Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-12-22 · Administracinė byla Nr. A-180-2616-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-22
Bylos Nr.
A-180-2616-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algirdas Taminskas (pirm.), Nijolė Piškinaitė (pran.), Stasys Gudynas
Pareiškėjas
J. N.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos
Kategorijos
  • 57.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 65.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A4-2616/2006Procesinio sprendimo kategorija 57.3; 65.1(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Stasio Gudyno, Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,šalims nedalyvaujant,

rašytinio teismo proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 9489,93 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl 2003-2004 m. taikyto darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento, bei įpareigoti atsakovą sumokėti 31 procentą valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo šios nesumokėtos darbo užmokesčio dalies iš darbo užmokesčio fondo lėšų. Paaiškino, kad jai 2003 m. ir 2004 m. dirbant Sveikatos apsaugos ministerijoje valstybės tarnautoja, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis, buvo taikomas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas ir mokamas ne visas darbo užmokestis. Darbo užmokesčio sumažinimas buvo neteisėtas, kadangi Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, jog Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalies nuostata ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 l ir 2 punktai bei šiuo nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsiliepimas

Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija pareiškėjos skundą prašė atmesti. Nurodė, kad ministerija, priimdama įsakymą dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, kurie antikonstituciniais buvo pripažinti tik 2004 m. gruodžio 18 d. Atsakovo nuomone, prašoma priteisti darbo užmokesčio dalis yra žala, todėl skundas nagrinėtinas pagal civilinės atsakomybės taisykles (Civilinio kodekso 6.271 str. l d.) ir žala priteistina iš subjekto, priėmusio antikonstitucinius teisės aktus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjai iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2303,44 Lt darbo užmokesčio nepriemokos.

Teismas nustatė, kad atsakovo įsakymu nuo 2003 m. balandžio 1 d. buvo taikytas 0,6914 darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas. Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ (įsigaliojo nuo 2004 m. gruodžio 18 d.) pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ 1 ir 2 punktai bei šiuo nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio l daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, neturi būti vykdomi, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Valstybės tarnautojų reikalavimams sumokėti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (Valstybės tarnybos įstatymo 5 str., Darbo kodekso 27 str. 2 d.), todėl nepasibaigus šiam terminui nesumokėtas darbo užmokestis (nors ir iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos) negali būti laikomas „įvykdytu sprendimu“.

Kadangi atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija prašė taikyti trejų metų senaties terminą, teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies – dėl nesumokėtų sumų už trejus metus, skaičiuojant nuo skundo teismui padavimo dienos (CK 1.126 str. 2 d.). Pareiškėja į teismą kreipėsi 2006 m. balandžio 3 d., todėl jai priteistinos neišmokėtų sumų nepriemokos už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio mėnesio, viso 2303,44 (b.l. 20).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovą sumokėti 31 procentą valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo priteistinos darbo užmokesčio dalies iš darbo užmokesčio fondo lėšų – nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra duomenų, kad Sveikatos apsaugos ministerija būtų atsisakiusi mokėti už pareiškėją valstybinio socialinio draudimo įmokas, t.y. vykdyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio l dalyje nustatytą pareigą ir dėl to būtų kilęs ginčas.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir nutraukti bylą, atsižvelgiant į pareiškėjos 2006 m. rugpjūčio 19 d. prašymą. Nurodo, kad, pasikeitus norminiams aktams, 2006 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą nutraukti bylą Nr. I-2613, tačiau teismas į rašymą neatsižvelgė ir bylą išnagrinėjo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka, pritaria, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas būtų panaikintas, o byla nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

k onstatuoja:

IV.

Apeliaciniame skunde pareiškėja J. N. nurodo prašanti administracinę bylą nutraukti. Pažymi, kad analogišką prašymą buvo pareiškusi ir pirmosios instancijos teismui, tačiau į jį nebuvo atsižvelgta. Byloje esantis 2006 m. rugpjūčio 19 d. prašymas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriuo administracinę bylą prašoma nutraukti, taip pat apeliacinis skundas liudija apie pareiškėjos valią, kad jos teismui paduotas skundas nebebūtų nagrinėjamas. Teisę atsisakyti skundo pareiškėjai suteikia Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnis. Atsakovas administracinės bylos nutraukimui neprieštarauja (b.l. 40). Kliūčių, dėl kurių pareiškėjos prašymas nutraukti bylą negalėtų būti patenkintas, nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytą, administracinė bylą nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 3 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasNijolė PiškinaitėAlgirdas Taminskas