Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurini išsilavinima, vedes, nedirbantis, II gr. invalidas, gyv. (duomenys neskelbtini), neturintis teistumo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustate:

kaltinamasis A. M. 2008 m. gegužes 9 d., laikotarpyje nuo 9.00 val. iki 10.00 val. bute, esanciame adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tarpusavio konflikto metu tycia viena karta peiliu dure F. O. i galvos kaire puse ir tokiu budu padare durtine-pjautine kaires galvos puses žaizda su galvos smegenu abieju kaktiniu skilciu bei kaires akiduobes viršutines sieneles sužalojimais, t.y. sunku sveikatos sutrikdyma, ko pasekoje F. O. mire, ir tokiu budu ji nužude.

Apklaustas kaltinamuoju A. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad 2008 m. gegužes 9 d. apie 9-10 val. jis priejo prie savo svainio F. O. kambario duru, nes norejo iš to kambario pasiimti magnetofona. F. O. kambario durys buvo iš vidaus užkabintos kabliuku. Kai jis pasibelde, F. O. pavartodamas necenzurinius žodžius jam pasake: „ko nori?", ir atidare kambario duris. Tada jis pamate išgerusi F. O., stovinti su kirviu nuleistoje rankoje. Jis papraše leidimo pasiimti magnetofona. F. O. atsitrauke per žingsni atgal, o jis nuejo prie sekcijos, pasilenke ir tada pamate, kad F. O. užsimojo kirviu. F. O. kirvi laike sulenktoje rankoje, savo galvos lygyje. Tuomet jis iš pradžiu kaire ranka nustume F. O. ranka su kirviu, kuris iškrito ant grindu, o po to dešine ranka nenusisukdamas nuo F. O. paeme nuo staliuko peili ir nesitaikydamas dure F. O. i kaire galvos puse. Jam reikejo truputi pasilenkti, imant peili, nes staliukas neaukštas. F. O. po jo durio dar pastovejo, po to sukniubo ant grindu. Prieš smugi F. O. jam nieko nesake, tik šniokšte, sunkiai kvepavo. Durdamas jis nieko negalvojo, dure del streso, buvo susijaudines, kad ant jo užsimojo kirviu, gyne savo gyvybe. Nepamena, ar judino kirvi, ar paliko ant grindu. Suprato, jog nužude F. O., nors to nenorejo. Po to jis išbego i buto koridoriu ir pamate, kad jo rankoje liko tik peilio rankena, geležtes nebuvo. Ta rankena jis išmete i šiukšliu kibira, o paskui i konteineri. A. Š. su uošviene buvo kitame kambaryje už uždarytu duru, o jo žmona Z. M. tuo metu buvo lauke. F. O. kambario duris peilio pagalba jis užkabino kabliuku iš vidaus. Nuo ivykio iki atvykstant policijai nei jis, nei jo žmona F. O. kambaryje nebuvo. Žmonai jis nieko nesake, pats nežinojo, ka daryti. Iš pradžiu niekas iš namiškiu neatkreipe demesio, kad F. O. neišeina iš savo kambario, kadangi pastarasis neišeidavo iš savo kambario po kelias paras. Po keliu dienu jo žmona paskambino R. O., savo broliui, klause, kur yra F. O.. 2008 m. gegužes 13 d. apie 10–11 val. jis paskambino i policija, pasake, kad F. O. neatidaro duru, kambarys uždarytas. Dabar neprisimena, gal ir sake policijai, kad negyvas žmogus, o gal sake, kad girtas miega. Jis mane, jog pareigunai pagalvos, kad F. O. pats nusižude. Atvykus pareigunams jis padave peili, kad atkabintu duris. Pareigunai paeme iš virtuvines spinteles kito peilio, o ne to, kuriuo jis dure F. O., rankena.

Viena karta jis yra sudaves per veida savo žmonos motinai, nes pastaroji išgerusi pradedavo graibytis, taciau konfliktu del to nebuvo. O maždaug prieš metus F. O. susipažino su jaunesne moterimi, del ko tarp ju, gyvenanciu tame paciame bute, prasidejo konfliktai. Prieš pora metu F. O. buvo nuteistas už jo sumušima bei del grasinimo nužudyti. F. O. visada budavo supykes, triukšmaudavo namuose. Del to, ka padare, nuoširdžiai gailisi.

