Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15556-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-15556-2025 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, M. M. paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 5 mėnesiams. M. M. nubaustas už tai, jog 2025 m. rugsėjo 12 d., 6.40 val., Rimkų g., Klaipėdos m., vairuodamas transporto priemonę automobilį Dodge, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Tai yra, kelio ruože, kuris paženklintas draudžiamuoju kelio ženklu „Lenkti draudžiama“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas Nr. 325) ir siaura ištisine kelio horizontaliojo ženklinimo linija (KET 3 priedas 1.1), skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir ja važiavo, lenkė kitą ta pačia kryptimi tiesiai važiavusią transporto priemonę, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos manymu, M. M. nutarimas priimtas išsamiai ištyrus bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įvertinus byloje esančius įrodymus. Paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei. M. M. skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo naikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau aptarta, mano, kad M. M. skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, o skundžiamas Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriuje priimtas nutarimas Nr. 30-ANR_N-15556-2025 turi būti paliktas nepakeistas.

Teismas konstatuoja:

M. M. skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

M. M. skundžiamu Institucijos nutarimu nubaustas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą. ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Pagal teismų praktiką atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių nurodytų veikų padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).

KET 140.7 papunktyje numatyta, kad lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15. KET 3 priedo 1.1 punkte nurodyta, kad, be kita ko, siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Kelių eismo taisyklių 1 priedo 325 punkte nurodyta, kad kelio ženklas „Lenkti draudžiama“ draudžia lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu.

Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų. Pagal KET 136 punktą vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad, be kita ko, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai ar kitoms priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nepavykus lenkimo manevrui nepažeidžiant KET, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022).

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, M. M.neginčija fakto, kad nutarime minėtu laiku ir vietoje vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei lenkė kitą pranešėjo vairuojamą transporto priemonę, važiuojančia ta pačia važiavimo kryptimi, tačiau tvirtina, jog lenkė siekdamas išvengti eismo įvykio, nes būtent pranešėjas elgėsi netinkamai, staiga išvažiuodamas iš šalutinio kelio. Dėl šlapios kelio dangos negalėjo staigiai stabdyti, todėl išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą.

Taigi, pagrindinis M. M. skundo argumentas yra tai, kad tokius jo veiksmus įtakojo vaizdo registratoriumi pažeidimą užfiksavusios transporto priemonės vairuotojo veiksmai, šiam staigiai išvažiavus iš šalutinio kelio į pagrindinį.

Visgi, šios M. M. nurodomos faktinės aplinkybės bylos medžiagoje neatsispindi, dėl ko teismo vertintinos kritiškai.

Nagrinėjamojoje situacijoje esminis byloje esantis įrodymas – vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas administracinis nusižengimas. Vaizdo įraše „1.mp4“ užfiksuotas sankryžoje stovintis pranešėjo automobilis, kuris praleidžia važiuojančius automobilius iš dešinės pusės. Įrašo 0:04 sek. pranešėjo automobilis pradeda posūkio manevrą į kairę. 00:08 sek. manevrą baigia, važiuoja pagrindiniu keliu. 00:13 sek. matosi lenkiantis automobilis, važiuojantis priešpriešine eismo juosta, kuris artėdamas prie priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės, kerta ištisinę liniją ir grįžta į savo juostą. Įrašo 00:09 sek. matosi kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“.

M. M. nuomone, jo veika galėjo būti atlikta, esant būtinojo reikalingumo situacijai (ANK 18 straipsnio l dalis). Jo nuomone, situacija, kurioje atsidūrė, atitiko būtinojo reikalingumo sąlygas – veikė siekdamas užkirsti kelią realiam pavojui žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, kai objektyviai nebuvo kitos galimybės operatyviai pašalinti pavojų.

Vaizdo įrašas patvirtina, kad pranešėjas posūkio manevrą į kairę pilnai baigė ir jau kurį laiką (įrašo 00:08 sek. - 00:13 sek.) važiavo pagrindiniu keliu, kai M. M. pradėjo jį lenkti, būtinumo staigiai stabdyti vairuojamą automobilį M. M. nebuvo. Šiuo atveju neabejotinas M. M.siekis ne išvengti galimo susidūrimo su kita transporto priemone, o noras nelėtinti savo judėjimo greičio.

Skundą pateikęs M. M. nurodė, jog yra patyręs vairuotojas, anksčiau dirbo autobuso vairuotoju. Pažymėtina, kad KET 5 punkte įtvirtinta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis, o vertinant pažeidėjo nurodytą, jog yra patyręs vairuotojas, konstatuotina, kad šie teisės aktai jam yra gerai žinomi.

Kaip numatyta KET 9 punkte, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kelias buvo ne tik paženklintas siaura ištisine linija, bet ir buvo riboto matomumo, nes automobilio lenkimas vyko kelio vingyje į dešinę pusę. Vairuotojas, objektyviai negalėdamas įvertinti situacijos, neturi pradėti lenkimo manevro. Matydamas priekyje išvažiavusį pranešėjo vairuojamą automobilį, skundą pateikęs M. M. turėjo būti itin atidus ir rūpestingas vairuojant transporto priemonę, stebėti kelio ženklinimą, sumažinti važiavimo greitį, tačiau to nepadarė, o pradėjo lenkimo manevrą, taip keldamas grėsmę tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitiems eismo dalyviams, tiek ir eismo saugumui.

Taigi, M. M. nagrinėjamu atveju KET reikalavimų nesilaikė, lenkė kitą transporto priemonę kelio ruože, kuris pažymėtas kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, todėl privalo atsakyti administracine tvarka.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur. Pagal to paties straipsnio 6 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju, už minėto administracinio nusižengimo padarymą M. M.buvo skirta sankcijos vidurkiui lygi 200 Eur bauda ir specialiosiose teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas – 5 mėnesiams.

Bylos duomenimis (administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administraciniu nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus), M. M. administracine tvarka ankščiau eilę kartų baustas už įvairius KET pažeidimus, o tai jo, kaip vairuotojo, taip pat neleidžia vertinti išskirtinai teigiamai.

Teismas, įvertinęs M. M.padarytą administracinį nusižengimą, tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, konstatuoja, kad jam skirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos ir adekvačios jo padarytam administraciniam nusižengimui, švelninti nei vienos iš jų nėra jokio pagrindo. Institucijos 2025 m. gruodžio 22 d. nutarimu pareiškėjui už 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos jo padarytam nusižengimui, asmenybei ir atitinka visuomenės interesą, individualizuotos tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl nutarimo keisti šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą administracinį nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-15556-2025 pareiškėjo M. M. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo M. M. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-15556-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.