Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo Valstybinės miškų tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritotinio poskyrio atstovui Vidui Gramauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1970-05-18, Varėnos r., gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbančio, teistas 1995-09-26 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 278 str. 1 d., 271 str. 3 d., laisvės atėmimu 2 metams ir 910 Lt bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1d., 270 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. B. 2011 m. gruodžio mėnesį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvyko į K. B. priklausantį mišką, esantį (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis numeris 7974/0001:424, kur savavališkai, neturėdamas leidimo kirsti mišką, iškirto 87,81 ktm. medienos, iš kurių 64,71 ktm. medienos išvežė, o 23,10 ktm. paliko sukrautus prie K. B. priklausančio miško sklypo ribos.

Taip pat, kaltinamasis K. B. 2011 m. gruodžio mėnesį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvyko į K. B. priklausantį mišką, esantį (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis numeris 7974/0001:424, kur savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, neteisėtai iškirto 87,81 ktm. medienos, tuo padarydamas žalą aplinkai 1841,18 Lt sumai.

Kaltinamasis dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, kad K. B. mišką iškirto, tačiau medienos neišvežė. Jis nurodė, kad tardavosi su žmonėmis dėl miško iškirtimo. 2011 metais prieš Nujuosius Metus kirto mišką Valkininkų girininkijoje, tarėsi su K. C., iškirsti jos mišką, tačiau darbininkai, kuriuos jis pasamdė dėl įvykusios klaidos pradėjo kirsti K. B. mišką. Kaltinamasis pripažįsta, kad iškirto nurodytą kiekį K. B. miško, esančio Kalvių kaime, 14 kvartale, bet tai įvyko dėl klaidos. Miškas, kuri jie kirto buvo sužymėtas, taip pat ir K. B. miškas buvo nužymėtas. Su nukentėjusiuoju K. B. tarėsi dėl nuostolių atlyginimo, tačiau iki šiol neatlygino, sutinka su pareikštu K. B. ieškiniu. Kaltinamasis neigia išvežęs medieną iš miško, nes to padaryti jis negalėjo, kadangi miške nukentėjusysis pastatė spastus. Nurodė, kad žalą gamtai atlygino, pripažįsta, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo iškirto K. B. mišką.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta duotais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. B. parodė, kad jam nuosavybės teise priklauso apie 1 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini). Miške tik rinkdavo sausuolius, tačiau kirsti jo neketinio. 2011 m. gruodžio mėnesį jo brolis D. B., gyvenantis netoliese, pastebėjo, kad iškirstas jam priklausantis miškas, ir jam apie tai praneš. Apie miško iškirtimą jis pranešė policijai. Nuvykus į vietą, pamatė, kad dalis iškirstos medienos buvo supjaustyta, susandėliuota, dalis medienos buvo jau išvežta iš miško. Po kelių dienų jam paskambino kaltinamasis, ir pranešė, jog suklydo, iškirto ne tą mišką ir atlygins jam nuostolius, todėl jis atsiėmė savo pareiškimą policijoje. Tačiau kaltinamasis nuostolių neatlygino, bandė išsisukinėti nuo atsakomybės, todėl jis pakartotinai kreipėsi į policiją dėl iškirsto miško (duomenys neskelbtini). Miško tarnybos atstovas, pamatavęs iškirstą mišką nustatė, jog buvo iškirsta apie 87 ktm. medienos, iš kurios miške liko ir jam grąžino tik 23 ktm. medienos. Prašo priteisti iš kaltinamojo 6635,80 Lt žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodė, kad jo žemės sklypo (miško) ribos yra labai aiškios, iš vienos pusės eina vieškelis, o iš kitos pusės laukas, o iš tos pusės, iš kurios iškirto kaltinamasis – eina kelias per visą mišką, todėl suklysti dėl sklypo ribų neįmanoma, taip pat nurodė, jog medžių savo miške jis nežymėjo jokiais ženklais, C. nepažįsta.

Civilinio ieškovo Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio atstovas Vidas Gramauskas nurodė, kad kaltinamasis žalą pilnai sumokėjo ir pareikštas 1841,18 Lt civilinys ieškinys yra atlygintas. Nurodė, kad šiam žemės plotui medienos buvo iškirsta daugiau negu būtų leista pagal reikalavimus dėl miško kirtimo.

