- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-05
- Bylos Nr.
- 2A-1732-431/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-20096-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- A. G., J. K.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovams A. G. ir J. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas 2006 m. pabaigoje pardavė savo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. K., tačiau pirkimo- pardavimo dokumentų nesutvarkė, kadangi automobilis buvo techniškai netvarkingas. Ieškovo teigimu, jie žodžiu susitarė, kad J. K. suremontuos automobilį ir tada automobilio pardavimo faktas bus įregistruotas VĮ „Regitra“. J. K., suremontavęs automobilį, be ieškovo žinios perdavė jį naudotis atsakovui A. G.. 2007-02-13 Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl atsakovo A. G., vairavusio atsakovui D. D. priklausančią transporto priemonę VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios valdytojų civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu apdrausta nebuvo, kaltės buvo apgadinta G. B. priklausanti transporto priemonė AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „ERGO Lietuva“, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 11 nuostatas, atlygino G. B. padarytą žalą, išmokėdama 2650,53 Lt draudimo išmoką, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kompensavo UAB „ERGO Lietuva“ išmokėtą draudimo išmoką. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009-09-08 sprendimu patenkino ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį ir priteisė iš A. G. ir D. D. solidariai 2650,53 Lt nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat po 115,45 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno. Ieškovas, gavęs raginimą iš antstolio A. N., pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą raginime nurodytą sumą – 3022,89 Lt (2765,98 Lt skolos, 118,91 Lt palūkanų ir 138 Lt vykdymo išlaidų) ir kreipėsi į atsakovus A. G. ir J. K. dėl šios patirtos žalos atlyginimo. Atsakovai žadėjo ieškovui kompensuoti žalą, tačiau to nepadarė. Todėl ieškovas D. D. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų A. G. ir J. K. solidariai 3022 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad atsakovui A. G. visiškai pripažinus ieškinį, sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais. Teismas sprendė, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3022,89 Lt žalos atlyginimo sumą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turi būti patenkintas. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimu patenkino ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį ir priteisė iš atsakovų A. G. ir D. D. solidariai 2650,53 Lt nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat po 115,45 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno. Solidarus skolininkas – ieškovas D. D., gavęs antstolio A. N. raginimą įvykdyti minėtą sprendimą, 2010-03-06 pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą raginime nurodytą sumą - 3022,89 Lt (2765,98 Lt skolos, 118,91 Lt palūkanų ir 138 Lt vykdymo išlaidų). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Teismas pažymėjo, kad jokių įrodymų apie ieškinyje išdėstytas aplinkybes dėl atsakovo J. K. ieškovas nepateikė, be to Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009-09-08 sprendimu už žalą atsakingais asmenimis buvo pripažinti tik A. G. ir D. D., todėl akivaizdu, jog jokio pagrindo priteisti ieškovui žalos atlyginimą solidariai ir iš J. K. nėra. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo reikalavimus priteisti žalos atlyginimą solidariai iš J. K. teismas atmetė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. G. 3022 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (3022,89 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010-12-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 91 Lt žyminio mokesčio ieškovo D. D. naudai. Ieškovo reikalavimus dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš J. K. teismas atmetė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškinio reikalavimų J. K. atžvilgiu atmetimo ir atstovavimo išlaidų priteisimo ir perduoti bylą toje dalyje nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą ieškovas grindė aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pasirengimą bylos nagrinėjimui ir nagrinėjimui teisme, todėl priėmė iš dalies neteisingą sprendimą. Teismas negalėjo vadovaujantis CPK 285 str. pagrindu priimti sprendimo už akių ir formaliai vertinti byloje esančių įrodymų, nes gavęs atsakovų atsiliepimus, o ypač atsakovo J. K. atsiliepimą, kuriuo jis nesutiko su ieškiniu, vadovaujantis CPK 225 str. 1 d. 6 p. turėjo skirti parengiamąjį teismo posėdį ar nustatyti, kad pasirengimas bylai vyks paruošiamųjų dokumentų būdu ir pasirengus bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu, vadovaujantis CPK 227 str. 4 d. skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Apeliantas skunde pažymi, kad bylos nagrinėjimui pasirengta nebuvo, ieškovui nebuvo suteikta galimybė atsikirsti į atsakovo J. K. atsiliepimą ar pateikti papildomus įrodymus, paneigiančius atsakovo J. K. argumentus, tokiu būdu buvo pažeistos ieškovo teisės, numatytos CPK 12 str., 42 str., ir todėl teismas negalėjo objektyviai įvertinti J. K. atžvilgiu pareikštus reikalavimus, todėl jo atžvilgiu priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliantas nurodė, kad ieškinyje jis prašė priteisti jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurių dydį patvirtinančius įrodymus jis turėjo teisę pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Tačiau dėl padarytų procesinių pažeidimų teismas objektyviai neturėjo galimybės nagrinėti ieškovo reikalavimo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. K. nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, su apeliacinio skundo motyvais nesutiko, nes nurodė, kad ieškovas dėl savo aplaidumo automobilį atsakovui A. G. pardavė nesilaikydamas teisės aktų nustatytų reikalavimų, t.y. savininko pasikeitimas net kelerius metus nebuvo įregistruotas VĮ „Regitra“. Ieškovas buvo nepakankamai atidus neišregistruodamas parduodamo automobilio iš viešojo registro bei neįregistruodamas jo pardavimo sandorio nustatyta tvarka. Todėl priimant 2009 m. liepos 28 d. teismo sprendimą pagrįstai automobilio savininku laikytas D. D., kuris turėjo pareigą sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį, bet to nepadarė. Be to, ieškovas pažeidė pareigą neleisti naudotis neapdrausta transporto priemone kitiems asmenims. CK 1.75 str. 2 d. numato, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis, todėl visą dėl aplaidumo kilusią atsakomybę privalo prisiimti būtent pats ieškovas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliantas skundą grindžia motyvu, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės nei parengiamajame teismo posėdyje, nei paruošiamaisiais dokumentais, neskyręs bylos nagrinėti teismo posėdyje ir nekvietęs šalių į teismo posėdį, priėmė sprendimą už akių, kuo pažeidė CPK 225 – 227, 285 straipsnių reikalavimus, tuo pačiu ir apelianto teisę atsikirsti į atsakovo atsiliepimą ar pateikti papildomus įrodymus. Apelianto motyvai dėl procesinės teisės normų pažeidimo ir netinkamo jų taikymo yra teisėti ir pagrįsti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme ieškinys buvo priimtas 2010-12-20 teisėjo rezoliucija, išsiųsti pranešimai atsakovams per nustatytą 14 dienų procesinį terminą pateikti atsiliepimus į ieškinį. Atsakovas J. K. pranešimą gavo 2010-12-24, atsiliepimą į ieškinį pateikė 2011-01-06, atsakovas A. G. pranešimą gavo 2011-01-03, atsiliepimą į ieškinį pateikė 2011-01-04.
Dalyvaujančių byloje šalių per nustatytą terminą pateikti procesiniai dokumentai sudarė pagrindą teismui spręsti klausimą pagal CPK 225 straipsnio 6 punktą dėl parengiamojo teismo posėdžio vietos, datos bei laiko nustatymo arba nustatyti, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, neatlikęs minėtų veiksmų, 2011-01-25 priėmė sprendimą už akių, kai tam nebuvo CPK 230 straipsnyje ar CPK 246 straipsnyje numatytų pagrindų.
Sprendimo už akių priėmimo institutas taikomas neatvykusios į teismo posėdį šalies atžvilgiu arba nepateikusios paruošiamąjį dokumentą šalies atžvilgiu kaip viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. CPK 285 straipsniu nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Sprendimas už akių taip pat gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant minėtoms sąlygoms, neatvyksta į teismo posėdį byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Net esant ir visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, o ne pareigą priimti tokį sprendimą. Šią savo teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai. Teismo konstitucinė priedermė teisingai išspręsti bylą lemia tai, kad jeigu teismas mano, jog, vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant bylą, jis negalės teisingai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo, tai jis privalo imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas tokios šalies dalyvavimas nagrinėjant bylą.
Taigi, sprendimo už akių priėmimas yra galimas tik esant CPK nustatytoms sąlygoms, tačiau bet kokiu atveju siekiant, kad būtų įgyvendinta dalyvaujančių byloje asmenų teisė į teisingą teismo procesą. Teisė į teisingą teismo procesą neužtikrinama, jeigu pažeidžiama asmens teisė būti išklausytam, jei jam nesuteikiama galimybės asmeniškai arba per atstovą teikti paaiškinimus raštu ar žodžiu. Todėl pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas Civilinio proceso kodekso normų dėl sprendimo už akių priėmimo, pažeidė šalių teisę į teisingą teismo procesą.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. teismas turi įsitikinti, kad, priešingai šaliai nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, būtų pagrindas priimti tokį pat sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą. Priimtam sprendimui už akių įstatymas taip pat nustato atskirą jo peržiūrėjimo ar apskundimo tvarką (CPK 288 str.). Minėtų normų, reglamentuojančių sprendimo už akių priėmimą, taikymas be atitinkamų norminių pagrindų taip pat neužtikrino ieškovo teisių teikti paaiškinimus ir atitinkamus įrodymus, kai šių veiksmų atlikimo galimybė yra numatyta CPK normose, nagrinėjant bylą parengiamajame teismo posėdyje, rengiantis bylos nagrinėjimui paruošiamaisiais dokumentais, atitinkamais atvejais ir nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje.
Konstatuoti proceso teisės pažeidimai yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes dalyvaujantis byloje asmuo savo teisėmis gali ir turi naudotis pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti minėtų pažeidimų, nes šalis prarastų teisę į apeliaciją (CPK 185 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., 329 str. 1 d.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-25 sprendimą už akių ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.