- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- 2-1318-407/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos rajono savivaldybė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrona“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-144-524/2016 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hidrona“ dėl naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl kompensacijos mokėjimo bei pripažinimo atsakovei teisės eksploatuoti nuotekų tinklus, trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nustatyti UAB ,,Hidrona“ priklausančių nuotekų tinklų (unikalus Nr. 4400-0194-9946) atkarpos: DN150 mm – apie 75 m, DN200 mm – apie 360 m, esančios nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, reikalingos viešajam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, naudojimosi sąlygas ir tvarką tokiomis esminėmis sąlygomis: nustatyti teisę ieškovei naudoti UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausiančių nuotekų tinklų, kurių unikalus Nr. 4400-0194-9946, atkarpą, esančią nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, kurios ilgis apie 435 m (DN150 mm – apie 75 m, DN200 mm – apie 360 m) (toliau – ir nuotekų tinklai) neterminuotam laikui ir iš nuotekų tvarkymo paslaugos gauti pajamas naudojantis ginčo tinklais; nustatyti 70,37 Eur (242,99 Lt) mėnesiui arba 844,50 Eur (2915,89 Lt) metams dydžio atlygį, kurį AB „Klaipėdos vanduo“ privalės mokėti UAB „Hidrona“ už naudojimąsi ginčo tinklais; nustatyti AB „Klaipėdos vanduo“ pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti ginčo tinklus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus; nustatyti UAB „Hidrona“ pareigą netrukdyti esamiems ir būsimiems nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams bei abonentams neatlygintinai prijungti savo nuotekų tvarkymo tinklus prie UAB „Hidrona“ priklausančių ginčo tinklų ir šiais tinklais šalinti nuotekas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti, ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė AB „Klaipėdos vanduo“ teisę ir pareigą savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų, kurių unikalus Nr. 4400-0194-9946, atkarpą, esančią nuo šulinio KŠ71 iki šulinio 211, kurios ilgis yra apie 435 m (DN150 mm – apie 75 m, DN200 mm – apie 360) pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus. Taip pat įpareigojo UAB „Hidrona“ netrukdyti atlikti nuotekų tinklų priežiūros ir tvarkymo darbams.
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Minėtas teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka.
Teisme buvo gautas pareiškėjo antstolio A. S. sprendimo, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Pareiškėjas nurodė, kad vykdydamas nurodytą teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, nustatė, kad UAB „Hidrona“ nevykdo teismo jai nustatytų įpareigojimų. Prašė teismo spręsti dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir skyrė UAB „Hidrona“ vadovui I. V. 5 Eur baudą už teismo reikalavimo nevykdymą už kiekvieną nevykdymo dieną nuo 2016 m. vasario 25 d.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ buvo leista iš UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų pasiimti išleidžiamų nuotekų mėginius, ar buvo įpareigojimas UAB „Hidrona“ netrukdyti atlikti tokius veiksmus.
Teismas sprendė, kad įstatymas įpareigoja AB „Klaipėdos vanduo“ atlikti geriamojo vandens ir nuotekų, paviršinių nuotekų stebėseną. Šiai pareigai atlikti, būtinas atitinkamų vandens, nuotekų mėginių paėmimas, be to, minėtų veiksmų atlikimą apima ir teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, nes ja AB „Klaipėdos vanduo“ įpareigota prižiūrėti ginčo nuotekų tinklus. Į teismo nutartimi nustatytą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą patenka atitinkamų vandens, nuotekų mėginių paėmimas. Byloje nustatyta, kad AB „Klaipėdos vanduo“ tinkamai aukščiau nurodytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros atlikti negalėjo dėl UAB „Hidrona“ veiksmų – draudimo prie nuotekų tvarkymo tinklų privažiuoti su mėginiui paimti būtina technika. Kadangi UAB „Hidrona“ nesilaiko teismo nutartimi jai nustatytų įpareigojimų, todėl yra pagrindas UAB „Hidrona“ vadovui skirti 5 Eur baudą už kiekvieną teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties nevykdymo ar kliudymo dieną nuo faktinio teismo įpareigojimo nevykdymo dienos, t. y. 2016 m. vasario 25 d. (CPK 771 straipsnio 5 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė UAB „Hidrona“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį ir antstolio pareiškimo netenkinti, taip pat sustabdyti paskirtos baudos skaičiavimą nuo atskirojo skundo teismui padavimo iki jo išnagrinėjimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas išplėtė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinį, sutapatindamas tinklų infrastruktūros priežiūrą su pačių tekančių nuotekų, kurias į infrastruktūrą išleidžia kiti abonentai, priežiūra ir dėl to nepagrįstai nurodė, kad į infrastruktūros priežiūrą patenka vandens ir nuotekų mėginių paėmimas.