Apklaustas liudytojas D. B. nurodė, kad sužinojo, jog yra iškirstas netoliese miškas (duomenys neskelbtini), nuvažiavęs į vietą pamatė, jog iškirstas broliui priklausantis miškas, kurio plotas yra apie 84 arai. Nuvykęs į mišką, pamatė kad paruošta mediena susandėliuota, buvo likę 2 ar 3 krūvos medienos. Apie tai pranešė broliui K. B., girininkui. Gretimai buvo kertamas miškas priklausantis Z. J., kuri jam pasakė, kad jų mišką iškirto kaltinamasis K. B., tada brolis kreipėsi į policiją. Nurodė, jog K. B. tarėsi su juo dėl žalos atlyginimo, aiškino, kad suklydo kirsdamas kito asmens mišką, žadėjo sumokėti už brolio iškirstą mišką, arba apsikeisti žemės sklypais, tačiau kaltinamasis žalos neatlygino, savo pažado nesilaikė. Nurodė, kad kirsti miško neplanavo, K. C. nepažinojo. Nurodė, kad miške ant kelio buvo padėję lentas su vinimis, tačiau po dienos lentas surinko.

Apklaustas liudytoja B. B. nurodė, kad brolis D. B. jai sakė, jog reikės tvarkyti dokumentus dėl žemės su vienu vyru, tas vyriškis jai skambino, surašė jos asmens duomenis, tačiau daugiau nepaskambino, su juo susitikusi nebuvo, jokių dokumentų nepasirašinėjo.

Apklausta liudytoja Z. parodė, kad kaltinamąjį gerai pažįstanti. Nurodė, kad jos sesuo pardavė dalį miško (duomenys neskelbtini) K. C., kurios asmeniškai nepažįsta, tai ji sužinojo iį K. B.. Šis miško plotas ribojosi su nukentėjusiojo K. B. mišku. Prieš naujus metus J. K. jai pasakė, kad kažkas iškirto jos mišką, ji nuvažiavusi į mišką pamatė, jog miške dirba darbininkai, po to priėjo K. B., ji pasakė, jog jis kerta K. B. mišką ir parodė sesers miško ribas. Tačiau K. B. į tai nekreipė dėmesio ir išvažiavo. Apie tai ji pranešė nukentėjusiojo broliui D. B.. Liudytoja nurodė, jog kertamo miško ribas rodė jos sesuo, ten jis ir kirto medieną.