Parodymu patikrinimo vietoje metu, adresu (duomenys neskelbtini), F. O. priklausiusiame kambaryje A. M. parode vieta, kurioje ivykio metu stovejo F. O., staleli, nuo kurio paeme peili, manekeno ir peilio muliažo pagalba parode, kaip peiliu dure F. O. i galva. Taip pat A. M. parode, kur po jo durio nukrito F. O., kur jis išmete peilio rankena ir kokiu budu kabliuku užkabino F. O. kambario duris iš vidaus (t. 1, b. l. 137-151).

Akistatos su Z. M. metu A. M. patvirtino, kad 2008 m. gegužes 8 d. apie 10 val. jis dure peiliu F. O., kai pastarasis puole ant jo su kirviu (t. 1, b.l. 152-153).

Liudytojas S. M. parode, kad 2008 m. gegužes 13 d. apie 10.25 val. pagal Šiauliu miesto VPK budinciojo nurodyma nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kur buve vyras ir moteris nurode, kad moters brolis jau 5 dienas neišeina iš savo kambario. Minetu asmenu nurodytas kambarys buvo užkabintas kabliuku iš vidaus. Bute buves vyriškis paaiškino, kad duris galima atidaryti užkišant peili ir jam padave peili. Jis tuo peiliu atkele kabliuka ir atidares kambario duris pamate ant grindu gulinti vyriškio lavona. Tada jis iškviete operatyvine grupe.

Liudytojas R. P. parode, kad 2008 m. gegužes 13 d. apie 10.25 val. dirbdamas operatyvineje grupeje apžiurejo ivykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Kambaryje, kuriame buvo rastas lavonas, ant stalo buvo padetas nedidelis kirvis.

Liudytojas R. O. parode, kad triju kambariu bute, esanciame (duomenys neskelbtini), gyvena jo motina su A. Š., kaltinamasis su žmona ir gyveno jo brolis F. O.. Jie gyveno skirtinguose kambariuose, išgere tarp saves pykdavosi. A. Š. yra ramus, nekonfliktiškas, negeriantis, sunkiai vaikštantis.

Sekmadieni, gegužes 11 d. jam paskambino A. M. ir pasake, kad jau trecia diena, kaip Feliksas neišeina iš kambario. Tuo metu jis buvo susilaužes koja, todel nenuvažiavo pas juos. Gegužes 13 d. kaltinamasis su Z. M. atvažiavo pas ji i namus ir pasake, jog jau penkta diena kaip F. O. neišeina iš savo kambario. Jis pasiule iškviesti policija, kad pastarieji pasižiuretu. Po valandos jam paskambino A. M. ir pasake, kad Feliksas mires.

Jo brolis F. O. kuri laika susitikinejo su daug jaunesne moterimi. Brolis jam skusdavosi Miniotais, priekaištavo del mamos globos, o Miniotai jam skusdavosi F. O.. Sesuo sake, kad brolis už buta nemoka, nors bute gyvena jau treti metai. Jo brolis buvo ne tas žmogus, kuri butu galima skriausti, greiciau atvirkšciai, jis agresyvus buvo, o A. M. – ramus. Prieš kokius 4–6 metus jam motina buvo sakiusi, kad A. M. sumuše ja už tai, kad nedave penkiu litu. Šiaip A. M. tik žodžiais agresyvus. Yra buve, kad ji A. M. pastume ir griudamas ant batu dežes jis buvo susilaužes kelis šonkaulius. Tada kaltinamasis buvo susipykes su F. O., o jis norejo juos išskirti.

Gegužes 8 d., ketvirtadieni, jis nebuvo pas motina, nes nuo gegužes 1 d. jo koja buvo sugipsuota. Nuotrauka, kuria pateike teismui Z. M., daryta gal balandžio menesi. Jis pats ta nuotrauka padare.

