Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-827-356/2020, pagal pareiškėjos Z. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: R. Š., VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Utenos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo R. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Valstybės turto fondas“, pagrindu aukcione įgijo nuosavybės teises į Pastatą – Karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą – Karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Pastatą – Karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatais, esančius (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Valstybės turto fondas“, įgijo nuosavybės teises į 1,2172 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio ir yra (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pareiškėjos nuosavybėn įgyti pastatai. Šie pastatai priklausė (duomenys neskelbtini), kurį valdė Utenos rajono kolūkis „(duomenys neskelbtini)“, Pastatas – Karvidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1971 metais, o kitu du Pastatai – Karvidės, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatais, buvo pastatyti 1977 metais. Iki (duomenys neskelbtini) m. atitinkamai šiuos pastatus valdė: Utenos rajono kolūkis „(duomenys neskelbtini)“, Utenos rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė, Utenos aukštesnioji žemės ūkio ir maisto pramonės mokykla, Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Valstybės turto fondas“.

Prie pareiškėjos įsigytų pastatų (karvidžių) gyvulininkystės komplekse buvo pastatyti ir kiti statiniai, skirti pagrindiniams pastatams eksploatuoti, t. y. siloso tranšėja ir mėšlo saugykla. Šie statiniai buvo pastatyti 1977 metais kartu su karvidžių pastatais ir skirti tarnauti pagrindiniam daiktui - karvidėms. Siloso tranšėja yra skirta gaminti ir laikyti karvidėse laikomų galvijų pašarui – silosui, o mėšlo saugykla – laikyti iš karvidžių pašalintam mėšlui. Kad siloso tranšėja bei mėšlo saugykla priklausė karvidžių gamybiniam kompleksui, patvirtina rašytiniai įrodymai: (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės laikinosios administracijos 1992 m. liepos 20 d. perdavimo – priėmimo aktas, kurio 1 punkte yra nurodyta Tvartas su siloso tranšėja 1977 m. Inv. Nr. 9, bei Utenos regioninio profesinio mokymo centro (buvęs pavadinimas - Utenos aukštesnioji žemės ūkio ir maisto pramonės mokykla) 2019 m. spalio 21 d. raštas, kuriame nurodyta, jog turėtos Utenos rajono (duomenys neskelbtini) kaime gyvulininkystės komplekso fermos buvo naudojamos kartu su prie jų esančiais pastatais, t. y. siloso ir mėšlidžių tranšėjomis laikytų gyvulių priežiūrai.

VĮ „Valstybės turto fondas“ 2012-02-24 raštas patvirtina, kad siloso ir mėšlo tranšėjos, esančios prie 3 Karvidžių pastatų, kuriuos pareiškėja įsigijo pagal (duomenys neskelbtini) Privatizuojamo objekto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės įmonei Valstybės turto fondui perdavimo ir priėmimo aktais perduotos nebuvo, o kadastrinių matavimų bylose neinventorizuotos kaip pastatų priklausiniai. Taip pat rašte nurodyta, kad šios tranšėjos į privatizuojamo objekto – 3 Karvidžių pastatų ir jiems priskirto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sudėtį neįėjo.

Nuo karvidžių pastatymo buvę savininkai siloso tranšėją ir mėšlo saugyklą naudojo pagal tikslinę jų paskirtį, o po to, kai karvides nuosavybės teise įsigijo pareiškėja, ji tęsia jų naudojimą pagal paskirtį, nes ūkininkauja. Aplinkybę, jog pareiškėja naudojo mėšlo saugyklą pagal tikslinę jos paskirtį, patvirtina Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. kovo 22 d. Patikrinimo aktas, Privalomasis nurodymas bei pareiškėjos 2019 m. gegužės 17 d. raštas „Dėl trūkumų pašalinimo“. Šiuose dokumentuose yra nurodyta, kad Aplinkos apsaugos inspekcija patikrino (duomenys neskelbtini) gyvulininkystės kompleksą ir nustatė, jog mėšlidė eksploatuojama pažeidžiant nustatytus reikalavimus bei nustatė privalomus nurodymus mėšlidę sutvarkyti.

Kad tiek buvę savininkai, tiek pareiškėja siloso tranšėją ir mėšlo saugyklą naudojo pagal tikslinę paskirtį, patvirtina ir liudytojų V. K. bei A. Š. parodymai.

Siloso tranšėja ir mėšlo saugykla, kuriomis pareiškėja naudojosi (duomenys neskelbtini) metų, nebuvo ir nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl pareiškėja 2019-04-30 kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialą dėl jų įregistravimo. Registrų centras, išnagrinėjęs prašymą, jo netenkino, kadangi pareiškėja nepateikė visų reikalingų daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimui būtinų dokumentų. Sprendime nurodyta, kad pareiškėja nepateikė teismo sprendimo dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pareiškėja atliko statinių kadastrinius matavimus, siloso tranšėjai buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o mėšlo saugyklai - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Siloso tranšėja ir mėšlo saugykla nebuvo įrašyti į Utenos rajono kolūkio „(duomenys neskelbtini)“ privatizuojamų objektų sąrašą kaip atskiri turto objektai. Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) Perdavimo – priėmimo aktas, kurio 1 punkte yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio laikinoji administracija, atstovaujama vadovo (duomenys neskelbtini), tvartą su siloso tranšėja, 1977 m. Inv. Nr. 9, perdavė (duomenys neskelbtini) gamybiniam technologiniam kompleksui (Utenos rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei, vadovas K. U.). Pastatų – karvidžių kadastriniai matavimai ir nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos buvo parengtos 1996 liepos 31 d., o siloso tranšėjai bei mėšlo saugyklai tokie matavimai nebuvo atlikti ir šis nekilnojamasis turtas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalies, 4.70 straipsnio 1 dalies, 4.71 straipsnio 1 dalies nuostatomis, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą.

