- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-04
- Bylos Nr.
- I-1235-811/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03968-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo, įsakymo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. 2016-10-05 kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5, 23), prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2016-08-12 nutarimą Nr. 28-732(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) ir 2016-07-20 įsakymą Nr. 7-255 „Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas“; 2) Lietuvos Respublikos kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016-09-13 sprendimą Nr. 2S-4965.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2016-09-13 Departamentas nepagrįstai pripažino 2016-08-16 ir 2016-08-17 jo skundus nepagrįstais. Vilniaus PN Drausmės komisija siūlė įstaigos direktoriui perkelti jį iš 5-306-10 gyvenamosios patalpos į 3-206-02 gyvenamąsias patalpas. Ginčijamu įsakymu jis turėjo būti perkeltas į 3-206-02 gyvenamąsias patalpas, tačiau 2016-07-20 atsisakė vykdyti Vilniaus PN administracijos nurodymus eiti į paskirtą būrį Nr. 3, kadangi kiti nuteistieji jam grasino. Apie tai jis informavo Vilniaus PN psichologinės tarnybos psichologę ir žmoną. Kadangi būryje Nr. 3 vyrauja subkultūra, jis priklausytų nuskriaustųjų kastai, būtų žeminamas, turėtų vykdyti kitų asmenų nurodymus. Vilniaus PN sąmoningai toleruoja nuteistųjų pasiskirstymą į kastas. Dėl jo motyvuoto atsisakymo vykdyti administracijos reikalavimus buvo nepagrįstai pripažinta, jog jis pažeidė teisės aktų ir Vilniaus PN direktoriaus 2016-07-20 įsakymo Nr. 7-255 reikalavimus, be to, buvo pasiūlyta jį nubausti dar griežčiau, perkeliant 5 mėnesiams į drausmės grupę. Ginčijamu nutarimu buvo paskirtas į drausmės grupę, tačiau tai buvo padaryta nepagrįstai, kadangi nebuvo atsižvelgta į visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Departamento atsakymas į jo skundą yra abstraktus. Be to, Departamentas melagingai nurodė, jog Vilniaus PN administracija buvo išsikvietusi jį atsakyti į tam tikrus klausimus tiek raštu, tiek žodžiu.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–18).
Šalies argumentai
Nurodo aplinkybes, susijusias su ginčijamų sprendimų priėmimu ir paaiškina, kad pareiškėjas skunde nurodo nepagrįstus ir abstrakčius teiginius. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2016-07-27 ir 2016-08-04 buvo konsultuojamas psichologinės tarnybos darbuotojų, kuriems nenurodė konkrečių asmenų, kurie neva jam grasino. Vilniaus PN tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjui nebuvo grasinta, todėl mano, kad tokio pobūdžio pareiškėjo teiginiai yra jo prasimanymas. Atsižvelgiant į tai, ginčijamo nutarimo pagrindu jis buvo pagrįstai laikinai izoliuotas.
Dėl pareiškėjo argumentų, jog Vilniaus PN Drausmės komisijos posėdyje jis nedalyvavo, o priėmus sprendimą jį perkelti į kitą nuteistųjų būrį su juo buvo susidorota, paaiškina, jog Vilniaus PN Drausmės komisija 2016-07-20 posėdžio metu svarstė pareiškėjo elgesį ir nutarė pareiškėją perkelti į 3-iojo būrio patalpą Nr. 206. Iš Drausmės komisijos protokolo, kuriame užfiksuota numatyta darbotvarkė ir svarstymo klausimai, matyti, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo pravesti auklėjamo pobūdžio pokalbiai, jam primintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės bei nurodyta, kad jeigu drausmės atlikimo metu yra pažeidinėjami nustatyti draudimai, jų teisinė padėtis yra griežtinama nustatant papildomus apribojimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo abstraktūs teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Pažymėjo, kad Vilniaus PN Drausmės komisija, priimdama atitinkamą siūlymą, vadovaujasi ne tik socialinės reabilitacijos gerinimu, bet ir visuma tikslų, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. 1 d. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu 49 kartus buvo pažeidęs nustatytą tvarką, už tai jam buvo skirtos 44 drausminės nuobaudos, kurios tuo metu galiojo. Pareiškėjas nuolatos, nenurodydamas konkrečių asmenų, atsisako būti jam paskirtuose būriuose. Be to, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl liudytojų, kurie yra pateikę rašytinius liudijimus, yra visiškai nepagrįsti, kadangi nuteistieji, tame tarpe, ir nuteistieji, pareiškėjui surašę liudijimus, yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų teiginiai negali būti vertintini kaip įrodymai. Nuteistųjų priskyrimas vienai ar kitai subkultūrinei grupei yra reiškinys, kurį suponuoja nuteistųjų tarpusavio santykiai ir toleruojamas tik nuteistųjų socialinėje terpėje. Nuteistųjų subkultūros apraiškų Vilniaus PN netoleruoja, vykdydama savo funkcijas Vilniaus PN administracija vadovaujasi išskirtinai galiojančiais teisės aktais, o ne nuteistųjų bendruomenėje vis dar gyvuojančiais nerašytais įstatymais.
