisvės apribojimo bausme. 2016-01-15 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro;2015-12-18 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2015-10-19 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 9 mėnesiams laisvės apribojimo bausme. 2016-08-11 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro;2016-10-03 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 8 mėnesiams laisvės apribojimo bausme. Bausmę atlikęs. 2017-07-10 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro.
Turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 180 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje.
M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis prie (duomenys neskelbtini), teistas:
2016-01-25 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams laisvės apribojimo bausme;2016-02-17 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį 4 mėnesiams laisvės atėmimu. 2016-04-01 to paties teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2016-01-25 teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinai nuteistas 8 mėnesiams laisvės apribojimo bausme. Bausmę atlikęs. 2016-10-26 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro.
Turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:
Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį 4 MGL dydžio – 150,64 eurų bauda. Bauda sumokėta 2016-02-23.
Turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017-01-27 laikotarpyje nuo 21 val. iki 00 val. būdami viešoje vietoje, daugiabučio namo bute ir jo balkone, esančiame (duomenys neskelbtini) , Alytuje, matant pašaliniams asmenims ir nepilnamečiams, apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, elgdamiesi įžūliai, veikdami bendrai R. N., A. P., M. A. ir nepilnametis L. M., būdami svetainėje, po M. A. suduotų smūgių nukentėjusiajam A. Š. į kairę ranką ir galvą, vartodami necenzūrinius žodžius per balkoną į lauką mėtė tuščius butelius ir kitus daiktus, prie svetainės lango stumdė A. Š., daužydami jį į lango stiklą. Vėliau tęsiant nusikalstamus veiksmus, apie 21.30 val., praeiviams iškvietus policijos pareigūnus, kuriems sulaikius bei išvedus M. A. iš buto, R. N. su A. P. rankų kumščiais sėdinčiam nukentėjusiajam A. Š. sudavė nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį. Tada nepilnamečiui L. M. grasinant peiliu bei reikalaujant iš nukentėjusiojo A. Š. alkoholio bei peiliu žalojant kairę ranką, R. N. nukentėjusiajam į veido dešinę pusę, ties smilkiniu, užgesino nuorūką. Po to, vonios kambaryje R. N. kojomis ir rankomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių A. Š. į galvos sritį. Po to svetainėje nepilnamečiui L. M. stikline taure kirtus nukentėjusiajam A. Š. į galvą, R. N., L. M. ir A. P. rankomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių į galvos sritį. Vėliau tęsiant nusikalstamus veiksmus, apie 22 val. grįžus į butą M. A., nukentėjusiajam A. Š. gulint svetainėje ant grindų, R. N., M. A., L. M. ir A. P. kojomis bei rankomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas. Tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. Š. dėl poodinės kraujosruvos apie abi akis, dešinio smilkinio srityje, nosies nugarėlėje, dešinio žasto srityje, kraujosruvos abiejų akių junginėse, odos nubrozdinimų dešinio smilkinio srityje, kaktos kairėje, kairės akies vokų išoriniame kampe, kairio smilkinio srityje, už kairės ausies, pakaušio kairėje pusėje, nosies kairėje, kairės alkūnės sąnario srityje, kairio kelio sąnario srityje, trauminės galvos smegenų ligos, ūmaus periodo, lengvos formos padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei L. M. kėsino įgyti nukentėjusiojo turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes nukentėjusysis pinigų nedavė.
Kaltinamasis M. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su nukentėjusiuoju A. Š. ir kitais kaltinamaisiais, išskyrus L. M., įvykio metu buvo bendradarbiai. Įvykio dieną A. juos pakvietė į svečius. Vaišes pirko A. bei prisidėjo ir kiti. Vakare visi susirinko pas A. bute. Kartu su jais buvo dar dvi merginos, A. ir A.. Iš pradžių viskas buvo normalu. Konfliktas prasidėjo tuomet, kai kilnojant kėdes A. tam papriekaištavo ir jį pastūmė. Į tai atsakęs smūgiais A.. Draugai bandė juos išskirti. Buvo iškviesta policija. Atvykę policijos pareigūnai liepė jam išeiti iš buto, nes A. pasakė, jog esąs nepageidaujamas. Pareigūnai jį išsivedė į lauką ir paleidę nurodė į tą butą nebegrįžti. Einant link namų kažkas iš kompanijos paskambino ir pasiūlė sugrįžti. Grįžus po gero pusvalandžio bute pamatė betvarkę, vaikinai stumdėsi tarpusavyje, labiausia stumdė A.. Merginų bute jau nebuvo. Sugrįžęs A. taip pat sudavė smūgius į veidą. Dėl to, kad iškvietė policiją. Taip pat įspyrė su koja. Po to vėl atvyko pakartotinai policija ir visus vaikinus išsivežė. Suprato, kad policiją iškvietė kaimynai, nepatenkinti triukšmu, ar tai A. tėvas. Bute buvo baisi betvarkė, A. buvo sumuštas, užsidėjęs ant galvos rankšluostį, kuris buvo kraujuotas. Ant jo veido matėsi sužalojimai. Su Ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutiko. Dėl nukentėjusiojo A. Š. civilinio ieškinio sutiko dėl turtinės žalos atlyginimo, bet tik iš dalies sutiko su neturtinės žalos atlyginimu. Mano, jog prašoma suma yra per didelė. Sutiktų sumokėti 1000 eurų.
Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino iš dalies ir davė analogiškus parodymus, kaip ir M. A.. Be to, jis parodė, kad konfliktas kilo dėl to, kad M. nedavė merginoms atsisėsti ant kėdės. A. Š. dėl to supyko ir pastūmė M.. Tuomet prasidėjo susistumdymas, todėl A. irgi sudavęs smūgį, norėjo juos išskirti. Susistumdymas vyko prie lango, merginos bandė juos raminti. Balkone kažkas iš jų gėrė, todėl galėjo išmesti butelius. Kažkas iškvietė policiją. A. nurodė į M., todėl jį išsivedė. Dėl girtumo visko gerai neprisimenantis. Prisimena, kad A. sudavė smūgius, gal spardęs. Matė, kad ant stalo buvo peilis, bet kas su juo įdūrė A., nematė. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davęs teisingus parodymus, o šiuo metu visko gerai neprisimenantis. Su Ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutiko, iš dalies nesutiko su nukentėjusiojo A. Š. civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, mano kad ji turi būti atlyginta apie 1000 eurų sumoje.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju A. P. parodė:
„A. pažįsta, jie yra bendradarbiai. Bendravo su juo gerai. A. ir su juo dabar bendrauja, nes jis žino, kad jis prieš jį mažiausiai iš visų draugų smurtavo tą vakarą, tai yra 2017-01-27. Minėtą dieną jis su L. buvo pas M.. Su jais buvo dar dvi panelės. R. paskambino jam ir pakvietė juos nuo A., kad ateitų pas A. į namus. Jie visi sutiko nueiti. A. su R. atėjo prie „Maximos“ ir jie susitikę nuėjo į parduotuvę apsipirkti. Visi pirko alkoholio, tai yra šampano, sidro ir pan. A. nupirko alaus ir degtinės. Visi nuėjo pas A. į butą. Visi pradžioje buvo draugiškai, tai yra vartojo alkoholį ir bendravo. M. žaidė su panelėmis su kažkokia kėde. A. atėmė iš M. kėdę, kad nesužalotų panelių. T. M. kilo ant A., pradėjo jo atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius. M. sudavė pirmas smūgius A. į veidą, petį, gal dar kažkur. Pradėjo skirti, tačiau po kurio laiko vėl M. su R. pradėjo visaip „varyti“ žodžiais ant A.. Vėliau visi susigrūdo į balkoną parūkyti. R. paėmęs išmetė televizoriaus pultelį, kažkas išmetė tuščius butelius. R. norėjo išmesti per langą ir televizorių, bet panelės neleido to daryti. A. televizorių išnešė į kitą kambarį. Panelės, pamatę, kad vyksta nesąmonės, išėjo išsigandusios iš buto. M. su A. pradėjo vėl muštis ir triukšmauti ir tada jis mėgino juos skirti, sudavė smūgius A. ir M. norėdamas juos išskirti. A. sudavė tris smūgius su kumščiu per veido sritį. Netrukus atvykę policijos pareigūnai išsivežė M., nes A. nurodė, kad M. nepageidaujamas. Išvedus M., R. vėl pradėjo prieš A. smurtauti, vadinti A. "ožiu, dūchu" dėl to, kad A. nurodė M. policijos pareigūnams išvežti. R. sudavė A. smūgius, bet tiksliai kur ir kiek neprisimena. Tapo nevaldoma situacija. Kažkuriuo metu buvo išėjęs į balkoną pakalbėti su mama. Todėl to momento, kai L. ir R. su peiliu smurtavo ir įpjovė A., nematė. Taip pat nematė, kaip R. A. į veidą užgesino nuorūką. A. buvo kruvinas ir nuėjo į vonią nusiprausti. R. nuėjo iš paskos. Išgirdo, kad kažkas rėkia ir nuėjo iki vonios. Matė, kai R. rankomis sudavė smūgius į galvos sritį A.. Kiek kartų nepasakys. Jis mėgino traukti R. nuo A. ir jam atrodo tuo metu galėjo pataikyti ir A. į galvą. A. atėjus vėl į svetainę ir atsisėdus, kažkas arba L., arba R. paleido stiklinę į galvą. Stiklinė sudužo į A.. Po to sugrįžo M. ir pradėjo kabinėtis prie A.. Išgėrė alaus ir pradėjo smurtauti prieš A.. M. nuvertė A. ant grindų ir pradėjo suduoti A. į įvairias kūno vietas smūgius, tiek rankomis, tiek ir kojomis. Jam atrodo, kad ir R. dar A. sudavė smūgius. Tuomet į butą atėjo A. tėtė su draugais. Pamatė A. visą kruviną. Iškvietė kažkas policiją. Kodėl taip elgėsi visi, paaiškinti negali, mano, kad dėl išgerto didelio kiekio alkoholio. Jis A. yra atsiprašęs ir jie bendrauja (t. 1, b. l. 150-151, 155-156).
