Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugpjūčio 12 d., apie 20.25 val., Kaune, Taikos prospekte, ties 99 namu, V. V., būdamas neblaivus, vairuodamas transporto priemonę Audi A4, v. n. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę Opel Omega, v. n. (duomenys neskelbtini), kurią apgadino. Apie įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 14; 133; 231; 234 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 12d. išvažiuodamas atgaline eiga, atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau tuo metu nesuvokė, kad galėjo apgadinti kitą automobilį, todėl iš vietos išvažiavo. Po kiek laiko grįžo atgal, nuėjo į barą, kur išgėrė ir grįžtant namo, pamatė, kad yra atvažiavusi policija. Įvykio metu buvo šiek tiek išgėręs, tačiau 1,9 promilės buvo nustatytos kai jis grįžo iš baro, kur vartojo alkoholinius gėrimus.

Liudytojas T. S. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 12d. buvo apgadintas jo automobilis Opel Omega, kurio buvo nulaužtas priekinis keleivio pusės buferis. Apgadinimas nebuvo itin stiprus. Žino, kad automobilį pagadino kaimynas. Po kurio laiko kaimynas grįžo ir T. S. su juo kalbėjosi. Kaimynas buvo neblaivus.

Liudytojas A. Š. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 12d. matė kai V. V. atvažiavo į kiemą, išlipo ir nuėjo į namus. Po 5 min. grįžo ir A. Š. pasiūlė pasiklausyti muzikos. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli ir eidamas svyravo. A. Š. pasiūlė muziką pritildyti. Tada V. V. sėdo į automobilį bei pradėjo važiuoti atbuline eiga ir atsitrenkė į už jo stovėjusį automobilį, tačiau nesustojo, o iš kiemo išvažiavo. Atsitrenkimo metu kliudytas automobilis sujudėjo.

Iš byloje esančių eismo įvykio schemos (b. l. 2), fotonuotraukų (b. l. 7-8), transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto (b. l. 17), V. V. paaiškinimų, liudytojo A. Š. parodymų matyti, kad V. V., vairuodamas transporto priemonę Audi A4, v. n. (duomenys neskelbtini), kliudė stovėjusią transporto priemonę Opel Omega, v. n. (duomenys neskelbtini), kuriai apgadino priekinį bamperį ir dešinės pusės priekinį žibintą. V. V. teigė, jog jis įvykio metu buvo truputį išgėręs, tačiau po įvykio dar buvo 1,93 promilių girtumas buvo po įvykio, o ne įvykio metu. Iš byloje esančio asmens blaivumo testo (b. l. 10) matyti, kad V. V. 1,93 promilių girtumas buvo nustatytas 2014 m. rugpjūčio 12d. 20.50 val. Tiek iš V. V. paaiškinimų, tiek iš liudytojo A. Š. parodymų matyti, kad po įvykio V. V. iš kiemo, kur įvyko eismo įvykis, tam tikram laikui buvo išvažiavęs, kas patvirtina, kad V. V. girtumas buvo tikrinamas praėjus tam tikram laikui po įvykio. Tačiau tiek iš V. V. paaiškinimų matyti, kad jis pripažino, jog jis ir įvykio metu buvo šiek tiek išgėręs bei iš liudytojo A. Š. parodymų matyti, kad jis bendravo su V. V. prieš pat įvykį ir tuomet matė ir jautė, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli ir eidamas svyravo, kas patvirtina, kad ir įvykio metu V. V. buvo neblaivus. Veikos kvalifikavimui pakanka nustatyti, jog eismo įvykio metu asmuo buvo neblaivus, o jo girtumo laipsnis teisinės reikšmės kvalifikacijai neturi.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad V. V., būdamas neblaivus, padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Iš eismo įvykio schemos (b. l. 2) bei transporto priemonės fotonuotraukų (b. l. 7-8) matyti, kad transporto priemonei Audi A4, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės galinis buferis, transporto priemonei Opel Omega, v. n. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis dešinės pusės priekinis buferis bei dešinės pusės priešrūkinis žibintas. Iš liudytojo A. Š. parodymų, tiek jo pirminio paaiškinimo ( b. l. 4), duoto renkant bylos medžiagą, bei iš vaizdo įrašo ( b. l. 27) matyti, kad V. V. vairuojamai transporto priemonei atsitrenkus į transporto priemonę Opel Omega, v. n. (duomenys neskelbtini), minėtas automobilis sujudėjo. Esant nustatytiems transporto priemonių apgadinimams, bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad V. V. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę, ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad aprašant V. V. veiką dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, nebuvo nurodyti KET punktai, kuriuos jis pažeidė. Kadangi protokole jo veika dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra pilnai aprašyta, teisės pažeidimas nekelia abejonių ir teisės pažeidimo veika yra įrodyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 2 d., kvalifikuojant V. V. veiką nurodytina, jog tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 231; 234 punktų reikalavimus. Teismas laiko, kad nurodant KET punktus, kuriuos pažeidė V. V., nėra pažeidžiamas staigmenų procese negalimumo principas. Tokiais veiksmais V. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

V. V. veika taip pat kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., kuri numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius administracinių teisės pažeidimų kodekse. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. V. pažeidė kelių eismo taisyklių 16 punktą, kuris numato, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Atkreiptinas dėmesys, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole nėra aprašyta minėto pažeidimo esmė, nei iš kitų bylos duomenų nėra nustatyta, kad V. V. nepateikė policijos pareigūnams privalomų pateikti dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus, taip pat, kad būtų įvykdęs priešingą teisei veiką, t. y. administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d. Atsižvelgiant į tai, administracinė teisena V. V. atžvilgiu nutraukiama, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., sudėties. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1d. 1p.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. V. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. sankcijose bei skirtina papildoma nuobauda- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nustatant nuobaudų dydį, atsižvelgiama į tai, jog eismo įvykio metu padaryti transporto priemonių apgadinimai nebuvo itin dideli.

Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nenustatyta.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 250 str. 1 d. 1p., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., skirti 4000,00 Lt (keturių tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 4000,00 Lt (keturių tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d. V. V. atžvilgiu nutraukti, nesant pažeidimo sudėties.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.