Papildomai informuoja, kad 2016-08-01 Vilniaus PN direktorius buvo informuotas, jog pareiškėjas atsisakė vykdyti teisėtus pareigūno nurodymus eiti į jam paskirtą 3-ąjį būrį. Pareiškėjas 2016-08-01 paaiškinimuose nurodė, jog atsisako eiti į 3 būrį, kadangi šio būrio nuteistieji jo nepriima. 2016-08-01 pareiškėjui atsisakius būti paskirtame būryje bei atsisakius vykdyti teisėtą pareigūnų nurodymą, pareiškėjas laikinai buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. 2016-08-02 neskyrus nuobaudos pareiškėjas iš kamerų tipo patalpos buvo išleistas. 2016-08-02 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų už tai, kad jis 2016-08-01 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas ir grąžintas į paprastąją grupę 2016-08-11. 2016-08-11 pareiškėjas pakartotinai atsisakė vykdyti teisėtus pareigūno nurodymus, dėl ko jo atžvilgiu buvo priimtas ginčijamas įsakymas. Pareiškėjas paaiškinime nurodė, jog atsisako eiti į 3 būrį, kadangi šio būrio nuteistieji jo nepriima. Priešingai negu teigia pareiškėjas, nenustatyta, jog pareigūnas, surašęs šį tarnybinį pranešimą, būtų šališkas ar objektyvus. 2016-08-11 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Neskyrus nuobaudos, 2016-08-12 pareiškėjas iš jų išleistas. 2016-08-12 vyko Drausmės komisijos posėdis, kuriame nustačius, jog pareiškėjas sistemingai nevykdo pataisos įstaigos pareigūnų teisėtų reikalavimų, Drausmės komisija nutarė siūlyti Vilniaus PN direktoriui skirti pareiškėjui nuobaudą – 3 mėnesius drausmės grupės. Ginčijamų nutarimu pareiškėjui skirta nuobauda – 5 mėnesiai drausmės grupėje. Teigia, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas pažeidė laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimus, skiriant nuobaudą Vilniaus PN administracija laikėsi nustatyto teisinio reglamentavimo, paskirta nuobauda nėra per griežta. Pažymėjo, kad Vilniaus PN viršininkai nuolat bendrauja su nuteistaisiais, norėdami išaiškinti nuteistiesiems kilusias problemas, padėti jas išspręsti bei atsakyti į rūpimus klausimus. Kiekvieną penktadienį Vilniaus PN būrių viršininkai eina pas drausmės grupės sąlygomis nuobaudas atliekančius nuteistuosius ir taip pat su jais bendrauja.