Kaltinamasis R. N. kaltu prisipažino iš dalies ir davė analogiškus parodymus, kaip M. A.. Be to, parodė, kad kilus konfliktui tarp A. ir M., bandė juos išskirti, sudavė smūgius A. į galvą. Kilusio konflikto metu norėjęs per langą išmesti televizorių, bet merginos neleido ir išnešė į kitą kambarį. Tada būdamas balkone išmetė televizoriaus valdymo pultelį. Būnant bute prie lango stumdė A.. Kodėl taip elgėsi, nežino, gal dėl girtumo. Po to buvo iškviesta policija ir išvežė M., nes A. jo nepageidavo. Konfliktas tuo nesibaigė. Būdamas piktas A. į kaktą užgesinęs cigaretę. Ant stalo buvo peilis, bet pats juo A. negrasinęs. Būnant A. vonios kambaryje, jį mušęs, nes jis policijos pareigūnams nurodė išvežti M.. Viskas taip vyko, nes buvo per daug išgėręs alkoholio. Ikiteisminio tyrimo metu davęs teisingus parodymus, bet neteisingai nurodęs, jog reikalaujant daugiau alkoholio L. M. grasino A. su peiliu. Taip pasakęs, nes po įvykio konfliktavo su L. M.. Su Ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinkantis. Iš dalies nesutinkantis su nukentėjusiojo A. Š. civiliniu ieškiniu. Sutinkantis su turtinės žalos atlyginimu, bet mano, jog per daug prašoma neturtinės žalos atlyginimui.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. N. parodė, kad prisipažįsta dėl to, kad smurtavo prieš A. ir jam sudavė smūgius, tačiau su peiliu negrasino ir nežalojo A.. A. Š. pažįsta, nes su juo vienoje įmonėje dirbo. Jo santykiai su A. santykiai buvo geri. 2017-01-27 jis su A. darbo metu susitarė, kad po darbo tą pačią dieną eis pas jį į namus išgerti alkoholio, nes buvo proga, A. „prirašymas“. A. pats pasiūlė eiti pas jį į namus. Vakare, apie 19 val., susitiko su A. prie „Maximos“. Tada pats A. sugalvojo dar pasikviesti jų pažįstamus pas save į namus, tai yra M. ir A., kad būtų linksmiau ir smagiau. Pirmiausia jis paskambino M., o po to pats A. kalbėjo ir juos pakvietė. Pirmiausia jis su A. nuėjo iki Miklusėnų gatvės, ten susitiko A., M., L. ir dvi paneles. Visi nusprendė kartu eiti pas A.. Nuėjo į „Maximą“ nusipirkti alaus ir degtinės. Alų ir degtinę pirko A.. O kiti gal dar pirko sidro, traškučių dar kažko. Nuėjo visi pas A. į namus. Pradžioje viskas buvo normaliai, kalbėjo draugiškai ir vartojo alkoholį. A. juos dar vaišino namine degtine. Jis tiksliai neprisimena, bet A. su M. dėl kažko susikivirčijo ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. M. sudavė A. smūgius, tačiau kur tiksliai jis neprisimena. Toliau veiksmas persikėlė prie balkono. Jis per balkoną išmetė TV pultelį, o kiti mėtė tuščius butelius, bet kas tiksliai jis nežino. Dar pagąsdindamas pasakė A., kad išmes ir televizorių. Tačiau taip sakė norėdamas pajuokauti ir pagrasinti A.. Kilo triukšmas ir sąmyšis, A. prie svetainės lango visi, tai yra jis, L., A. ir M. pradėjo stumdyti ir jam suduoti smūgius į įvairias kūno vietas. Kodėl taip elgėsi, paaiškinti negali, nes visi buvo neblaivūs. Panelės, kurios buvo atėję su jais, išsigando ir iš buto pabėgo. Po to, netrukus atvyko policija ir A. nurodė pareigūnams išvesti M.. Išvedus pareigūnams M., jie visi jau buvo apsiraminę, tačiau pradėjo priekaištauti A. dėl M., kad jis nurodė policijos pareigūnams M. išvesti ir kilo vėl triukšmas. Jie A. pradėjo vadinti "dūchu" ir sudavė dar kažkiek smūgių. Tiksliai nurodyti kur, negali, nes neprisimena. Tuomet L., atsinešęs peilį iš virtuvės, pradėjo grasinti A. ir reikalauti alaus. Neprisimena kur tiksliai L. A. su peiliu sužalojo ranką. Tačiau jis tuo momentu paėmė ir užgesino nuorūką A. į veidą. Jis pats peilio neėmė ir negrasino A. su peiliu. Kodėl taip sako ant jo, kad jis su peiliu grasino ir sužalojo A., pasakyti negali. Alaus reikalavo pas A., tačiau jam su peiliu tikrai negrasino ir nežalojo. A. nuėjus į vonią, jis nuėjo iš paskos ir jam su koja įspyrė, bei su rankomis sudavė smūgius. A. sugrįžus iš vonios ir jam sėdint svetainėje, L., paėmęs stiklinę, metė į A.. Ar pataikė, neprisimena. Po to dar A. su L. sudavė A. smūgių, bet tiksliai kur ir kiek nepasakys. Sugrįžęs M. puolė A., kodėl jis iškvietė policijos pareigūnus ir pan. Konfliktas prasitęsė ir kilo dar didesnis triukšmas. Gulint A. svetainėje ant grindų, M. sudavė jam smūgius. Jam atrodo, kad ir kojomis, ir rankomis. Visų aplinkybių neprisimena dėl išgerto alkoholio. Po to į butą įėjo A. tėvas su A. draugais ir dar už kažkiek laiko atvyko policija. Juos visus sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Taip elgėsi dėl to, kad buvo neblaivus. Jis A. po įvykio atsiprašė, siūlė jam pinigų, bet jis nesileido į kalbas. Nuoširdžiai gailisi, kad taip elgėsi su A. (t. 2, b. l. 12-13).