Apklaustas liudytojas J. K. parodė, kad važiuodamas pro šalį, pamatė, jog yra kertamas Z. J. miškas ir jai apie tai pasakė, tada jis nuvežė ją į mišką pasižiūrėti. Daugiau nieko nematė ir nežino. Vėliau sužinojo , kad mišką kirto K. B., tačiau jo nepažįsta, matė jį miške bendraujantį su Z. J..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. C., kurios parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kad 2011-05-25 ji pirko mišką iš M. Ž. (duomenys neskelbtini) kadastrinis adresas 7974/0001:522 ir šalia esantį žemės sklypą, kadastrinis adresas 7974/0001:523. Atsimena, kad ji buvo Kalesninkų k., Šalčininkų raj., ir prie parduotuvės atsitiktinai ją užkalbino vyras, kaip vėliau sužinojo- K. B. Pokalbio metu ji pasakė, kad norėtų įsigyti žemės sklypą ir miško sklypą. Šis žmogus sakė, kad turi pažįstamą kuri norėtų parduoti žemės ir miško sklypą. Ji pasikeitė su K. B. telefonų numeriais ir K. B. padedama įsigijo sklypus. Atsimena, kad kartu su K. B. ir su M. Ž., kai nupirko sklypus, buvo nuvykę pažiūrėti tų sklypų ir K. C. matė, kad tarp jos ir kito savininko miško sklypo yra riba - eina maždaug 5 m keliukas tarp sklypų. Iš kitos sklypo pusės eina vieškelis. Pati M. Ž. nurodė visų sklypų ribas. Kieno miško sklypas už keliuko, K. C. nesidomėjo. Vėliau ji davė įgaliojimą broliui tvarkyti visus miško reikalus. Kai įsigijo mišką jo kirsti nežadėjo, bet vėliau nutarė, kad reikės jį išretinti. 2012-01-06 ji su broliu atvyko į Trakus, užėjo į gamtos apsaugą ir gavo leidimą mišką iškirsti, bet miško iš karto nekirto. Mišką pradėjo kirsti kažkur vasario pradžioje ir ji kirto samdyti darbininkai iš Šalčininkų rajono. K. C. pati buvo nuvažiavusi į mišką ir darbininkams parodė savo miško ribas. Tada ir atkreipė dėmesį, kad iškirstas kaimyninis miškas. Po to, kai įsigijo mišką, su K. B. daugiau nebendravo, jokių kalbų su juo apie miško kirtimą nebuvo, niekada jo neprašė, kad jis kirstų jos mišką (b.l. 101-102).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad K. B. priklausantis miškas esantis (duomenys neskelbtini) yra prie kelio Rūdikės-Valkininkai. Miško šiaurės rytų dalis yra atribota miško keliuku, o pietvakarių miško dalyje nuo kelio pusės yra pažymėtas metaliniu strypu, kurio aukštis 25 cm. Nuo pagrindinio 50 m. atstumu įprie miško keliuko žyminčio ribas guli trys medienos sandėliai, kuriuose sudėti Pirmojo sandėlio rąstų ilgis yra 610 cm, sandėlio plotis 190 cm, aukštis 120 cm sandėlio vietoje, antro sandėlio rąstų ilgis-330 cm, sandėlio plotis 880 cm ir aukštis ioje sandėlio vietoje; trečio sandėlio rąstų ilgis yra 620 cm., sandėlio plotis 320 ir aukštis 120 cm aukščiausioje sandėlio vietoje. Miške guli nupjautų medžių šakos, visame sklype guli pavieniai rastai, (b.1.11-15).

Iš 2012-03-23 privataus miško sklypo būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo akto Nr. 1 matyti, kad 2012-03-23 valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės Vilniaus teritorinio poskyrio vyr. specialistas Vidas Gramauskas kartu su nukentėjusiuoju K. B. apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad rasta 87,81 m³ neteisėtų miško kirtimų. Miško valdos tikrinimo metu 23,10 m ³ medienos susandėliuota miško savininko K. B. miško valdoje, likusią iškirstos medienos dalį 64,71 m³., miško savininko teigimu, pasisavino kirtėjas. Atliktas einamas kirtimas 201lm., plotas 0,84 ha, kirtimas neturint leidimo kirsti mišką, įvykdytas be miško savininko žinios, (b.l. 43).

Iš 2012-04-05 valstybinės miškų tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės skyriaus rašte Nr.S-8K-04-03 nurodoma, kad patikrinus K. B. priklausančią privačią miško valdą (žemės sklypo kadastrinis Nr. 7974/0001:424), esančią (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad neturint išduoto leidimo kirsti mišką, savavališkai iškirsta 83,69 ktm. žalios medienos ir 4,12 ktm. sausuolių, Padaryta žala aplinkai sudaro 1841,18 Lt, padaryta žala miško savininko turtui yra 8533,80 Lt (b.l. 44).

2012-05-16 valstybinės miškų tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos Miškų skyriaus rašte Nr.S-8K-04-06 nurodoma, kad patikrinus K. B. privačią miško valdą (žemės sklypo kadastrinis Nr.7974/0001:424), esančią (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad neturint išduoto leidimo kirsti mišką, savavališkai iškirsta 83,69 ktm. žalios medienos ir 4,12 ktm. sausuolių. Miško K. B. pagamintos medienos 23,10 ktm gražinta, o 64,71 ktm medienos pagrobta. Padaryta žala aplinkai 1841,18 Lt ir miško savininko turtui 6635,80 Lt. (b.l. 47).