Atkreipia dėmesį į tai, kad bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai nenustato nuteistajam teisės rinktis būrį ar gyvenamąją patalpą. Skirstant (ar perkeliant) nuteistuosius į būrius atsižvelgiama į atitinkamas aplinkybes. Nuteistasis, paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, gali pateikti įstaigos administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, tačiau nemotyvuotas atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos skyrimo. Pareigos neatlikimas arba netinkamas jos atlikimas yra bausmių vykdymo teisės pažeidimas. Pabrėžia, kad Vilniaus PN yra nuteistųjų rotacija. Pareiškėjas skunde nepateikia jokių kitų aplinkybių ar svarių argumentų, leidžiančių abejoti ar ginčyti Vilniaus PN administracijos priimtų sprendimų pagrįstumą ir teistumą. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus PN administracija pareiškėjui nuobaudą skyrė teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjui paskirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo sunkumui, ginčijamas nutarimas yra teisėtas, motyvuotas, taigi nėra pagrindo jo naikinti. Pareiškėjas pataisos įstaigoje buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 91–97).
Paaiškino, kad Departamente 2016-08-16 ir 2016-08-17 buvo gauti ir išnagrinėti pareiškėjo skundai dėl Vilniaus PN 2016-08-12 sprendimo Nr. 28-732(1), 2016-07-20 įsakymo Nr. 7-255. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus, ginčijamu raštu nustatė, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamų sprendimų, kadangi pareiškėjo skunduose nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų, kitų aplinkybių ar argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti Vilniaus PN sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą. Departamente 2016-09-08 buvo gautas Vilniaus PN raštas, kuriame nurodyta, jog vadovaujantis BVK 70 str. 1 d. nuostatomis, 2016-07-20 Vilniaus PN Drausmės komisija nutarė siūlyti įstaigos direktoriui perkelti pareiškėją į 3-206-2 gyvenamąją patalpą. 2016-07-20 pareiškėjui atsisakius Vykdyti PN administracijos nurodymus, Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tarnybinį tyrimą, kurio metu pareiškėjas buvo iškviestas paaiškinti dėl kokių priežasčių atsisako būti minėtame būryje ir kas būtent kelia grėsmę jo saugumui. Pareiškėjas pareigūnams paaiškino, kad yra žemesnės kastos nuteistasis ir dėl šios priežasties 3-ojo būrio nuteistieji jo nepriima į paskirtą būrį. Taip pat nurodė, kad tiesiogiai iš 3-iojo būrio nuteistųjų grasinimų nesulaukė, tačiau jam grasino kiti nuteistieji. Nurodyti šiuos asmenis pareiškėjas atsisakė. Apklausti 3-ojo būrio nuteistieji nurodė, kad jiems nežinomos pareiškėjo atsisakymo eiti į paskirtą būrį priežastys, pareiškėjui nebuvo grasinta. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus PN nenustatė priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų bausmės atlikti paskirtame būryje.
Pažymėjo, kad teisės aktai nenustato, jog nuteistieji turi teisę pagal savo pasirinkimą gyventi atitinkamuose būriuose ar konkrečiose gyvenamosiose patalpose. Nuteistasis, paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, gali pateikti įstaigos administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, tačiau nemotyvuotas atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos skyrimo. Analogiška nuomonė yra suformuota teismų praktikoje. Pažymėjo, kad Vilniaus PN Drausmės komisija, priimdama atitinkamą siūlymą, vadovaujasi ne tik socialinės reabilitacijos gerinimu, bet ir visuma tikslų, kuriuos reglamentuoja BVK 70 str. 1 d. Nurodo, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, kadangi Vilniaus PN vadovaujasi BVK 6 str. Nuteistųjų priskyrimas vienai ar kitai grupei yra reiškinys, kurį suponuoja nuteistųjų tarpusavio santykiai, ir toleruojamas nuteistųjų socialinėje terpėje.