Kaltinamasis L. M. kaltu prisipažino iš dalies ir įvykio aplinkybes parodė analogiškai kaip ir kiti kaltinamieji. Be to, jis parodė, kad prasidėjus konfliktui tarp A. ir R. dėl kedės, įsikišo ir jis, sudavė smūgius A.. Savo elgesiui pateisinimo neturintis, nes A. nieko blogo nepadarė. Stumdant A. prie balkono lango, praeiviai lauke galėjo matyti jo stumdymą. Bute buvusios merginos, neapsikentę konfliktinės situacijos, išėjo. Kai policija išsivedė M., konfliktas tęsėsi toliau. Laikydamas rankose peilį iš A. reikalavo dar alaus, nors jo dar buvo. Atrodo, kad su peiliu A. nepalietė. Apie tai, kad su peiliu A. dūrė R., nurodęs dėl to, kad apklausų metu buvo susipykęs su R.. Paskui į A. metęs stiklinę. Konflikto metu daugiausia buvo mušamas A.. Dėl to kaltas buvo alkoholis. Kaimynai iškvietė policiją, nes neapsikentė triukšmo. Tuojau pat atvyko ir A. tėvas. Su Ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinkantis. Iš dalies nesutinkantis su nukentėjusiojo A. Š. civiliniu ieškiniu. Sutinkantis su turtinės žalos atlyginimu, bet mano, jog per daug prašoma neturtinės žalos atlyginimui.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju L. M. parodė, kad dėl peilio panaudojimo neprisipažįsta. Tai yra jis su peiliu A. nežalojo, o tik jam grasino ir gąsdino norėdamas, kad A. nupirktų alkoholio. A. Š. jis nepažinojo iki 2017 m. sausio 27 dienos. Tą dieną jis kartu su A., A. ir A. buvo lauke. A. yra jo draugas, o jos draugės. Po to visi keturiese nuėjo pas M. į namus. Būnant pas M. paskambino M. R. ir pakvietė ateiti kažkur išgerti alkoholio. Išėjo iš M. namų, susitiko su R. ir dar vienu jam tada nepažįstamu jaunuoliu, tačiau dabar jau žino, kad ten buvo A. Š.. Jie susitikę nuėjo į „Maximos“ parduotuvę. Kažkas pirko alaus, sidro ir dar kažko. Tuomet visi septyniese nuėjo pas A. į namus. Nuėję pas A. susėdo ir pradėjo vartoti alkoholį. A. atnešė naminės degtinės butelį. Jis gėrė naminę degtinę ir alų. Gal maždaug praėjus valandai laiko tarp M. ir A. įvyko konfliktas. Dėl ko įvyko konfliktas, jis neprisimena. M. su A. susistumdė ir M. A. sudavė kumščiais smūgius į pilvo sritį. M. supykęs pradėjo mėtyti daiktus per balkoną. Matė, kad išmetė televizoriaus pultelį, kažkas mėtė butelius. R. dar norėjo išmesti A. televizorių, bet A. jam tai padaryti neleido. Gal galėjo ir jis, bet dėl išgerto alkoholio neprisimena tiksliai visų aplinkybių. Tuomet panelės išėjo išsigandę, o R. su M. prie lango pradėjo stumdyti A. į langą. Jis irgi A. pastūmė kokius du kartus. Kilo didelis triukšmas. Tuomet atvyko pas A. į butą policijos pareigūnai. A. nurodė policijos pareigūnams išvežti M.. M. išvedus jie visi liko A. bute. Tuomet R. pradėjo kabinėtis prie A., vadino A. "Ožiu", dėl to, kad iškvietė policijos pareigūnus ir išvežė M.. Nors iš tikro, kiek žino, A. policijos nekvietė, o iškvietė kažkas iš aplinkinių, tačiau R. taip atrodė, kad iškvietė A.. R. pasodino A. ant kėdės ir pradėjo jam suduoti smūgius, matė, kad sudavė kažkiek smūgių į galvos sritį. Jie tuo metu su A. buvo balkone parūkyti. Bet gal galėjo ir A. suduoti smūgius, tačiau jis gal neprisimena visko. Tuo metu kai R. sudavė smūgius A. sėdinčiam ant kedės, jis atsinešė iš virtuvės virtuvinį peilį. Peilį atsinešė norėdamas parodyti A. ir pagąsdinti, kad A. jam duotų pinigų alkoholiui. Gąsdindamas A. peilį laikė rankoje, tačiau prie gerklės A. nebuvo pridėjęs peilio, tik laikė peilį rankoje priešais A.. Su peiliu A. nesužalojo ir jam į ranką nedūrė. Tik sakė A., kad jam bus blogai. Vėliau, A. nuėjus apsiprausti į vonią, R. nuėjo iš paskos ir pradėjo A. mušti. Matė, kad R. sudavė smūgius A. rankos kumščiais į nosį. A. pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Jis su A. mėgino R. atitraukti nuo A.. Kad R. būtų spardęs A. kojomis, jis neprisimena. Po to, atėjus A. į svetainėje ir jam stovint prie balkono, jis paėmė nuo stalo stiklinę ir paleido į A.. Norėjo jam pataikyti, bet nepataikė, stiklinė atsimušė į sieną ir sudužo. O tada R., paėmęs tą patį virtuvinį peilį, kurį jis turėjo ir buvo svetainėje padėjęs ant stalo, pradėjo gąsdinti A.. Tai yra, su rankoje laikomu peiliu mojavo A. ir įdūrė vieną kartą į kairę ranką. R. A. įdūrė ne netyčia mojuodamas, o specialiai. Kodėl taip elgėsi, paaiškinti negali, galbūt dėl to, kad buvo neblaivus. Neprisimena dėl girtumo, ar daugiau kažkas iš jų sudavė ar nesudavė A. smūgių. Galėjo dar ir suduoti, tačiau jis neprisimena. Tuomet, sugrįžus M., vėl prasidėjo konfliktas. M. A. priekaištavo dėl policijos ir pradėjo A. mušti. Prisimena, kad M. gulintį A. spardė. Kad daugiau kas būtų spardę, neprisimena. Jis buvo tualete, kai į A. butą atėjo kažkokie du jo draugai ir A. tėvas. Jie iškvietė policijos pareigūnus, kurie pristatė į policiją. Gailisi dėl savo tokių veiksmų, taip elgėsi būdamas neblaivus. Blaivas taip nebūtų pasielgęs. A. jis mėgino atsiprašyti, tačiau jis nekelia telefono. O vėliau A. pareiškė labai didelius materialinius reikalavimus (t. 1, b. l. 120-121, 125-126).
Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad susitikęs R. N. nusprendė susitikti su bendradarbiais. Pasikvietė M. A. ir A. P.. Jie pasakė, kad ateis dar daugiau vaikinų ir merginos. Visi susitiko ir nuėjo į „Maximos“ parduotuvę, kur nusipirko gėrimų ir užkandos. Po to nuėjo į butą (duomenys neskelbtini) , Alytuje, kur jis gyveno. Tai keturių kambarių butas. Pradžioje vaišinosi, viskas buvo gerai. Bet vėliau kažkaip įtartinai jo atžvilgiu pradėjo elgtis M., sakė, kad jam nepatinka jo veidas, esąs geraširdis, pradėjo jį stumdyti. Po to daužė indus. Atėjusi kaimynė R. A. domėjosi, kas vyksta bute, kodėl triukšmaujama. Ją patikinęs, kad susitvarkys. Išėjus kaimynei, vaikinai pradėjo dar labiau siautėti, atrodė, kad jie pergėrę. M. jį pargriovęs. Buvusios bute merginos išsigando, prašė liautis, vėliau išėjo. Tuomet likę vaikiną dar labiau įsismarkavo, jį mušė rankomis, spardė. Apie 22 val. atvyko policijos pareigūnai. Nurodęs, kad labiausia nepageidaujamas yra M., todėl jį išsivedė. Išvedus M., vaikinai dar labiau įsisiautėjo, jį mušė, spardė. R. į jo dešinį smilkinį užgesino cigaretę, o L. su R. per drabužius dar įdūrė su peiliu į kairės rankos alkūnę. Jie reikalavo duoti 20 eurų, kad galėtų nuvažiuoti į naktinę parduotuvę ir dar nusipirkti alkoholinių gėrimų. Kai pasakė, kad neturintis grynų pinigų, pradėjo jų ieškoti kambaryje. Kažkuriuo metu vaikinai per balkoną pradėjo mėtyti tuščius butelius, išmetė televizoriaus pultelį, į jį L. paleido stiklinę, kuri apgadino palangę. Dėl sužalojimų bėgo kraujas, todėl nuėjo į vonią nusiprausti. Atėjęs R. jį vėl ėmė mušti. Po to atvyko jo tėvas ir smurtavimą nutraukė bei iškvietė policiją. Tuomet jau buvo sugrįžęs M.. Jis taip jį mušė už tai, kad buvo iškviesta policija. Antrą kartą atvykę policijos buvusius bute vaikinus išsivežė, o jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Dėl įvykių bute labai pergyveno, net sapnuodavo, buvo nedarbingas. Įvykio metu kelis kartus buvo netekęs sąmonės. Po įvykių su juo bendravo tik R., siūlė atlyginti žalą. Byloje pareiškęs civilinį ieškinį ir prašo turtinei žalai atlyginti priteisti iš kaltų asmenų 243 eurus, o neturtinei žalai – 5000 eurų bei teisinės pagalbos išlaidas. Dėl smurtavimo patyrė šoką, todėl visų įvykio aplinkybių net neprisimenantis.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Š. parodė, pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini) , Alytuje, atėjo trys bendradarbiai R., A., M. ir kolegos A. nepilnametis draugas L. ir dar dvi panelės A. ir Augustė. Tą dieną darbo metu sutarė su R., kad po darbo eis pas jį į namus išgerti alkoholio. R. dar pasiūlė pasikviesti draugus ir jis sutiko. Visi susėdo svetainės kambaryje ir vartojo alkoholį. Išgėrė degtinės 0,5 l vieną butelį ir alaus. Jis asmeniškai gėrė tik alų. Panelės visiškai negėrė. Jos iš buto išėjo iki M. siautėjimo. M. pergėręs pradėjo svetainėje daužyti baldus, daiktus. Kilo triukšmas. M. buvo neblaiviausias ir bute ėmė mėtyti stiklinius daiktus, ėmė, kas papuolė po ranka. Kadangi buvo didelis triukšmas, tai iš kito buto atėjo kaimynė R. ir paprašė, kad jie ramintųsi, nes iškvies policiją. Pirmą smūgį jam sudavė sėdinčiam ant kėdės M., tai yra koja spyrė du kartus, pataikė į kairę ranką ir į galvą. Jiems begeriant vaikinai nuėjo į balkoną parūkyti ir ėmė mėtyti per balkoną tuščius butelius ant žemės. Taip pat išmetė TV pultelį, norėjo išmesti ir patį televizorių, bet jis nelaido. Atėmė televizorių ir nunešė į kitą kambarį. Tai tada prie lango jį apstoję ratu pradėjo daužyti į langą visi keturi. Apie 21.30 val. į namus atvyko policijos pareigūnai dėl to, kad bute buvo triukšmas. Pareigūnams nurodė, kad M. labiausiai triukšmauja ir liepė jį išvežti į namus. Atsakydamas, kodėl nenurodė, kad buvo mušamas, gali atsakyti taip, kad bijojo, nes prieš tai jie, pamatę atvykstant policijos pareigūnams, jam A. ir R. grasino, kad neįleistų ir nedarytų durų. Jie liko toliau gerti keturi. Policijos pareigūnai išėjo su M.. Tuomet sėdint kambaryje bendradarbiai, t. y. R. ir A. bei L. ėmė jį šantažuoti, kad susigrąžintų M., nes kitaip jam bus blogai ir prašė nupirkti daugiau alkoholio. Jis nesutiko ir tada A. su R. pasakė, ką jis "dūchas" ir jam sėdint ant kėdės kambaryje A. su R. priėję prie jo kumščiais ėmė smūgiuoti į galvos sritį. Kiek smūgių sudavė, pasakyti negali, nes buvo jų daug. Po kurio laiko priėjo nepilnametis L., dešinėje rankoje laikydamas virtuvinį peilį, vientisą, sidabrinį, su išraižymais rankenoje, ir pasakė, kad "davai" pirk alaus arba papjaus. Jis pasakė, kad nepirks alaus ir jis turės daugiau bėdų. Tuomet jis su peilio galu per megztuką ėmė jam raižyti kairę ranką ir tokiu būdu įdūrė, po ko ėmė bėgti kraujas. Kur padėjo peilį, nežino. Tuo metu priėjo R. ir pavadinęs jį "dūchu" paėmė ir jam į veido dešinę, pusę, ties dešiniu smilkiniu, užgesino nuorūką Po įdūrimo jis nuėjo į vonią apsiprausti. Tada atėjo R. ir ėmė jį kojomis ir rankomis daužyti į galvos sritį. Nuo smūgių jis nukrito vonioje ant žemės. Kiek smūgių sudavė, nežino, bet jų buvo daug. Po to buvo kiek praradęs sąmonę, bet greitai atsigavo. Tada atėjo A. ir pasakė R., kad eitų iš čia, nes bus bėdų ir kad paliktų jį ramybėje. Tuomet, jam vėl atėjus į kambarį, L. su stikline taure kirto jam per galvą ir pataikė į ausį ir pakaušį. Tada visi trys, jam sėdint kambaryje ant kėdės, rankomis ėmė daužyti į galvą. Kiek smūgių sudavė, nežino, jų buvo daug. Išgirdo skambutį į duris ir į butą įėjo M., kuris pasakė, kad eitų pirkti alaus, nes kitaip bus blogai, kadangi iškvietė policijos pareigūnus ir jį jie išvežė. Tada visi pasakė, kad jį sumuštų ir vėl kambaryje jam gulint ant žemės, visi keturi ėmė mušti kojomis ir rankomis į visas kūno vietas. Kažkuriuo laiku atvyko jo tėvas R. su dviem draugais. Tada tėvas, pamatęs, kad jis buvo sumuštas, o butas išvartytas, iškvietė policijos pareigūnus ir neleido visiems keturiems asmenims išeiti iš buto. Policija visus keturis asmenis išsivežė, o jam iškvietė GMP ir išvežė į priėmimą ligoninėje. Įvykio metu jautė didelį skausmą, skaudėjo galvą, buvo praradęs sąmonę. Patyrė didelį stresą. Jo santykiai su bendradarbiais prieš tai buvo neblogi, turėjo atšvęsti darbo „prirašymą“. Viskas įvyko dėl to, kad buvo padauginta alkoholio. Jis nesitikėjo, kad žmonės, su kuriais dirba, galėtų su juo taip pasielgti. Dėl patirto sužalojimo buvo gydomas daugiau kaip 10 dienų (t. 1, b. l. 47-48).