2. Nutarties priėmimo metu galiojęs Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymas nenumatė viešojo vandens tiekėjo pareigos vykdyti geriamojo vandens ir nuotekų stebėseną, tokia pareiga nustatyta tik naujos redakcijos įstatyme, įsigaliojusiame 2014 m. lapkričio 1 d. Įstatyme nurodyta infrastruktūros priežiūros ir nuotekų stebėsenos funkcijos yra savarankiškos ir tarpusavyje nesusiję.
3. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas ir nepareikšti reikalavimai dėl pripažinimo AB „Klaipėdos vanduo“ teisės vykdyti nuotekų stebėseną, todėl teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos realiai užtikrinto teismo sprendimo vykdymą.
4. Teismo nutartis apima tik AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Hidrona“ santykius dėl tinklo, unikalus Nr. 4400-0194-9946, atkarpos eksploatavimo, gedimų likvidavimo, remonto ir priežiūros, tačiau neturi įtakos AB „Klaipėdos vanduo“ santykiams su trečiaisiais asmenimis, t. y. asmenims, per kurių nuosavybę eina UAB „Hidrona“ einantys tinklai.
5. Teismas netinkamai nustatė baudos skyrimo pradžią ir nenurodė, kad ji skiriama išieškotojo naudai. Be to, byloje keltinas klausimas dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Tam, kad AB „Klaipėdos vanduo“ tinkamai vykdytų teisės aktų reikalavimus, jai reikia turėti ties nuotekų perdavimo riba įrengtą mėginių paėmimo vietą vidutiniam paros mėginiui paimti. Šiems veiksmais priešinasi pagrindiniai aplinkos teršėjai, su atsakove UAB „Hidrona, susijusios įmonės UAB „Agrovet“ ir UAB „Pajūrio mėsinė“.
2. Atsakovė sistemingai priešinasi nutarties vykdymui, atskirojo skundo turinį sudaro jos interpretacijos, ką teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovei buvo leista daryti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovės UAB „Hidrona“ vadovui skundžiama teismo nutartimi pagrįstai skirta bauda už Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Atsakovė UAB „Hidrona“ prašo prijungti prie bylos 2016 m. balandžio 18 d. rašytinius paaiškinimus ir kartu su jais pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad prašomi prijungti naujai teikiami įrodymai nebuvo pateikti susipažinti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl bylos esmės
Nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovei buvo suteikta teisė ir pareiga savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti UAB „Hidrona“ nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų atkarpą pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus. Ta pačia nutartimi atsakovė buvo įpareigota netrukdyti atlikti nuotekų priežiūros ir tvarkymo darbus.
Antstolio A. S. 2016 m. kovo 1 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S1a-10551 konstatuota, kad atsakovė nevykdo teismo nutarties reikalavimų ir neleidžia AB „Klaipėdos vanduo“ vykdyti infrastruktūros priežiūros darbų. Šis antstolio sprendimų nevykdymo aktas apskųstas nebuvo. Atsakovės teigimu, ji tinkamai vykdo teismo nutartį, tačiau minėta nutartimi iškovei nesuteikta teisė vykdyti nuotekų užterštumo kontrolę.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad į 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi nustatytą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą patenka vandens, nuotekų mėginių paėmimas, todėl vandens tiekėjas turi teisę privažiuoti automobiliais ir (ar) kita technika prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, o atsakovė trukdo atlikti nuotekų tinklų priežiūros ir tvarkymo darbus.