Dėl nuobaudos paskyrimo pažymėjo, kad pareiškėjas 2016-08-11 apie 20.30 val. atsisakė vykdyti teisėtus administracijos nurodymus eiti į paskirtą būrį. 2016-08-11 pasiaiškinime pareiškėjas pripažino, kad atsisakė eiti į jam paskirtą būrį, kadangi jo nepriima šio būrio nuteistieji ir jam gresia pavojus. Pareiškėjas 2016-08-22 Vilniaus PN administracijos atstovų buvo iškviestas į tarnybines patalpas, tačiau atsakyti į pareigūnų užduodamus klausimus tiek žodžiu, tiek raštu atsisakė. 2016-08-11 režimo reikalavimų pažeidimas yra užfiksuotas, duomenų, jog tarnybiniame pranešime išdėstyti faktai neatitinka tikrovės, nenustatyta. Taip pat nenustatyta, kad pareigūnas pareiškėjo atžvilgiu būrų neobjektyvus ir šališkas. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas 2016-08-11 akivaizdžiai pažeidė laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimus, skiriant nuobaudą Vilniaus PN pareigūnai laikėsi nustatyto teisinio reglamentavimo. Paskirta nuobauda nėra per griežta ir yra pagrįsta. Skundų nagrinėjimo metu faktinių duomenų apie tai, kad Vilniaus PN administracija pažeistų šiuo metu galiojančius teisės aktus, nenustatyta. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Vilniaus PN pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Departamentas laiku ir išsamiai atsakė į pareiškėjo skundus, atsakymas teisiškai pagrįstas, jame nurodyta apskundimo tvarka. Mano, kad Departamento raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais motyvais.
Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką proceso dalyviams pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN direktoriaus 2016-07-20 įsakymo Nr. 7-255 „Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas“, Vilniaus PN direktoriaus 2016-08-12 nutarimo Nr. 28-732(1) „ėl nuteistojo nubaudimo“ ir Departamento 2016-09-13 sprendimo Nr. 2S-4965 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Vilniaus PN Drausmės komisija 2016-07-20 posėdžio metu, vadovaudamasi BVK 70 str. 1 d., nutarė pareiškėją perkelti iš 5-ojo nuteistojo būrio gyvenamosios patalpos Nr. 306 į 3-iojo nuteistojo būrio gyvenamąją patalpą Nr. 206 (b. l. 98–103).
Vilniaus PN direktorius, vadovaudamasis Vilniaus PN Drausmės komisijos 2016-07-20 protokoliniu Nr. 41-168(1) sprendimu, 2016-07-20 priėmė įsakymą Nr. 7-255 „Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas“, kuriuo nutarė nuteistąjį A. M. perkelti iš 5-306-10 gyvenamosios patalpos į 3-208-02 gyvenamąją patalpą (b. l. 105).
Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas A. F. 2016-07-20 tarnybiniu pranešimu Nr. 43-8710(1) „Dėl nuteistojo A. M. drausmės pažeidimo“ informavo Vilniaus PN direktorių apie tai, kad 2016-07-20, 18.45 val. 3-iojo būrio nuteistasis A. M. atsisako vykdyti pataisos įstaigos nurodymą (b. l. 106). Pareiškėjas 2016-07-20 Vilniaus PN direktoriui pateikė rašytinį paaiškinimą (reg. Nr. 50-127191), kuriame paaiškino, jog negali eiti į paskirtą 3-iąjį būrį, kadangi nepriklauso „nuskriaustųjų“ kastai, o paskirtojo būrio „nuskriaustųjų“ kastai priskiriamų nuteistųjų nepriima (b. l. 1070.
2016-07-20 pareiškėjui atsisakius būti paskirtame būryje bei atsisakius vykdyti pareigūnų nurodymą eiti į jam paskirtą 3-ią būrį, Vilniaus PN direktorius budinčiojo padėjėjo nutarimu Nr. 39-391(1) „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ pareiškėjas laikinai buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. 2016-07-21 neskyrus nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas – pareiškėjas iš kamerų tipo patalpos buvo išleistas (b. l. 108–109).
Vilniaus PN direktoriaus 2016-07-21 nutarimu Nr. 56-949(1) „Dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo“ buvo priimtas sprendimas nuteistąjį A. M. perkelti į kamerų tipo patalpas 15 (penkiolikai) parų su izoliacija. Izoliacijos vykdymas baigėsi 2016-08-01 (b. l. 110–111).
Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius, atsižvelgęs į 2016-07-20 tarnybinį pranešimą Nr. 43-8710(1) ir pareiškėjo rašytinius paaiškinimus (reg. Nr. 50-127191), atliko tarnybinį tyrimą, kurio metu apklausė 3-iojo nuteistųjų būrio nuteistuosius. Minėti nuteistieji paaiškino, kad jie nežino dėl kokių priežasčių nuteistasis A. M. atsisakė eiti į 3-iąjį nuteistųjų būrį, pareiškėjas iš būrio nebuvo vejamas ir jam nebuvo grasinta. Pasak 3-io būrio nuteistųjų, jie nežino, dėl kokių priežasčių pareiškėjas atsisakė būti jam paskirtame 3-ame būryje. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius 2016-07-28 priėmė tarnybinio tyrimo išvadas, kurioje konstatavo, jog nuteistojo A. M. atsisakymai vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus bausmę atlikti 3-ame būryje yra nepagrįsti, todėl jį izoliuoti, vadovaujantis BVK 70 str. 6 d., yra netikslinga (b. l. 112–113).
Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus Pataisos namų direktoriaus budintysis V. J. 2016-08-01 tarnybiniu pranešimu Nr. 43-910(1) „Dėl nuteistojo A. M. drausmės pažeidimo“ informavo Vilniaus PN direktorių apie tai, kad 2016-08-01, 20.15 val. 3 būrio nuteistasis A. M. atsisakė vykdyti teisėtus pareigūno nurodymus eiti į jam paskirtą 3-ąjį būrį (b. l. 114). A. M. pateikė paaiškinimą (reg. Nr. 50-1328(1), kuriame nurodė, jog jis atsisako eiti į 3 būrį, kadangi šio būrio nuteistieji jo nepriima (b. l. 115).
Vilniaus PN direktoriaus budintysis padėjėjas 2016-08-01 nutarimu Nr. 39-414(1) „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ pareiškėjas buvo laikinai perkeltas į kamerų tipo patalpas. 2016-08-02 neskyrus nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas – pareiškėjas iš kamerų tipo patalpos buvo išleistas (b. l. 116–117).
Vilniaus PN direktoriaus 2016-08-02 nutarimu Nr. 28-709(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų, už tai, kad jis 2016-08-01 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – nenurodydamas konkrečių priežasčių, atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos nurodymą būti jam paskirtame 3 būryje. Pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas ir grąžintas į paprastąją grupę 2016-08-11 (b. l. 118–119).
2016-08-11 tarnybiniu pranešimu Nr. 43-938(1) Vilniaus PN apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas V. P. informavo Vilniaus PN direktorių, kad 2016-08-11, 20.30 val. 3 būrio nuteistasis A. M. atsisakė vykdyti teisėtus pareigūno nurodymus eiti į jam paskirtą 3-ąjį būrį (b. l. 120). 2016-08-11 A. M. pateikė paaiškinimą (reg. Nr. 50-1373(1), kuriame patvirtino, jog atsisako eiti į 3 būrį, kadangi šio būrio nuteistieji jo nepriima (b. l. 122).
Vilniaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjas 2016-08-11 nutarimu Nr. 39-431(1) „Dėl nuteistojo laikino izoliavimo, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus“ pareiškėją laikinai perkėlė į kamerų tipo patalpas. 2016-08-12 neskyrus nuobaudos – perkėlimo į kamerų tipo patalpas – pareiškėjas iš kamerų tipo patalpos buvo išleistas (b. l. 122–123).