Šalies argumentai
Pirminiame pareiškime policijai ir kitų apklausų metu A. Š. nurodė, kad prieš jį su peiliu smurtavo tik L. M. ir reikalavo alkoholio ar pinigų alkoholiui nupirkti (1 t., b. l. 4-5, 16, 44-45, 47-48).
Akistatos metu tarp A. Š. ir L. M. (1 t., b. l. 129-130) A. Š. parodė, kad L. iš virtuvės atsinešė peilį ir atkišęs reikalavo pinigų ar alaus, gąsdino, kad baigsis blogai, peilį pridėjo prie gerklės. Vėliau tą peilį perėmė R. bei dūrė į ranką.
Akistatos tarp L. M. ir R. N. metu (1 t., b. l. 131-134) L. M. parodė, kad jis su peiliu grasino A. Š. ir reikalavo alaus. Vėliau tuo pačiu peiliu grasino R. ir įdūrė į ranką.
Liudytoja R. A. parodė, kad gyvenanti po A. Š. butu. Įvykio vakarą kaimyno bute girdėjo triukšmą, garsų muzikos grojimą, merginų balsus. Neapsikentusi triukšmo, nuėjo raminti, pasakė, jog iškvies policiją. Bute buvusios merginos išėjo, o A. užrėmė koja duris, neleido įeiti į butą ir pasakė, kad susitvarkys. Po kiek laiko viskas aprimo. Bet vėliau vėl girdėjosi triukšmas, kažkoks dejavimas. Iš savo buto išėjo pas tėvą, todėl, kas vyko toliau, nežino. Tik po kelių dienų iš A. sužinojo, jog jis buvo sumuštas, durtas su peiliu.
Liudytoja A. B. parodė, kad iki įvykio buvo pas M. namuose. Jam paskambino R. ir pakvietė eiti į svečius pas A.. R. su draugais sutiko. Tuomet nuėjo į parduotuvę, prisipirko valgio ir alkoholinių gėrimų. Visi nuėjo pas A. į namus. Pradžioje viskas vyko normaliai. Kai M. paėmė kėdę ir su ja pradėjo žaisti, A. tai nepatiko, liepė ją padėti, nes gali sumušti merginas, ją ir A.. Dėl kėdės kilo konfliktas tarp A. ir M., jie susistumdė. Į konfliktą įsijungė ir R. bei L. su A.. Išsigandusios to, kas vyksta, išėjo iš buto ir būdamos lauke nusprendė, jog reikia kviesti policiją. Dar būnant bute vaikinai per balkoną mėtė A. daiktus, televizoriaus pultelį, butelius, norėjo išmesti net televizorių, bet juos sulaikė. Lauke sutiko moterį, kuri vedžiojo šunį, ir paprašė jos iškviesti policiją. Per buto langą matėsi, kad A. mušamas. Bijojo, kad gali būti dar žiauriau, todėl labai išsigando. Ir lauke girdėjosi didelis triukšmas A. bute.
Liudytoja A. K. davė analogiškus parodymus kaip liudytoja A. B..
Liudytojas O. K. parodė, kad iš savo motinos sužinojo, jog pas jo pažįstamą A. bute vyksta konfliktas, jis mušamas. Ji lyg minėjo, kad buvo kviečiama policija. Tuomet nuėjo iki A. namo, bet niekas neatidarė laiptinės durų. Nusprendęs susisiekti su tame name gyvenančiu kitu pažįstamu, kuris jį įleido į laiptinę. Abu nusprendė, kad reikia kviesti A. tėvą. Atvykus A. tėvui, pasibarškino į buto duris. Jas atidarė A.. Jis atrodė sumuštas, su rankšluosčiu ant galvos, kruvina ranka. Bute buvo keli vaikinai. A. tėvas iškvietė policiją. Bute buvo betvarkė, ant užuolaidų, sienų ir grindų matėsi kraujo dėmės. A. nelabai ką galėjo paaiškinti. Netrukus atvyko policija, bute buvusius vaikinus išsivežė, A. išvežė greitoji medicinos pagalba. Po įvykių bendravo su A., kuris papasakojo, kad tą dieną vyko darbo „prirašymas“, jog jo atžvilgiu naudojo peilį, įdūrė į ranką, reikalavo pinigų, su stikline daužė per galvą.
Liudytoja J. K. parodė, kad vakare vaikščiojo lauke ir prie jos priėjusios dvi merginos pasakė, jog reikia kviesti policiją. Jos nurodė į butą šeštame aukšte. Ten matėsi per langą, kad mušamas vaikinas, jo galva daužoma į stiklą. Balkone stovėjo keli vaikinai, rūkė, rėkavo. Po to kažką mėtė į lauką. Paskambinusi į policiją. Netrukus atvykus pareigūnams, jie išsivedė vieną vaikiną. Įvykio bute gyvenantį vaikiną pažinojo, todėl grįžusi į namus, apie muštynes papasakojo savo sūnui O. K..
Liudytojas R. Š., nukentėjusiojo tėvas, parodė, kad sūnaus A. pažįstamas O. pranešė apie tai, kad A. yra skriaudžiamas. Tuomet su O. nuvyko pas A.. Buto duris atidarė A.. Jis buvo sumuštas, šoko būsenoje, nieko negalėjo paaiškinti, veide matėsi mėlynės. Įėjus į butą, kraujo dėmių matėsi įvairiose vietose. Bute be A. dar buvo keturi vaikinai. Jie atrodė girti. Iškvietė policiją, kuri visus vaikinus išsivežė, A. išvežė greitoji medicinos pagalba.