Liudytojas A. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parode, kad 8 metus jis gyvena su S. O. adresu, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Tame bute taip pat gyvena Stefanijos dukra Z. M. su vyru A. M. ir gyveno S. M. sunus F. O.. Pastarasis del kažko nuolat pykdavosi su Z. M.. Kambario durys, kuriame gyveno F. O., nuolat budavo uždarytos. Kad F. O. negyvas, jam pasake Z. M.. Kas ir kaip nužude F. O., jis nemate. F. O. buvo agresyvus žmogus. Maždaug prieš 4 metus A. M. buvo smarkiai sumušes S. O. del to, kad pastaroji nedave pinigu. Tuo paciu laiku, budamas neblaivus, A. M. buvo jam prie gerkles prikišes peili ir grasino. Kai paskutini karta F. O. buvo atejes i ju kambari, pastarojo viršugalvyje buvo nedidelis nubrozdinimas, kuris atsirado, kaip jam sake F. O., pargriuvus. Ant F. O. veido jokiu sužalojimu nesimate. Tada su jais pasikalbejes F. O. nuejo i savo kambari ir užsikabino duris iš vidaus. Nuo to laiko iki tol, kol buvo rastas F. O. lavonas, jokiu pašaliniu asmenu bute nebuvo (t. 1, b l. 49-50, 56-57).

Liudytoja Z. M. parode, kad gegužes 8 d. ryta, maždaug 9.00–9.30 val., jos brolis F. O. grižo namo išgeres, subraižytas, su kraujosruva paakyje. Paklausus, kas atsitiko, brolis jai paaiškino, kad krito. Šeštadieni, gegužes 10 d. A. Š., kuris gyveno su jos motina, pabelde i F. O. kambario duris, taciau duru brolis neatidare ir neatsiliepe. Kiekviena ryta ji eina valyti laiptine, paprastai iki aštuntos valandos. Penktadieni, gegužes 9 d. ji taip pat vale laiptine. Šeštadieni ji paskambino broliui R. O., sake, kad F. O. neišeina iš savo kambario. R. O. žadejo atvažiuoti sekmadieni, bet neatvyko. Tada antradieni, gegužes 13 d., ji su vyru nuvyko pas R. O., kuris pasake, kad neatvažiuos, nes jo koja sugipsuota. Tada jie grižo namo ir iškviete policija. Su F. O. ji nebendravo, pas ji i kambari nesibelde po to, kai mate ji motinos kambaryje, ir per tas dienas nieko iš pašaliniu bute nebuvo. Kai F. O. buvo aptiktas negyvas, vyras jai nieko neaiškino, tik sake, kad dabar ramiai pagyvensime. I kambari, kuriame gyveno jos brolis F. O., ji nebuvo iejusi iki to laiko, kol atvyko policijos pareigunai, ekspertai. Tik veliau iejusi sutvarkyti kambari pamate ant staliuko padeta kirvi. F. O. buvo agresyvus, jai grasindavo, baldus iškapojo. Vyras su ja elgesi labai gerai, su jos motina – irgi gerai. Tik prieš 11 metu A. M. yra sudaves jos motinai. Motinos kambaryje ji rado nuotrauka, kuri, jos manymu, daryta ketvirtadieni, gegužes 8 d. Nuotraukoje nufotografuoti jos broliai F., R. ir motina. Ant F. O. veido nuotraukoje matosi kraujosruva, subraižymai. F. O. ir anksciau turedavo kraujosruvu veide.

Ivykio vietos apžiuros metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje ant grindu rastas F. O. lavonas (irimo stadijoje) su iš burnos išbegusiu krauju. Ant stalelio kambaryje rastas kirvis (t. 1, b.1. 8-16)

Papildomu ivykio vietos apžiuru metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvines spinteles stalciuje rasta ir paimta medine rankena, iš F. O. priklausiusio kambario nuo stalelio paimtas kirvis(t. 1, b l. 17-22, 33-36).

Reikalaujamu daiktu pateikimo metu buvo paimti peilio ašmenys, išimti skrodimo metu iš F. O. galvos (b.1.29).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad atsakyti i klausima, ar tyrimui pateikti objektai – peilio geležte, rasta F. O. lavono kaukoleje, ir papildomos ivykio vietos apžiuros metu rasta medine rankena anksciau sudare viena visuma, nera galimybes, kadangi nera požymiu, nurodanciu i tai (rankenos gale nera geležtes galo) (t. 1, b. l. 106-107).