2016-08-12 vyko Vilniaus PN Drausmės komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomas pareiškėjo elgesys. Drausmės komisijai įvertinus tai, jog bausmės atlikimo metu pareiškėjas padarė režimo reikalavimų pažeidimus, nutarė siūlyti pataisos įstaigos direktoriui, 3-iojo būrio nuteistajam A. M. skirti nuobaudą – 3 mėnesius drausmės grupės (b. l. 124–125). Vilniaus PN direktorius 2016-08-12 nutarimu Nr. 28-732(1) skyrė pareiškėjui nuobaudą – 5 (penkis) mėnesius drausmės grupės (b. l. 126–127). Ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo 2016-08-16 ir 2016-08-17 skundus dėl Nutarimo ir Įsakymo panaikinimo, Departamentas 2016-09-13 sprendimu Nr. 2S-4965 patvirtino Vilniaus PN Nutarimo ir Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą ir pareiškėjo skundus atmetė kaip nepagrįstus (b. l. 28–30).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažyminėtina, kad nuteistieji skirstomi pagal nustatytus kriterijus siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; bei padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (BVK 70 str. 1 d.). Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes (paprastoji, lengvoji, drausmės), būrius, skyrius bei konkrečias gyvenamąsias patalpas, turi būti atsižvelgiama į BVK įtvirtintų tikslų visumą, taip pat laikomasi nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, įtvirtintų BVK 70 str. 3 d. ir, esant galimybėms, įvertinami papildomi izoliavimo kriterijai, numatyti šio Kodekso 70 str. 4 d. (žr. pvz. LVAT 2012-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).
Nuteistųjų skirstymą į gyvenamąsias patalpas taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 65 p., pagal kurį pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmą kartą po nuosprendžio įsiteisėjimo iš kardomojo kalinimo vietos atvykusius į šias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į būrius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius, kameras atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir laikantis BVK nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Nurodyta tvarka taip pat vadovaujamasi nuteistuosius perkeliant iš būrio, skyriaus ar kameros į kitą būrį, skyrių ar kamerą, be to, atsižvelgiama ir į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu.
Nagrinėjamu atveju būtent Vilniaus PN Drausmės komisija 2016-07-20 protokoliniu sprendimu Nr. 41-168(1) nusprendė pareiškėją perkelti iš 5-306-10 gyvenamųjų patalpų į 3-206-02 gyvenamąsias patalpas. Teismas, įvertinęs minėto protokolo turinį nustatė, kad Drausmės komisijos posėdžio protokole yra užfiksuota numatyta darbotvarkė ir svarstymo klausimai. Iš šio protokolo taip pat matyti, kad buvo pravesti auklėjamojo pobūdžio pokalbiai su pareiškėju dėl pastarojo elgesio atliekant laisvės atėmimo bausmę, primintos Taisyklės bei pažymėta, kad jeigu nuteistieji bausmės atlikimo metu pažeidinėja nustatytus draudimus, jų teisinė padėtis yra griežtinama nustatant papildomus apribojimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis BVK 70 str. 1 d., komisijos sprendimu buvo nutarta perkelti pareiškėją į kitas gyvenamąsias patalpas. Daugiau aplinkybių, susijusių su A. M., protokole nenurodyta. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas skunde tvirtino, jog Vilniaus PN Drausmės komisijos 2016-07-20 posėdyje jis nedalyvavo ir sprendimas buvo priimtas jam nedalyvaujant, iš minėto protokolo turinio bei pareiškėjo 2016-08-16 skundo, teikto Departamentui (b. l. 62–63), turinio matyti, jog pareiškėjas Vilniaus PN Drausmės komisijos 2016-07-20 įvykusiame posėdyje dalyvavo, todėl minėti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Taigi, įvertinus minėto protokolo turinį aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo prasme matyti, jog protokole visiškai nėra nurodyti argumentai ir motyvai, kurių pagrindu pareiškėjas buvo perkeltas į kitą nuteistųjų būrį. Teismo vertinimu, Vilniaus PN Drausmės komisijos nurodytas teisinis pagrindas – BVK 70 str. 1 d. – nelaikomas pakankamu motyvu siūlant Vilniaus PN direktoriui priimti atitinkamą sprendimą, kadangi tai yra viena iš sąlygų („laikantis BVK nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų“), nurodytų Taisyklių 65 p., į kurias turi atsižvelgti Drausmės komisija skirstant nuteistuosius į būrius. Nors Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą akcentavo, kad Vilniaus PN Drausmės komisija, priimdama sprendimą siūlyti įstaigos direktoriui perkelti pareiškėją į kitą nuteistųjų būrį, vadovavosi socialinės reabilitacijos gerinimu (b. l. 91–97), protokole tokių duomenų nėra. Protokole taip pat nėra duomenų apie tai, kad Vilniaus PN Drausmės komisija būtų atsižvelgusi į kitus kriterijus (šiuo atveju – neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas ir pan.). Taigi, iš nustatytų aplinkybių matyti, jog Vilniaus PN Drausmės komisijos 2016-07-20 protokolinis sprendimas Nr. 41-168(1) buvo priimtas pažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 p.