Iš pareiškėjos pateiktų įrodymų matyti, kad siloso tranšėją, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir mėšlo saugyklą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja pradėjo faktiškai valdyti nuo (duomenys neskelbtini) metų, kai įgijo nuosavybės teises į karvides ir žemės sklypą, nors dėl nuosavybės teisių į šiuos nekilnojamuosius daiktus perleidimo pirkimo-pardavimo sutartimi susitarta nebuvo. Jau minėta, kad šie daiktai buvusių savininkų nebuvo inventorizuoti, jie nebuvo įregistruoti kaip nekilnojamieji daiktai ir nuosavybės teisės į juos nebuvo įregistruotos. Po (duomenys neskelbtini) metais sudarytų karvidžių ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo siloso tranšėja ir mėšlo saugykla pradėjo naudotis pareiškėja, o buvę savininkai jokių pretenzijų nereiškė, patys daiktų nenaudojo. Taigi yra pagrindas padaryti išvadą, kad pareiškėja šiuos nekilnojamuosius daiktus užvaldė teisėtai.

Pareiškėja nurodė, kad ji turėjo valią siloso tranšėją ir mėšlo saugyklą turėti kaip savus, nežinojo apie kitus asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į juos, nei ji, per visą daikto valdymo laikotarpį tokie asmenys nepaaiškėjo. Apie iškeltą civilinę bylą 2020-03-05 teismo nutartimi paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt. Per nustatytą 14 dienų terminą ir iki priimant teismo sprendimą dėl pareiškimo prieštaravimų niekas nepareiškė, pareiškimų įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis taip pat negauta, t. y. nepaaiškėjo kiti asmenys, kurie turėtų daugiau teisių į nekilnojamuosius daiktus nei pareiškėja.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nurodė, kad nėra duomenų apie siloso tranšėjos ir mėšlo saugyklos priklausymą valstybei. VĮ Registrų centre, kaip matyti iš sprendimų turinio, duomenų, kad daiktai priklausytų savivaldybei ar kitiems asmenims, nėra.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 14 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 1993 m. gegužės 3 d.) nuostatas privatizavimo metu nenupirktu turtu disponuoja vietos savivaldybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo Utenos rajono savivaldybės administracija nurodė, kad nėra žinoma ir neturima informacijos, kad pareiškime nurodyti statiniai būtų priklausę ar šiuo metu nuosavybės teise priklauso kitiems tretiesiems asmenims, kurie reikštų savarankiškus reikalavimus į minėtą turtą, šie statiniai nėra apskaitomi kaip savivaldybės turtas Utenos rajono savivaldybės administracijoje, nėra reikalingi savivaldybės funkcijoms atlikti.

(duomenys neskelbtini) Pastatą – Karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytą 1971 m., pareiškėja pardavė suinteresuotam asmeniui R. Š., prie šio pastato buvo ir yra jam priklausanti mėšlidė ir siloso tranšėja, suinteresuotas asmuo R. Š. nenurodė, kad naudotųsi siloso tranšėja, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir mėšlo saugykla, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ar turėtų kokių nors pretenzijų dėl šių daiktų.

Iki teismo nustatytos datos niekas pareiškėjos valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnis).

Daikto atviras valdymas (CK 4.68 straipsnis) reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Pareiškėja nurodė, kad visus tuos metus daiktais naudojosi pagal tiesioginę jų paskirtį. Jau minėta, kad buvo tikrinama jos ūkinė veikla, duoti nurodymai dėl mėšlo saugyklos naudojimo, liudytojui V. K., kuris gyvena kaimynystėje, naudojimosi minėtais daiktais faktas taip pat yra žinomas. Taigi yra pagrindas daryti išvadą, kad minėtus daiktus pareiškėja valdė atvirai, kaip savus ir nesislapstydama.

Nepertraukiamas nekilnojamojo daikto valdymas turi tęstis ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, tačiau šioje byloje nenustatyta, kad jas būtų užginčiję daikto savininkai ar kiti asmenys, turintys daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį, todėl nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas, prasidėjęs (duomenys neskelbtini) m., būtų kada nors nutrūkęs. Pareiškėja siloso tranšėją ir mėšlo saugyklą pradėjo valdyti (duomenys neskelbtini) m. ir nepertraukiamai juos valdo iki šio laiko.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, teismas prieina prie išvados, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, patvirtinančios pareiškėjos valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, t. y. a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad pareiškėjos valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mėšlo saugyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kadangi šį turtą įgijo sąžiningai bei teisėtai ir nepertraukiamai kaip savo valdė ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68 – 4.71 straipsniai).

Iš pareiškėjos valstybei priteistina 14,28 EUR išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti (CPK 96, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268 – 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teises į siloso tranšėją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mėšlo saugyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjos Z. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 14,28 EUR išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokų mokesčio kodas - 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.