Specialisto išvadoje Nr. M 341/08(09) nurodyta, kad F. O. mirtis ivyko nuo kiaurymines durtines-pjautines kaires galvos puses žaizdos su galvos smegenu abieju kaktiniu skilciu ir kaires akiduobes viršutines sieneles sužalojimais. F. O. mirtis ivyko prieš 4-7 paras iki jo kuno tyrimo pradžios 2008 05 14 d. 15 val. F. O. kune rastas sužalojimas – kiaurymine durtine-pjautine kaires galvos puses žaizda su galvos smegenu abieju kaktiniu skilciu ir kaires akiduobes viršutines sieneles sužalojimais, kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, galejo buti padaryta vieno trauminio poveikio pasekoje aštriu durianciai pjaunanciu irankiu paveikus galva netrukus prieš mirti. I tai nurodo sužalojimu lokalizacija, pobudis bei žaizdos kanale rasta peilio geležte. Odos nubrozdinimas dešineje kaktos puseje gavosi kontaktuojant su kietu buku paviršiumi keliu valandu laikotarpyje iki mirties, galimai griuvimines traumos metu. F. O. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 24-28).

Eksperimento metu, tikslu patikrinti, ar galima kambario duris, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, užkabinti iš koridoriaus puses kabliuku, esanciu kambario vidineje puseje, nustatyta, jog tai yra imanoma. Eksperimentas užtruko 4 minutes 25 sekundes (b.1.101-103).

Irodymu analize, vertinimas, kaltinamojo veikos juridine kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

Ivertines byloje surinktus ir teisiamajame posedyje ištirtus irodymus, teismas daro išvada, kad kaltinamasis A. M. padare jam inkriminuota nusikalstama veika – nužude F. O., ir jo veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Spresdamas kaltinamojo A. M. kaltes klausima teismas remiasi paties kaltinamojo parodymais, kad budamas F. O. kambaryje jis dešine ranka paeme nuo staliuko peili ir nesitaikydamas dure F. O. i kaire galvos puse, o po to išbeges i buto koridoriu pamate, kad jo rankoje liko tik peilio rankena, geležtes nebebuvo. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybes, apibudinancios F. O. sužalojimo mechanizma bei sužalojimo iranki, sutampa su teismo medicinos specialisto išvada, kad F. O. kune rastas sužalojimas – kiaurymine durtine-pjautine kaires galvos puses žaizda, galejo buti padaryta vieno trauminio poveikio pasekoje aštriu durianciai pjaunanciu irankiu paveikus galva, ka nurodo sužalojimu lokalizacija, pobudis bei žaizdos kanale rasta peilio geležte.

Kaltinamojo A. M. parodymus apie jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina ivykio vietos apžiuros protokole užfiksuoti duomenys apie F. O. lavono radimo vieta, atlikto eksperimento išvada, kad kambario, kuriame rastas F. O. lavonas, duris imanoma užkabinti iš koridoriaus puses kabliuku, esanciu kambario vidineje puseje. Šiu byloje nustatytu aplinkybiu sutapimas su kaltinamojo parodymuose nurodytomis ivykio aplinkybemis leidžia daryti pagrista išvada, jog butent kaltinamasis mirtinai sužalojo F. O., kadangi tik tiesiogiai dalyvaves nusikaltime asmuo gali nuosekliai ir tiksliai atpasakoti ivykio eiga. Be to, remiantis liudytoju A. Š. ir Z. M. parodymais, bute, kuriame gyveno F. O., nuo pastarojo išejimo iš motinos kambario i savo kambari momento iki jo lavono radimo, jokie pašaliniai asmenys nesilanke. Taip pat atkreipiamas demesys i tai, kad kaltinamasis A. M., liudytoju A. Š., Z. M. ir R. O. teigimu, prieš kelerius metus del menkavertes dingsties buvo sumušes savo žmonos motina S. O., ir, kaip matyti iš liudytojo A. Š. parodymu, pastarajam grasino peiliu. Tai rodo kaltinamojo charakterio agresyvuma.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybems teismui nekyla abejoniu, kad butent kaltinamasis A. M. padare F. O. kaltinime nurodyta sužalojima, ko pasekoje nukentejusysis mire. Tai rodo tiesiogini priežastini ryši tarp kaltinamojo padarytos veikos ir F. O. mirties.

