Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutarimo, kuriuo R. T. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124 str. 6 d., ir nubaustas 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones 1 (vienam) mėnesiui;

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. 2014 m. balandžio 26 d., 10.58 val., Vakariniame aplinkelyje, Šešuolių g., Vilniuje, vairuodamas motociklą „Kawasaki ZX- 10”, valstybinis numeris 61ADO, viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas 121km/h greičiu. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 str. 6 d.

2014 m. gegužės 6 d. po Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo priėmimo, R. T. žodžiu kreipėsi į Kelių policijos valdybos viršininką E. T., prašydamas grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą iki tol, kol įsigalios teismo sprendimas, tačiau į apelianto prašymą buvo atsakyta neigiamai.

Šių aplinkybių pagrindu, R. T. mano, jog dėl šių aplinkybių jis negalėjo naudotis savo vairuotojo pažymėjimu minėtos kelionės metu, kadangi laikinas leidimas vairuoti galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės.

Motyvuojamoji dalis

R. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu R. T. administracinė nuobauda buvo paskirta už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124 str. 6 d., padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad nagrinėjamu atveju R. T. iki pirmosios instancijos teismo nutarimo įsiteisėjimo dienos atėmus vairuotojo pažymėjimą vietoje jo išduodant laikiną leidimą vairuoti, buvo pažeistos jo teisės, kadangi šis leidimas galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, šių aplinkybių pagrindu prašoma sumažinti pirmosios instancijos teismo paskirtą administracinę nuobaudą.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs apelianto skundo argumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų plotmėje, juos vertina kritiškai.

Pagal LR ATPK 124 str. 6 d., nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, <...>.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs R. T. padaryto pažeidimo pavojingumą, jo asmenybę, atsižvelgdamas į apelianto atsakomybę lengvinačią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, nuoširdiai gailisi dėl jo padarymo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skyrė R. T. minimalią LR ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą - 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones 1 (vienam) mėnesiui.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantui skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo paskirta minimali piniginė bauda, o teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam terminui, dar labiau švelninti paskirtą administracinę nuobaudą galima tik LR ATPK 30¹ str. 1 d. pagrindu.

LR ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vieningai formuojamą teismų praktiką, pažymi, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Įvertinus bylos medžiagą, matyti, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Apelianto nurodomos aplinkybės dėl vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir laikino leidimo vairuoti transporto priemones išdavimo tvarkos bei galiojimo teritorijos, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę bei suponuojančiomis mažesnės nuobaudos už minimalią skyrimą.

Atmetant šiuos R. T. apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad pagal LR ATPK 269 str. 4 d., padarius pažeidimą, už kurį gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę; jeigu priimamas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę, vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, o laikino leidimo galiojimas pratęsiamas, iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas dėl skundo, iš ko spręstina, kad nagrinėjamu atveju pareigūnai, nustatę greičio viršijimo faktą, už kurį asmeniui gręsia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pagrįstai, vadovaudamiesi LR ATPK 269 str. 4 d. nuostatomis, iš R. T. paėmė vairuotojo pažymėjimą, vietoje jo išduodami laikiną leidimą vairuoti transporto priemones.

Vien tai, kad apelianto netenkina Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta vairuotojo pažymėjimų paėmimo ir laikino leidimo vairuoti transporto priemones išdavimo tvarka, negali būti laikoma pakankamu pagrindu spręsti apie asmens konstitucinių teisių pažeidimą, o juo labiau negali turėti reikšmės sprendžiant R. T. paskirtos administracinės nuobaudos švelninimo klausimą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutarimą, vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutarimą palikti nepakeistą, R. T. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.