- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-03-25
- Bylos Nr.
- A6.-54-1078/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Pažeidėjas
- D. B., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.9.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) įgaliotam atstovui A. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. B. (D. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B., būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Mažoji bendrija) vadovu ir žinodamas apie Mažosios bendrijos finansinę padėtį, t. y., kad mažoji bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 17 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d. pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors (duomenys neskelbtini) buvo skolinga valstybės biudžetui, tokiu būdu jis pažeidė kreditoriaus – VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas D. B. nurodė, kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažįsta, paaiškino, jog jis yra (duomenys neskelbtini) vadovas, minėta Mažoji bendrija verčiasi restoranų veikla, todėl, susidūrus su finansiniais sunkumais, buvo stengiamasi ir mokėti mokesčius, ir atsiskaityti su kitais kreditoriais, mokėti darbo užmokestį ir kažkaip susitvarkyti šioje situacijoje. Paaiškino, kad kaltės neneigia, tačiau, prašo atsižvelgti į tai, kad išlaiko tris nepilnamečius vaikus (paaiškino, kad vienas sūnus yra iš pirmos santuokos, antroje santuokoje auga du vaikai, jų pavardės pagal gimimo liudijimus skirtingos, nes yra įvaikintas (duomenys neskelbtini) ir nespėjo pateikti įvaikinimo dokumento vertimo) ir paskirti švelnesnę nuobaudą.
Teismo posėdžio metu VMI įgaliotas atstovas A. B. nurodė, jog neginčija tos aplinkybės, kad Mažoji bendrija nurodomu laikotarpiu be to, kad atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų eiliškumą, taip pat mokėjo įmokas ir į valstybės biudžetą, tačiau tai nepaneigia minėto įstatyme įtvirtinto eiliškumo pažeidimo ir patvirtina pareiškėjo kaip Mažosios bendrijos vadovo atsakomybę už padarytą nusižengimą. Taip pat VMI atstovas nurodė, jog šiuo metu jau yra gautas prašymas dėl taikos sutarties sudarymo, yra gauta įmoka, kuria padengta pusė įsiskolinimo, todėl, esant minėtoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad D. B. išlaiko tris nepilnamečius vaikus, VMI sutinka, kad D. B. būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijos vidurkis.
Byloje esančiame Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. vasario 25 d. duomenimis, Mažosios bendrijos įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui – 59 593,76 Eur. Pareiškime nurodoma, jog Mažoji bendrtija su VMI 2024 m. birželio 3 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-53280, pagal kurią 11 558 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimas buvo išdėstytas iki 2024 m. gruodžio 25 d.; 2024 m. birželio 28 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-67679, pagal kurią 8 000,81 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimas buvo išdėstytas iki 2025 m. gegužės 25 d.; 2024 m. birželio 28 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-67660, pagal kurią 11 558 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimas buvo išdėstytas iki 2024 m. gruodžio 25 d.; 2024 m. birželio 28 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-67659, pagal kurią 11 422 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimas buvo išdėstytas iki 2025 m. gegužės 25 d.; sutartys nutrauktos 2025 m. sausio 7 d. Patikrinus Mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus, nustatyta, kad Mažoji bendrija, turėdama mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tokiais kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt., kas pagrindžia faktą, kad Mažosios bendrijos vadovas D. B. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne su VMI. Dėl tokių D. B. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai ir CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Bendrovės vadovas, žinodamas apie Mažosios bendrijos finansinę padėtį, t. y. tai, jog Mažoji bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą, nustatyta, jog D. B. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą (b. l. 3-8).
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).
CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Įstatymų leidėjas, nustatydamas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tuo pačiu įvertino bei nustatė prioritetus, su kuriais subjektais asmuo, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, visų pirma privalo atsiskaityti. Būtent įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas bei jo laikymasis atitinka viešąjį interesą.
Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Iš teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų paaiškinimų, bylos medžiagos yra akivaizdu, jog D. B., kaip (duomenys neskelbtini) vadovui, buvo žinoma apie Mažosios bendrijos sunkią finansinę padėtį, tai žinodamas ir būdamas atsakingu už Mažosios bendrijos mokėjimų organizavimą ir vykdymą, D. B. suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus. Akivaizdu, kad tokie D. B. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl jis baustinas už šio nusižengimo padarymą.
D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą D. B., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir konkrečias nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Teismų praktikoje sprendžiant dėl pažeidėjo veiksmų pavojingumo, atsižvelgiama į tai, ar pažeidėjas pažeisdamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, veikė piktavališkai ar tokie veiksmai buvo nulemti ekonominio būtinumo, ar jie buvo atliekami sąmoningai kenkiant kreditorių interesams ar priešingai – siekiant šiuos interesus apsaugoti, ar tokie veiksmai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų ar siekiant pozityvių tikslų, pavyzdžiui, susijusių su siekiu apsaugoti (ar nepabloginti) kreditorių ir (ar) bendrovės interesų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Mažoji bendrija atsiskaitinėjo su kreditoriais, jiems išmokamos sumos buvo nulemtos ekonominio būtinumo, siekiant užtikrinti Mažosios bendrijos veiklą. Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų matyti, kad VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo nurodyti mokėjimai kitiems kreditoriams yra išimtinai susiję su (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla ir yra nulemti būtent ekonominio būtinumo, siekiant užtikrinti Mažosios bendrijos veiklos tęstinumą bei apsaugoti tiek Bendrovės kreditorių, tiek ir pačios Bendrovės interesus. Be to, VMI pareiškime, kurio pagrindu D. B. buvo pareikštas administracinis kaltinimas, nurodyta santykinai nedaug mokėjimų, kurie pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, didžioji dalis tokių mokėjimų buvo sąlyginai nedidelių sumų, o didesnių sumų pervedimai buvo susiję su mokėjimais į valstybės biudžetą – tiek įmokos VMI, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondui.
Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, jog VMI pareiškime išdėstyti mokėjimai, pažeidžiantys kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą, buvo nulemti ne piktavališkų ir savanaudiškų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikslų, o nulemti ekonominio būtinumo ir pozityvaus sieko užtikrinti verslo tęstinumą, pats D. B. siekė bendradarbiauti su VMI, kaip nurodė teisme VMI atstovas, šiuo metu jau yra gautas taikos sutarties pasiūlymas ir apmokėta pusė mokestinio įsiskolinimo, kas rodo, jog D. B. nesiekia išvengti mokestinių įsipareigojimų valstybės biudžetui ar jų nuslėpti. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nepašalina D. B. atsakomybės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kadangi įmokos į valstybės biudžetą buvo mokamos nepastoviai ir atmestinai, kas liudija neatsakingą požiūrį į Mažosios bendrijos finansinės veiklos vykdymą, kuris nulėmė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimus, tačiau šios aplinkybės yra neabejotinai svarbios administracinės nuobaudos individualizavimui.
Teismui duomenų apie D. B. baustumą ar teistumą nepateikta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip minėta, laikytina tai, kad jis kaltę pripažino, gailėjosi, D. B. yra dirbantis, jo pajamos per mėnesį nėra didelės, jis teikia išlaikymą trims vaikams. Įvertinęs tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje, bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskyrus D. B. mažesnę baudą nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,
nutaria:
D. B. (D. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam mažesnę nei įstatymas numato administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje nurodant „bauda už Nr. A6.-54-1078/2025“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1-2 dalys).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.