Kaltinamasis A. M. teigia, kad smogdamas peiliu F. O. i galva jis apie pasekmes negalvojo, F. O. nužudyti nenorejo. Taciau byloje nustatytos ivykio aplinkybes – smugis peiliu nukentejusiajam i gyvybiškai svarbu organa – galva, rodo, kad kaltinamasis, kaip ir bet kuris kitas panašia gyvenimiška patirti turintis žmogus, suprato, jog savo veika kelia pavoju nukentejusiojo gyvybei, ir suvoke, jog nukentejusysis nuo jo veiksmu neišvengiamai mirs. Todel teismas daro išvada, kad kaltinamasis nužude F. O. veikdamas tiesiogine tycia (BK 15 str. 2 d.).

Kaltinamajame akte nurodyta, kad A. M. kaltinamas nusikaltimo padarymu 2008 m. gegužes 8 d. Taciau, kaip teisme patvirtino pats kaltinamasis, F. O. jis sužalojo gegužes 9 d. Tai sutampa ir su kaltinamojo parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b l. 135-136) bei neprieštarauja teismo medicinos specialisto išvadai, kad F. O. mirtis ivyko prieš 4-7 paras iki jo kuno tyrimo pradžios 2008 m. gegužes 14 d. 15 val. (t. 21, b l. 24-28). Kitu patikimu nusikaltimo padarymo laika patvirtinanciu duomenu byloje nera. Todel teismas daro išvada, kad kaltinamasis A. M. mirtinai sužalojo F. O. 2008 m. gegužes 9 d. ir patikslina kaltinime nurodyta nusikalstamos veikos padarymo laika.

Kaltinamasis A. M. nurode, kad dure peiliu F. O. i galva gindamasis po to, kai nukentejusysis buvo užsimojes ant jo kirviu. Teismui tikint tokia kaltinamojo versija, nors jos ir nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, nera pagrindo daryti išvada, kad kaltinamasis A. M. buvo butinosios ginties bukleje ar perženge butinosios ginties ribas. Paties kaltinamojo teigimu, pamates, kad F. O. užsimojo kirviu, jis iš pradžiu kaire ranka nustume F. O. ranka su kirviu, kuris iškrito ant grindu, o po to dešine ranka nenusisukdamas nuo F. O. paeme nuo staliuko peili ir dure F. O. i kaire galvos puse. Ivertines šia paties kaltinamojo nurodyta ivykio eiga, teismas sprendžia, jog tuo momentu (prieš F. O. sužalojima), kai kirvis iš F. O. rankos jau buvo nukrites ant grindu, nebebuvo pavojingo kesinimosi i A. M., F. O. veiksmai nebekele pavojaus kaltinamojo gyvybei bei sveikatai. Esant tokioms, remiantis kaltinamojo parodymais nustatytoms, aplinkybems kaltinamajam nebuvo pakankamo pagrindo manyti, jog jam dar gresia realus pavojingas kesinimasis ir nereikejo gintis nužudant nukentejusiji. Teismas atkreipia demesi ir i tai, kad F. O. buvo mirtinai sužalotas savo kambaryje, i kuri buvo atejes kaltinamasis.

Todel, remiantis tuo, kas išdestyta, nera pagrindo kaltinamajam A. M., neadekvaciai sureagavusiam i susidariusia situacija, taikyti Lietuvos Respublikos BK 28 str. del butinosios ginties ar jos ribu peržengimo.

Pripažindamas savo kalte del F. O. sužalojimo kaltinamasis A. M. paaiškino, jog smoge peiliu F. O., nes buvo susijaudines del to, kad pastarasis ant jo užsimojo kirviu.

Taciau kvalifikuoti kaltinamojo veika pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str. kaip nužudyma labai susijaudinus, nera pagrindo. Tycinis nužudymas staiga labai susijaudinus yra tada, kai nukentejusiajam atimama gyvybe kaltininkui esant fiziologinio afekto busenos, kuria sukele neteisetas ar itin ižeidžiantis ji ar jo artima asmeni nukentejusiojo poelgis, ir nukentejusiojo nužudymas ivyksta tuoj po jo padaryto neteiseto ar itin ižeidžiancio kaltininka ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas i tai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimas Nr. 46, 1 d., 24 p.).