Nors Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 245 p. reglamentuojama, kad Drausmės komisijos sprendimas (teikimas) pataisos įstaigos direktoriui nėra privalomas, byloje nustatyta, kad Vilniaus PN direktorius, vadovaujantis neteisėtu ir nepagrįstu Vilniaus PN Drausmės komisijos 2016-07-20 protokoliniu sprendimu Nr. 41-168(1), 2016-07-20 priėmė ginčijamą įsakymą Nr. 7-255 „Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas“.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
LVAT jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (LVAT 2015-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015; LVAT 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011; LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; LVAT 2009-04-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-471/2009). Viešojo administravimo subjektai savo veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (LVAT 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; LVAT 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).
Nagrinėjamu atveju ginčijamas Vilniaus PN direktoriaus įsakymas neatitinka esminių VAĮ 8 str. 1 ir 2 d. reikalavimų, kadangi įsakyme visiškai nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų (faktų), teisės normų, motyvų, apskundimo tvarka. LVAT yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia materialines teisines pasekmes, yra priimamas tam tikros anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto procedūrinio (tarpinio) dokumento pagrindu, individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente nustatytas aplinkybes, tokį dokumentą pakanka nurodyti individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje ir pridėti prie priimamo individualaus administracinio akto. Toks procedūrinis dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokios struktūros individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, turi vertinti individualų administracinį aktą su jo priedais (LVAT 2014-10-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1705/2014; LVAT 2014-02-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-260/2014; LVAT 2013-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-279/2013; LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1228/2010; LVAT 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).
Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog ginčijamas įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Vilniaus PN Drausmės komisijos 2016-07-20 protokoliniu sprendimu Nr. 41-168(1), kuris nagrinėjamoje byloje pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, ir Drausmės komisijos 2016-07-20 protokoliniu sprendimu Nr. 41-170(1) (b. l. 104), kuris net nebuvo priimtas pareiškėjo atžvilgiu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jos dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (1 p.); neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (3 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo Vilniaus PN direktoriaus 2016-07-20 įsakymo Nr. 7-255 turinio trūkumai, t. y. tai, kad šis individualus administracinis aktas yra be motyvuojamosios dalies, nėra pagrįstas konkrečiomis teisės normomis, VAĮ 8 str. 1 ir 2 d. prasme yra esminiai, taip pat į tai, kad minėtas įsakymas buvo priimtas vadovaujantis neteisėtu ir nepagrįstu Vilniaus PN Drausmės komisijos 2016-07-20 protokoliniu sprendimu Nr. 41-168(1), ginčijamas įsakymas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Remiantis tuo, teisėjų kolegija nusprendžia panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2016-07-20 įsakymą Nr. 7-255 „Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas“. Panaikinus minėtą įsakymą, taip pat naikintinas Vilniaus PN direktoriaus 2016-08-12 nutarimas Nr. 28-732(1), kadangi šis administracinis aktas buvo priimtas dėl to, kad pareiškėjas nesilaikė 2016-07-20 įsakymo Nr. 7-255 reikalavimo, bei Departamento 2016-09-13 sprendimas Nr. 2S-4965, kuris ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundus dėl Nutarimo ir Įsakymo panaikinimo. Panaikinus ginčijamus sprendimus, teismas nepasisako dėl kitų skunde nurodytų aplinkybių.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str., 41 str., 84–87 str., 88 str. 2 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2016-08-12 nutarimą Nr. 28-732(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“, Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2016-07-20 įsakymą Nr. 7-255 „Dėl nuteistųjų skirstymo į gyvenamąsias patalpas ir Lietuvos Respublikos kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-09-13 sprendimą Nr. 2S-4965.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.