Apeliantės argumentai, jog nutarties priėmimo metu galiojęs Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymas nenumatė viešojo vandens tiekėjo pareigos vykdyti geriamojo vandens ir nuotekų stebėseną, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Minėta, jog nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovei buvo suteikta teisė ir pareiga savo lėšomis eksploatuoti ir prižiūrėti atsakovei nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų atkarpą pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus. Tai reiškia, kad ieškovei buvo suteikta teisė bei pareiga savo lėšomis eksploatuoti ir prižiūrėti atsakovei nuosavybės teise priklausančių nuotekų tinklų atkarpą pagal šių veiksmų atlikimo metu galiojančius teisės aktus. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo įstatymo redakcijos 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas įpareigotas vykdyti geriamojo vandens ir nuotekų, paviršinių nuotekų stebėseną, tvarkyti apskaitą ir teikti geriamojo vandens ir nuotekų, paviršinių nuotekų stebėsenos duomenis. Taigi, atsakovė drausdama ieškovei prie nuotekų tinklų privažiuoti su mėginiui paimti būtina technika ne tik nevykdo teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo, bet ir trukdo ieškovei vykdyti imperatyvius teisės aktų reikalavimus, dėl kurių nevykdymo jai gali grėsti atsakomybė. Dėl to nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas išplėtė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinį, nes ieškovės teisės bei pareigos, nustatytos teismo nutartimi, buvo išplėstos pasikeitus įstatymo, kurio pagrindu vykdoma nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, redakcijai.
Nepagrįsti atsakovės teiginiai, jog byloje nebuvo pareikšti reikalavimai pripažinti ieškovei teisę vykdyti nuotekų stebėseną, kadangi tokia ieškovės, kaip geriamojo vandens tiekėjos, pareiga nustatyta įstatymo ir neturi būti pripažįstama ar nustatinėjama teismo.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei teisė paimti nuotekų tinkluose esančius nuotekų mėginius kyla įstatymo pagrindu, o atsakovė neginčija, kad minėto veiksmo ieškovei neleido atlikti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nesilaiko Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi jai nustatytų įpareigojimų, todėl jos vadovui skyrė baudą.
Dėl paskirtos baudos skaičiavimo
Pagrįstai nustatęs, kad apeliantė tikrai nevykdo teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų, teismas skyrė atsakovės vadovui 5 Eur baudą už teismo reikalavimo nevykdymo dieną už kiekvieną nevykdymo dieną nuo 2016 m. vasario 25 d.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismas netinkamai nustatė paskirtos baudos skaičiavimo pradžią ir nenurodė, kam ji skiriama, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis tikslinama.
Atsižvelgiant į tai, kad bauda pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį pradedama skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis), nutartis tikslinama ir joje nurodoma, kad UAB „Hidrona“ vadovui I. V. skiriama 5 Eur bauda už teismo reikalavimo nevykdymą nuo 2016 m. kovo 2 d. už kiekvieną uždelstą įvykdyti nutartį dieną ieškovės naudai iki įpareigojimo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, atlikimo.
Vykdant nutartį dėl baudos išieškojimo gali kilti klausimas iki kada turi būti skaičiuojama bauda. Teismas paaiškina, kad antstolis turi pareigą kontroliuoti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą. Vykdydamas šią pareigą antstolis turi surašyti aktą, patvirtinantį, kad nubaustasis asmuo vykdo nutartį ir nuo šio akto surašymo dienos baudos skaičiavimas nutraukiamas. Jeigu nubaustasis asmuo nutarties toliau nevykdo, antstolis turi pareigą vėl kreiptis į teismą dėl CPK 771 straipsnyje numatytų sankcijų.
Dėl paskirtos baudos skaičiavimo sustabdymo
Kadangi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės vadovui bauda už teismo įpareigojimo nevykdymą paskirta teisėtai, nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti atsakovės prašymą sustabdyti paskirtos baudos skaičiavimą nuo atskirojo skundo padavimo iki jo išnagrinėjimo dienos.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nesusiję su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku ir paskirtos baudos teisėtumo bei pagrįstumo vertinimu, neturi esminės reikšmės visapusiškam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas kiekvieno atskirai jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, suformuluojant patikslintą jos rezoliucinę dalį taip:
„Skirti UAB „Hidrona“, j. a. k. 302466074, vadovui I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 Eur baudą už teismo reikalavimo nevykdymą nuo 2016 m. kovo 2 d. už kiekvieną uždelstą įvykdyti nutartį dieną ieškovės naudai iki įpareigojimo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, atlikimo“.