Liudytojas T. S., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, parodė, kad į įvykio butą buvo kviečiama dėl triukšmo, kažkokio konflikto. Buvo išvestas vienas nepageidaujamas asmuo. Į jį nurodė buto šeimininkas, kitiems vaikinams pretenzijų neturėjo. Bute matėsi grumtynių pažymiai, išvartyti daiktai.
Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:
Pareiškime prokurorui (1 t., b. l. 4-5) nukentėjusysis A. Š. nurodė, kad pas jį namuose buvę vaikinai M., R., A. ir L. smurtavo, mušė, o L. panaudodamas peilį sužalojo ranką.
Protokole-pareiškime policijai (1 t., b. l. 16) A. Š. nurodė, kad jo bute konfliktavo su bendradarbiais M., R. ir A. ir dar vienu nepilnamečiu. Jie sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas bei įdūrė peiliu į ranką.
Tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 15) nurodyta, kad atvykus į butą (duomenys neskelbtini) , Alytuje, policijos pareigūnai rado netvarką, sudaužytus daiktus, stiklo šukes. Sulaikyti keturi asmenys buvo neblaivūs.
Įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 19-33) užfiksuota, kad bute (duomenys neskelbtini) , Alytuje, rasta betvarkė visose patalpose, matėsi kraujo dėmių, stiklo šukių. Paimtas peilis.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. Pg 337/2017 (06) nurodyta, kad A. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos apie abi akis, dešinio smilkinio srityje, nosies nugarėlėje, dešinio žasto srityje, kraujosruvos abiejų akių junginėse, odos nubrozdinimai dešinio smilkinio srityje, kaktos kairėje, kairės akies vokų išoriniame kampe, kairio smilkinio srityje, kairio kelio sąnario srityje, dešinio kelio sąnario srityje, trauminė galvos smegenų liga, ūmus periodas, lengva forma galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje; durtinė - pjautinė žaizda kairio dilbio srityje padaryta aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir aplinkybėmis penkiolikos trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 42).
Gydymo paslaugų apskaitos išraše (1 t., b. l. 64) nurodyta, kad nukentėjusiajam A. Š. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje suteikta gydymo paslaugų už 88,65 eurus.
Asmens duomenų pažymoje (1 t., b. l. 94, 102) nurodyta, kad L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra D. M., tėvas – L. M..
„MAXIMA LT“ prekių pirkimo kvitas (3 t., b. l. 13), kurį pateikė A. Š., patvirtina, kad 2017-01-27 parduotuvėje (duomenys neskelbtini), buvo pirkta gaiviųjų bei alkoholinių gėrimų ir maisto.
Foto nuotraukose (3 t., b. l. 14-19), pateiktose A. Š., matosi, kad pažeista lango rėmo apatinė dalis, asmens veide ir galvos srityje – daugybinės kraujosruvos, žaizdos.
Pinigų priėmimo kvitas (3 t., b. l. 30) patvirtina, kad už teisines paslaugas A. Š. advokatui A. P. sumokėjo 500 eurų.
Šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji L. M., R. N., M. A. ir A. P. nusikalstamai pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomeninę rimtį bei tvarką. Nors nusikalstami veiksmai buvo atliekami uždaroje erdvėje, bute, tačiau jie palietė ir viešumą. Triukšmą girdėjo daugiabučio kaimynai ir net lauke vaikščiojantys žmonės. Didžiulį išgąstį patyrė kartu buvusios merginos. Tuo baisėjosi net vaizdą matydamos per langą iš lauko. Veiksmai buvo įžūlūs, netgi ciniški, išreiškiantys aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, agresyvūs, moraliniu požiūriu nepriimtini, šokiruojantys. Jais akivaizdžiai buvo ignoruojamos visuomeniškai priimtinos žmonių tarpusavio bendravimo normos, truko kelias valandas, jau buvo vėlus paros metas, vakaras ir naktis. Padėties suvaldymui įtraukti pašaliniai asmenys, nukentėjusiojo pažįstami, iškviestas buto šeimininkas. Įsisiautėjusiems jaunuoliams raminti du kartus buvo kviečiama policija. Tyčiniais nusikalstamais veiksmais kaltinamieji sužalojo nukentėjusiojo sveikatą, suniokojo butą.
Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą kaltinamųjų L. M., R. N., M. A. ir A. P. padaryti nusikalstami veiksmai dėl viešosios tvarkos pažeidimo kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį.
Nurodytų nusikalstamų veiksmų metu kaltinamasis L. M., gasdindamas peiliu ir juo įdurdamas nukentėjusiajam A. Š. į ranką, reikalavo duoti alaus arba pinigų jam nupirkti. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip plėšimas ir kvalifikuotini pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nes yra nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė - turto reikalavimo metu buvo panaudotas peilis. Nusikalstami veiksmai nebuvo įvykdyti iki galo, todėl ši padaryta veika kvalifikuojama kaip nebaigtas nusikaltimas papildomai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį.