Ikiteisminio tyrimo metu 2012-04-04 buvo gautas Trakų rajono apylinkės teismo teisėjos V.Lučkauskaitės leidimas susipažinti su mobiliųjų telefonų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) einančių ir išeinančių skambučių išklotinėmis su CEL ir IMEI nuorodomis nuo 2011-11-01 iki 2012-02-01. Atlikus K. B. mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinių analizę nustatyta : K. B. skambino K. B. 2012-01-07 11:14:58 ir 14:04:43, K. B. seseriai B. B. 2012-01- 09 13:16:14, skambino D. B. 2012-01-09 11:05:40, 11:22:02, 13:13:14; 2012-01-13, 8:55:21, 08:55:37; 2012-01-17 11:27:48; 2012-01-17 11:27:48, 2012-01-18 12:42:44, 2012-01-20, 13:10:05, 13:10:35; 2012-01-24 08:41:38, 14:03:55, 14:19:35, 2012-01-25 15:11:29, 15:32:42, 16:58:35, 2012-01-26 13:03:28. (b.l. 59).

Kaltinamojo K. B. parodymai apie tai, kad jis neva suklydo ir iškirto svetimą mišką ir kad tarp jo ir K. C. buvo žodinis susitarimas dėl miško kirtimo, todėl jis miško nepavogė, o nežinodamas tik iškirto, bert neišvežė vertinami kritiškai ir atmetami, nes prieštarauja liudytojos parodymams, kurie buvo pagarsinti bylos nagrinėjimo metu, kur K. C. nurodė, jog pirko mišką (duomenys neskelbtini), iš M. Ž. Su K. B. buvo susipažinusi Šalčininkų rajone, jis tarpininkavo jai perkant sklypus iš Ž., kuri vietoje parodė jiems miško ploto ribas. Kirsti miško ji neketino, o tik norėjo sutvarkyti-praretinti, tuo tikslu buvo gautas leidimas, tačiau dėl miško kirtimo ji nesitarė su K. B., nes mišką jai tvarkė darbininkai iš Šalčininkų rajono. Tokiu būdu, matyti , kad jokio žodinio susitarimo dėl miško kirtimo su K. C. nebuvo. Liudytoja Z. J. parodė, jog jai būnant miške, mediena dar nebuvo susandėliuota, K. B. nesiliovė pjauti medžius, o priešingai susandėliavo medieną į krūvas ir dalį išvežė. Kaltinamasis neigia išvežęs medieną iš miško, nes pasak jo buvo pastatyti miške taip vadinami „spastai, tačiau kaip parodė D. B., jie buvo padėję lentas su vinimis, tačiau sekančią dieną jas pasiėmė ir lentos buvo padėtos jau po medienos išvežimo, nes tuo metu miške liko tik 23 ktm medienos. Tokiu būdu kaltinamasis turėjo galimybę medieną išvežti iš miško. Teismas pažymi, jog kaltinamasis, pakalbėjęs su Z. J. miške, nenutraukė miško kirtimo darbų, o priešingai susandėliavo medieną, tai yra sudarė sąlygas kitiems asmenims medieną išvežti iš miško.

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas. Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Tokiu būdu yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis įvykdė vagystę, iškirto ir pavogė medieną iš K. B. priklausančio miško, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Taip pat yra visiškai įrodyta , jog K. B. neteisėtai , neturėdamas leidimo kirsti mišką, iškirto ir pavogė medieną iš K. B. priklausančio miško, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 270 str. 3 d.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamosios asmenybę (BK 54 str.).

Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkiu nusikaltimų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis atlygino žalą Valstybinei miškų tarnybai, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Kaltinamasis gailisi dėl padarytos veikos, sutinka atlyginti žalą nukentėjusiajam, jis neteistas, turi šeimą, todėl atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes kaltinamajam skiriama laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąji ir neišvykti iš gyvenamosios vietos ir atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam K. B..

Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Civilinio ieškovo K. B. ieškinys yra pagrįstas , todėl tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-313 str. str., teismas

nusprendė:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės apribojimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant K. B. per laisvės apribojimo laikotarpį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir atlyginti 6635,80 Lt turtinę žalą nukentėjusiajam K. B..

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 270 str. 3 d., ir nubausti jį laisvės apribojimo bausme 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant K. B. per laisvės apribojimo laikotarpį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis LR 63 str. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę K. B. nustatyti laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant K. B. per laisvės apribojimo laikotarpį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir atlyginti 6635,80 Lt turtinę žalą nukentėjusiajam K. B..

Bausmės pradžią K. B. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę nuteistajam – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikinti.

Priteisti iš K. B. nusikalstama veika padarytai 6635,80 Lt turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam K. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.