Šiaulių apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) V. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-25293-1210/2025, kuria buvo išnagrinėtas ieškovo V. D. (V. D.) ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „L.“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme gautas ieškovo V. D. ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „L.“ (toliau – ir atsakovė) nesumokėtus 5 080,07 Eur (bruto) už viršvalandžius, šventinį bei darbą ne pagal darbo grafiką, 3 046,38 Eur (bruto) darbo užmokesčio skolą, delspinigius ir netesybas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Apeliacijos objektas – teismo nutartis, kuria, ieškinį atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

8. Apeliantas prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – pirmųjų instancijų teismų nutartis, tame tarpe skundžiamą nutartį bei apelianto prašymą dėl civilinės bylos Nr. e2-21627-1171/2025 ir civilinės bylos Nr. e2-29558-727/2025 sujungimo.

9. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Liteko sistemoje apelianto prašymą dėl civilinės bylos Nr. e2-21627-1171/2025 ir civilinės bylos Nr. e2-29558-727/2025 sujungimo pagrįstumą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 31 d. nutartimi nutarė atsakovo V. D. prašymo dėl civilinių bylų sujungimo netenkinti. Šiuo atveju, įvertinus tai, kad apelianto prašomos prijungti kaip naujus įrodymus pirmųjų instancijų teismų priimtos nutartys jau yra byloje, o apelianto prašymas dėl civilinių sujungimo neturi esminės reikšmės šio ginčo nagrinėjimui, teismas atsisako priimti apelianto naujus įrodymus.

Dėl atskirojo skundo esmės

11. Teismas, spręsdamas civilinės bylos iškėlimo klausimą, ir nustatęs bent vieną iš CPK 137 straipsnio 2 dalies nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį, teisme civilinė byla negali būti iškelta. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto ieškinį, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuriame numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

12. Pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai (tiek šalių, tiek dalyko, tiek ir pagrindo tapatumas), o nesant bent vieno iš pirmiau nurodytų požymių, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios, bei atsisakyti priimti ieškinį, remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Nustatyti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik įvertinus, ką iš tikrųjų ginčija (reikalauja) ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia ieškinyje pareikštu reikalavimu.

13. Nurodytos bylos atveju ieškovas antrą kartą teikia ieškinį teismui. Kaip matyti, Liteko duomenimis, ieškovas 2025 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-29558-727/2025 pateikė ieškinį dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, kuriame suformuluoti analogiški reikalavimai, kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-25293-1210/2025, kurioje skundžiama nutartis, t. y. priteisti nesumokėtus 5 080,07 Eur (bruto) už viršvalandžius, šventinį bei darbą ne pagal darbo grafiką, 3 046,38 Eur (bruto) darbo užmokesčio skolą, delspinigius ir netesybas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įvertinęs, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-29558-727/2025 ieškovo (apelianto) ieškinį atsakovei atsisakė priimti, kadangi ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl nutarė, minėtai nutarčiai dar neįsiteisėjus, ieškovo (apelianto) ieškinį pateiktą 2025 m. birželio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams atsakovei dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

14. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas formaliai įvertino byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes ir nepagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti priimti ieškinį. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas (apeliantas) pateiktu 2025 m. birželio 26 d. ieškiniu teisme nors ir reiškė analogišką reikalavimą, tačiau jis tai darė vadovaudamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-29558-727/2025 nurodytu išaiškinimu, kad ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, dėl ko ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Todėl ieškovas (apeliantas) nedelsdamas pasinaudojo procesine teise pateikti ieškinį pagal nurodytą teismingumą - Kauno apylinkės teismui. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad jeigu ieškovas (apeliantas) būtų siekęs skųsti 2025-06-25 nutartį, nebūtų 2025-06-26 kreipęsis į Kauno apylinkės teismą su analogišku ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo materialinis teisinis siekis nuo pat ginčo pradžios buvo toks pats – priteisti iš atsakovės jam priklausančias su darbo santykiais susijusias išmokas.

15. Pažymėtina, kad CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio kodekso 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims.

16. Kaip matyti iš Liteko duomenų sistemos, apeliantas antrą kartą teismingam teismui ieškinį pateikė 2025 m. birželio 26 d., dar neįsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2-29558-727/2025. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė 2025 m. liepos 2 d., likus vienai dienai iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-29558-727/2025 įsiteisėjimo dienos, ši nutartis įsiteisėjo 2025 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teisme 2025 m. liepos 8 d. gautas atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs aplinkybės, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo, kuriam buvo teiktas pirmą kartą ieškinys, nutartis jau buvo įsiteisėjusi, nepagrįstai, neatsižvelgęs į tokio pobūdžio darbo ginčų bylų specifiką, nesivadovavo CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus tokio pobūdžio bylose, ir nustatęs aplinkybę, kad pradinio teismo, kuriam buvo teiktas ieškinys, nutartis dėl ieškinio atsisakymo priimti įsiteisėjo, pats galėjo pasinaikinti skundžiamą nutartį, remiantis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

17. Ieškovas (apeliantas) į teismą su ieškiniu kreipėsi kaip darbuotojas, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus prieš darbdavį (atsakovę). Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių galėtų spręsti, kad pats ieškovas (apeliantas) piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai jomis naudojosi. Įvertintina ir tai, kad ieškovas (apeliantas) siekia prisiteisti darbo užmokestį, kurio pareikalavimui yra nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas (DK 15 straipsnio 2 dalis), kurio ieškovas (apeliantas) šiuo atveju nėra praleidęs, ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo (apelianto) reikalavimai turi būti nagrinėjami tiesiogiai teisme. Priešingas vertinimas neatitiktų CPK 7 straipsnyje proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Kiti skundžiamos teismo nutarties motyvai dėl ieškinio trūkumų nesudaro esminių kliūčių procesui, kadangi apeliantas yra atstovaujamas profesinės sąjungos, ieškinio trūkumai gali būti šalinami bylą nagrinėjant teisme.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, ieškovo (apelianto) kaip darbuotojo siekį, kad jo galimai pažeistas darbo teises išnagrinėtų teismas, kylančias pasekmes (teisės į teisminę gynybą netekimas), ieškovui taikomų pasekmių ir jo siekiamo tikslo proporcingumą, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju, teisės į teismą ribojimas būtų neproporcingas ieškovo siekiamam tikslui. Šioje situacijoje prioritetas turi būti teikiamas ieškovui pasinaudoti įstatymo suteikta teise į teisminę gynybą.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakęs priimti ieškovo ieškinį, pernelyg formaliai vertino ieškiniui dėl darbo ginčo keliamus reikalavimus, dėl ko neatsižvelgė į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 2 d. nutartį ir perduoti ieškovo (apelianto) V. D. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.