Pasikėsinimu įvykdyti plėšimą buvo kaltinamas ir kaltinamasis R. N.. Tačiau nesurinkta patikimų ir objektyvių įrodymų, kad šie nusikalstami veiksmai būtų padaryti. Nei pradinių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo policijoje metu, nei pakartotinai nukentėjusiajam A. Š. kreipiantis į policiją bei jį apklausus liudytoju, jis nenurodė į R. N., jog šis būtų jam grasinęs su peiliu ir kažko reikalavęs. Tokia aplinkybė buvo nurodoma tik vėliau, akistatų tarp nukentėjusiojo ir L. M. bei R. N. metu. Tačiau šie prieštaravimai teisme buvo paaiškinti kaltinamojo L. M.. Jis nurodė, kad po įvykių buvo susipykęs su R. N. ir todėl jį apkaltino, siekdamas išvengti atsakomybės pats.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir nustatytų aplinkybių visumą bei vadovaujantis baudžiamojoje teisėje galiojančiu principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamųjų naudai), konstatuotina, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo surinkta pakankamų objektyvių, nenuginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis R. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 180 straispnio 2 dalyje, todėl jis dėl šios nussikalstamos veikos turi būti išteisintas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Skiriant ir parenkant bausmes kaltinamiesiems L. M., R. N., M. A. ir A. P., atsižvelgtina į tai, kad jie pagal pavojingumo laipsnį padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, bei L. M. ir sunkų nusikaltimą, numatytą BK 22 straispnio 1 dalyje bei 180 straipsnio 2 dalyje. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamieji padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, šiuos veiksmus atliko veikdami bendrininkų grupėje. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis L. M. nusikalto būdamas nepilnamečiu, neteistas, tačiau baustas administracine tvarka du kartus, padarė administracinį nusižengimą šios bylos nagrinėjimo metu, šiuo metu dirba. Kaltinamasis R. N. teistas keturis kartus, penkis kartus baustas administracine tvarka, niekur nedirba. Kaltinamasis M. A. teistas du kartus, administracine tvarka baustas devynis kartus, du administracinius nusižengimus padarė šios bylos nagrinėjimo teisme metu, dirba. Kaltinamasis A. P. teistas vieną kartą, administracine tvarka baustas keturis kartus, šiuo metu dirba.
Įvertinus nurodytas aplinkybes dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kaltinamiesiems R. N., M. A. ir A. P. paskirtina grieštesnė bausmė – laisvės atėmimas, o kaltinamajam L. M., kaip teisiamam pirmą kartą, skirtina laisvės apribojimo bausmė. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, todėl kaltinamajam L. M. gali būti skiriama tik šios rūšies bausmė. Kadangi kaltinamieji nusikalto būdami gana jauno amžiaus, dirba, išskyrus kaltinamąjį R. N., skiriamos pačios giežčiausios bausmės, jų vykdymą atidedant pakankamai ilgam laikui, skiriant gana griežtus reikalavimus jų elgesiui, todėl tikėtina, jog bausmių tikslai bus pasiekti ir be realaus jų atlikimo.
Byloje pareikštas nukentėjusiojo A. Š. civilinis ieškinys turtinei bei neturtinei žalai ir advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti tenkinamas, nes žala atsirado visų kaltinamųjų bendrų nusikalstamų veiksmų pasėkoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str.).
Turtinės žalos dydžio pagrindimui nukentėjusysis A. Š. nepateikė jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų, tačiau tikėtina, kad turėjo jo nurodytų civiliniame ieškinyje išlaidų. Vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, įvertinus nurodytas aplinkybes civilinis ieškinys dėl turtinės žalos iš dalies, 200 eurų sumoje, tenkinamas.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, sveikatos pablogėjimą ir pan.
Pripažintina, kad nukentėjusysis A. Š. jautė skausmą, pažeminimą, turėjo išvaizdos nepatogumų ir nedarbingumo laikotarpį, buvo apgadintas jo turtas, todėl turi teisę į patirtų nuostolių kompensaciją. Tuo pačiu atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais nesukelta sunkių pasekmių, padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuotas kaip nežymus, tačiau padaryti nusikalstami veiksmai buvo tyčiniai, truko ilgą laiką, laikytini net ciniškais. Atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis A. Š., galėdamas nutraukti jo bute vykstantį siautėjimą, kai užėjo kaimynė, o paskui ir atvyko policija, tačiau to nepadarė, norėjo toliau vaišintis, ir policijaos pareigūnams tepasiūlė išvesti tik vieną asmenį, nors prieš jį smurtavo visi.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusįjį A. Š. atstovavo bei ruošė dokumentus advokatas A. P., todėl nukentėjusiojo patirtos išlaidos – 500 eurų pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų L. M., R. N., M. A. ir A. P. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 104-106 straipsniai). Išlaidas patvirtina pateiktas 2017-09-27 pinigų priėmimo kvitas (3 t., b. l. 30).
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusiajam A. Š. suteiktų medicininių paslaugų tenkinamas, jo dydis pagrįstas byloje esančiais dokumentais, gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Žala atsirado kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų pasėkoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis). Tarp kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.
Kaltinamasis L. M., gimęs 2000-03-31, yra nepilnametis, t. y. amžiaus nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, todėl už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai toks nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.276 straipsnis). Atsižvelgiant į šias įstatymines nuostatas žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo L. M., o nepilnamečiui neišsigalint, žalos atlyginimo išieškojimas nukreiptinas iš jos įstatyminius atstovus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 1 metams laisvės apribojimo bausme;
-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu bausmes sudėti apėmimo būdu ir galutinai paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams įpareigojant šiuo laikotarpiu:
-be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
-būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
-per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dirbti 100 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
R. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti 8 mėnesiams laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams įpareigojant šiuo laikotarpiu:
-neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
-būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
-dirbti arba registruotis darbo biržoje;
-nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
-įpareigoti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
R. N. išteisinti neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje bei 180 straipsnio 2 dalyje.
Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti 8 mėnesiams laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams įpareigojant šiuo laikotarpiu:
-neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
-būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
-dirbti arba registruotis darbo biržoje;
-nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
-įpareigoti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams įpareigojant šiuo laikotarpiu:
-neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
-būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
-dirbti arba registruotis darbo biržoje;
-nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
-įpareigoti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Priteisti A. Š. naudai solidariai iš L. M., R. N., M. A. ir A. P. 200 eurų turtinei žalai atlyginti ir 3600 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 500 eurų advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai ir išlaidoms atlyginti, iki L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės išieškojimą nukreipti į jo įstatyminius atstovus ir išieškoti iš L. M. ir D. M. po 25 eurus turtinei žalai, po 450 eurų neturtinei žalai ir po 62,50 eurų advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai solidariai iš L. M., R. N., M. A. ir A. P. 88,65 eurus gydymo išlaidų (Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Ž. L. g. 6, LT-01101 Vilnius, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke “Swedbank”, banko kodas 73000).
Neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytoms išlaidoms atlyginti, iki L. M., gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės išieškojimą nukreipti į jo įstatyminius atstovus ir išieškoti iš L. M. ir D. M. po 11,08 eurus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuteistojo M. A. nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.