Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2024 m. spalio 30 d., apie 19.40 val., Vilniuje, nuo Žirmūnų ir Kareivių gatvių sankirtos iki Žirmūnų g. 121, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Hyundai Trajet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,27 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Įtariamasis R. K. apklausiamas savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. spalio 30 d., maždaug 18–19 val., po darbo jam priklausančiu automobiliu „Hyundai Trajet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į Žirmūnų mikrorajone esančią parduotuvę „Maxima“ ir joje nusipirko 0,5 l talpos degtinės butelį. Susinervinęs dėl tą pačią dieną kilusio konflikto su žmona išgėrė kažkiek nupirktos degtinės, po ko dėl to paties kilusio konflikto negalėdamas grįžti namo nuvažiavo link Žirmūnų gatvės, įvažiavo į daugiabučių kiemus, kliudė ten stovėjusį kitą automobilį „Toyota“, galiausiai atsidūrė Žirmūnuose, ties pastatu Nr. 121, sustojęs užgesino variklį, išgėrė didžiąją dalį nupirktos degtinės tam, kad nesušaltų ir užmigo. Vėliau jį pažadino policijos pareigūnai, kurie tikrinimo metu jam nustatė 3,27 promilės neblaivumą. Su nustatytu neblaivumu sutinka. Dėl įvykio laibai gailisi.

Liudytojas A. Š. apklausiamas parodė, kad 2024 m. spalio 30 d., maždaug 19.30 val., Vilniuje, kartu su savo sužadėtine A. G. važiavo automobiliu ir Valakupių–Grybautojų–Lakštingalos gatvių sankryžoje pastebėjo automobilį „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užvažiavo ant bordiūro, jį pervažiavęs nuvažiavo toliau Valakupių gatve link Žirmūnų tilto. Važiuojant iš paskos pamatė, kaip automobilio „Hyundai“ vairuotojas sulėtino važiavimo greitį ir vairavo vingiuodamas. Tuo metu jo sužadėtinė paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie šią situaciją. Toliau važiuojant iš paskos, automobilio „Hyundai“ vairuotojas pervažiavęs Žirmūnų tiltą ir atsidūręs Žirmūnų gatvėje padarė posūkį į gyvenamųjų daugiabučių kiemą, posūkio metu atsitrenkė į kito automobilio „Toyota Prius“ galinę dalį, nuvažiavo kelis šimtus metrų, pervažiavo bordiūrą ir sustojo ant pievos, po ko automobilyje užmigo.

Liudytoja A. G. apklausiama parodė analogiškas aplinkybės, kurias apklausiamas parodė liudytas A. Š.

Liudytojas A. A. apklausiamas parodė, kad 2024 m. spalio 30 d., tarp 19–21 val., automobiliu „Toytota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Vilniuje esančią Žirmūnų g. 72 pateikti užsakymą. Nurodytu adresu prisiparkavo stovėjimo aikštelėje. Įteikęs užsakymą klientui grįžo į automobilį, bandė atbuline eiga išvažiuoti iš aikštelės, tačiau sustojo, kai pamatė kito automobilio, kurio valstybinių numerių neprisimena, žibintus. Kitas automobilis labai greitai važiavo jam iš kairės pusės ir nestabdydamas kliudė jo vairuoto automobilio galinį kairįjį kraštą ir nuvažiavo toliau. Paskui nuvažiavusį automobilį važiavo dar kitas automobilis.

Liudytojas, vyriausiasis patrulis A. Š. (A. Š.) apklausiamas parodė, kad 2024 m. spalio 30 d. po 19 val., dirbdamas kartu su kolega, iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą apie Vilniuje, Kareivių g., pavojingai manevruojantį automobilį „Toyota Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant nurodytu adresu, papildomai gavo informacijos, kad minėto automobilio vairuotojas nuvažiavo link Žirmūnų g., prie pastato Nr. 72, ten atsitrenkė į kitą automobilį, kaip vėliau paaiškėjo „Toyota“ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino jo galinį bamperį ir kairės pusės žibintą, po ko užvažiavo ant šaligatvio, sustojo ties pastatu Nr. 121 ir užmigo už vairo. Atvykus į Žirmūnų g. 121 juos pasitiko A. Š. ir A. G. Atidaręs sustojusio automobilio „Toyota Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), duris pamatė už vairo sėdėjusį akivaizdžiai neblaivų R. K., kuriam iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Paklaustas R. K. atsakė, kad vartojo alkoholį. Tikrinimo metu pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 3,63 promilės neblaivumas, o antru pūtimu – 3,27 promilės neblaivumas.

Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92317888972, skambu io prad ia_ 2024-10-30 19_41_52).mp3“, kuriame girdima, kaip pranešėja, kartu su vyru važiuodama iš paskos, operatorei pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją, kuris automobiliu „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas per Valakampių tiltą, nuo Kareivių–Žirmūnų g. sankryžos iki Žirmūnų g. važiavo labai lėtu greičiu, apie 30–40 km/val., vingiavo, vos nesukėlė eismo įvykio, tada įvažiavęs į daugiabučių namų kiemą, esantį Žirmūnų g. 115, padarė eismo įvykį ir toliau nuvažiavo iki Žirmūnų g. 121, kur pervažiavęs bordiūrą sustojo ant šaligatvio pievos.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Hyundai Trajet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio salono viduje ant priekinės keleivio sėdynės rastas gulintis 0,5 l talpos skaidraus stiklo butelis su etikete „Lithuania svarainių“, kuriame buvo likę apie 200 ml gelsvos spalvos skysčio. Prie protokolo pridėta fotolentelė.

Iš kūno kamerų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti vaizdo įrašai, pavadinimais „PSS- 20241030- 195119UTC+0200“, „PSS- 20241030- 195124UTC+0200“, „PSS- 20241030- 201444UTC+0200“. Juose matyti, kad įvykio vietoje policijos pareigūnas prieina prie automobilio „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio ant šaligatvio, kreipiasi į vyriškį, sėdėjusį vairuotojo sėdynėje, jo klausia, ar pastarasis vartojo alkoholį, į ką vyriškis jam atsakė teigiamai. Policijos pareigūno paklaustas, iš kur, į kur važiavo, ko ir kiek vartojo, vyriškis atsako, kad važiavo iš darbo, nežino, ko ir kiek vartojo, daug vartojo, po ko kartu su policijos pareigūnu nueina prie tarnybinio automobilio ir yra įsodinamas į laikino sulaikymo patalpą. Kitas policijos pareigūnas atneša alkotesterį, prieš vyrui duodant į jį pūsti, policijos pareigūnas paklausia vyriškio vardo, į ką jis atsako R. ir jam duodama pūsti į alkotesterį, girdimas jo signalas, alkotesteris parodo 3,63 promiles, policijos pareigūnas įspėja vyriškį dėl baudžiamosios atsakomybės ir kad po 15 minučių bus tikrinamas jo blaivumas antrą kartą. Tuo tarpu policijos pareigūnas bendrauja su vyru ir pranešėja, kurie paaiškina, kad matė, kaip vyras atsitrenkė į automobilį, užvažiavo ant bordiūro, sustojo ant pievos ir užmigo. Vėliau, policijos pareigūnas su alkotesteriu rankose atidaro galines tarnybinio automobilio dureles, duoda vyriškiui, prisistačiusiam R., pūsti į alkotesterį antrą kartą, kuris parodo 3,27 promilės neblaivumą ir šį rezultatą policijos pareigūnas paskelbia žodžiu vyriškiui.

Iš alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB-0201 kvitų matyti, kad 2024 m. spalio 30 d. 19.57 val. R. K. nustatytas 3,63 promilės, o 20.17 val. – 3,27 promilės neblaivumas.

Iš 2024 m. gegužės 21 d. patikros sertifikato matyti, kad alkoholio kiekio matuoklis Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB-0201 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2024 m. lapkričio 18 d.

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2024 m. spalio 30 d. R. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą R. K. būklę: eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkoholio kiekio matuokliu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB-0201 pirmojo tikrinimo 19.57 val. metu jam nustatytas 3,63, o antrojo tikrinimo 20.17 val. metu – 3.27 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. K. kaltė vairavus automobilį, būnant neblaiviu, kai jam nustatytas 3,27 promilės neblaivumas, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamasis R. K. apklausiamas parodė, kad po darbo dėl konflikto su žmona automobiliu nuvažiavo į parduotuvę, nusipirko 0,5 l talpos degtinės butelį, išgėrė degtinės, po ko važiavo Žirmūnų gatve ir sustojo ties pastatu Nr. 121, užgesino variklį, išgėrė didžiąją dalį pirktos degtinės tam, kad nesušaltų ir užmigo, o vėliau jį pažadino policijos pareigūnai, nustatė jam sunkų neblaivumo laipsnį, su kuo sutiko. Be R. K. prisipažinimo jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolas ir garso įrašas, liudytojų A. Š., A. G. ir A. A. parodymai, iš kurių matyti, kad R. K. vairuojamas automobilis užvažiavo ant bordiūro, vingiavo kelyje, lėtino važiavimo greiti, kliudė kitą automobilį; vyriausiojo patrulio A. Š. parodymai, kūno kamerų apžiūros protokolas ir vaizdo įrašai, pagrindžiantys, kad R. K. policijos pareigūno buvo rastas akivaizdžiai neblaivus miegantis automobilio vairuotojo vietoje, po ko paklaustas, R. K. pasakė, kad vartojo daug alkoholio; alkoholio kiekio matuoklio kvitas, rodantis, kad R. K. buvo nustatytas 3,27 promilės neblaivumas; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie tarpusavyje sutampa, atskirose detalėse vieni kitus papildo. R. K. suvokė, kad automobilį vairuoja būdamas neblaivus, – tai akivaizdu iš jo nurodyto stipriojo alkoholinio gėrimo vartojimo ir praėjusio trumpo laiko iki automobilio vairavimo aplinkybių, ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo R. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūlys skirti prokurorė, rūšis ir dydis jam yra suprantama, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu jis pritaria, sutinka su jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir dyžiu, tačiau prašė vietoje automobilio konfiskavimo išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę R. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsniu, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. R. K. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, kurio pavojingumo laipsnis didesnis, negu rūšinis, nes jam nustatytas neblaivumas laipsnis ženkliai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, tiesiogine tyčia, dėl konflikto su žmona, be aiškesnių tikslų. R. K. yra vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, baustas administracine tvarka, pagrinde už nusižengimus, susijusius su transportu, be kita ko, 2024 m. birželio 18 d. viršijo greitį 23 km/val., 2023 m. balandžio 19 d. vairavo transporto priemonė, kai teisė tai daryti jam buvo atimta, už tai jam buvo paskirtas teisės vairuoti atėmimas šešiems mėnesiams, 2021 lapkričio 1 d. viršijo greitį 21 km/val., 2021 m. rugpjūčio 8 d. viršijo greitį 16 km/val. Visa tai R. K. asmenybę apibūdina nevienareikšmiškai. R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam. Arešto bausmė R. K. skirtina atsižvelgiant į didelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kai tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių, dėl administracinių baustumų nevienareikšmiškai apibūdinamą asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

R. K. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Arešto bausme R. K. nuteisiamas pirmą kartą. Atsižvelgdamas į nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir R. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač tai, kad praeityje R. K. neteistas, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, R. K. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas, bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatant atitinkantį vidurkį. Teismo vertinimu, ilgalaikė R. K. priežiūra, nuolat gresiant bausmės vykdymui, bus kur kas efektyvesnė už jo trumpalaikį nubaudimą ir paleidimą į laisvę be tolimesnės kontrolės.

Nusikalstamą veiką R. K. padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, be to, per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl, vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, R. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise. Atsižvelgdamas į nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir R. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač į didelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kai tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių, dėl administracinių baustumų nevienareikšmiškai apibūdinamą asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas viršijantis vidurkį.

BK 72 straipsnio pagrindu turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis); konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (2 dalis). Automobilis, kurį vairavo R. K., laikytinas nusikalstamos veikos priemone – konfiskuotinu turtu. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis priklauso R. K. Tai sudaro pagrindą automobilį konfiskuoti. Nors R. K. prašo vietoje automobilio konfiskavimo išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą, nes automobilis jam reikalingas darbui, tačiau kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, kaip tai imperatyviai numatyta BK 72 straipsnio 3 dalis. Natūralu, kad dėl automobilio konfiskavimo R. K. patirs nepatogumų, tačiau jie yra jo paties nusikalstamo elgesio pasekmė ir savaime turto konfiskavimo nedaro neteisingu ar neproporcingu, be to, R. K. ilgam laikui uždraustina naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti trisdešimties parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę dvidešimties parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 6 dalies 5, 7 ir 10 punktais, R. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti septyniems mėnesiams ir penkiolikai dienų, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ketverius metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, R. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – iš jo konfiskuoti automobilį „Hyundai Trajet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

R. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

R. K. paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną jo nuosavybės teisės į automobilį „Hyundai Trajet“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimą, palikti galioti iki teismo baudžiamoji įsakymo dalies dėl turto (automobilio) konfiskavimo įvykdymo.

R. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“.

Išaiškinti R. K., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. Nr. 0 672 88 430) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.