Remiantis šioje byloje nustatytomis faktinemis aplinkybemis, nera pagrindo daryti išvada, jog kaltinamasis A. M. ivykio metu buvo fiziologinio afekto busenos, kadangi netinkamas nukentejusiojo poelgis kaltinamajam nebuvo netiketas. Kaltinamojo A. M. teigimu, po jo prašymo isileisti F. O. atidare savo kambario duris rankoje laikydamas kirvi. Apie F. O. jau anksciau pasireiškusi agresyvuma kaltinamojo atžvilgiu liudija ir kaltinamajam žinomas Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. sausio 24 d. nuosprendis (t. 1, b. l. 195-197), kuriuo F. O. nuteistas už grasinima nužudyti kaltinamaji bei nesunku pastarojo sveikatos sutrikdyma. Be to, remiantis kaltinamojo parodymais, jis pats nutrauke F. O. neteisetus veiksmus nustumdamas pastarojo ranka su kirviu, kuris iškrito ant grindu, ir nenusisukdamas nuo F. O. paeme nuo staliuko peili, kas rodo, jog jis nebuvo prarades savitvardos ir sugebejimo kontroliuoti savo veiksmus.

Šie bylos duomenys leidžia daryti išvada, jog F. O. agresyvus elgesys kaltinamajam nebuvo netiketas ir smogdamas peiliu nukentejusiajam jis nebuvo staigaus didelio susijaudinimo busenos.

Taciau teismas pripažista, jog provokuojantis nukentejusiojo elgesys ivykio metu bei prieš kaltinamaji nukreipta ankstesne F. O. agresija, kas matyti iš bylos duomenu, turejo itakos kaltinamajam A. M. inkriminuotos veikos padarymui. Todel šia aplinkybe teismas pripažista kaltinamojo atsakomybe lengvinancia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Kaltinamasis A. M. prisipažino mirtinai sužalojes F. O., atskleide visas faktines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir išreiške nuoširdu gailejimasi del savo veiksmu. Atsižvelgdamas i tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti kaltinamojo A. M. atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Sunkinanciu kaltinamojo A. M. atsakomybe aplinkybiu byloje nenustatyta.

Bausmes skyrimas ir kiti klausimai

Skirdamas bausme kaltinamajam A. M. teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., kuris reglamentuoja bausmes skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmes skyrimas yra išimtine teismo kompetencija. Remdamasis mineto istatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, nusikaltimo požymius, ju turini bei pobudi, bet ir kaltininko asmenybe, jo atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltes asmuo turi teise i teisinga bausme, todel vertinant šios bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik i tai, kad kaltinamajam skiriama bausme atitiktu istatymo reikalavimus, bet atsižvelgia ir i nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, ir i nuostatas, itvirtinancias teisingumo principo viršenybe.

Kaltinamasis A. M. veikdamas tiesiogine tycia padare labai sunku nusikaltima (BK 11 str. 6 d.), kurio pasekmes yra nebepataisomos, nes kesinimosi objektas buvo žmogaus gyvybe, taciau nusikalto neturedamas teistumo (t. 1, b. l. 181), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 190), policijos nuovados pareigunai neigiamai ji charakterizuojanciu duomenu neturi (t. 1, b. l. 191), del psichikos ir priklausomybes ligu pacientu registre neirašytas (t. 1, b. l. 187), byloje nustatytos dvi jo atsakomybe lengvinancios aplinkybes, sunkinanciu jo atsakomybe aplinkybiu nera.

Vertindamas kaltinamojo A. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, teismas atkreipia demesi i nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai yra i tai, kad nusikalstama A. M. elgesi nuleme ir provokuojantis nukentejusiojo F. O. elgesys, kas pripažinta kaltinamojo atsakomybe lengvinancia aplinkybe.

Šios bylos aplinkybes nepašalina A. M. padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltes, taciau jos, teismo nuomone, rodo, kad bausmes tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali buti pasiekiami neskiriant jam labai griežtos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisves atemimo bausmes.

Parinkdamas bausmes dydi kaltinamajam A. M., teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. itvirtintais bausmes skyrimo tikslais, kuriu visuma sudaro vieninga bausmes paskirti. Teisingumo principo igyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmes paskyrima, kuri geriausiai atitiktu istatyme itvirtintos bausmes paskirti, o skiriama bausme butu adekvati padarytai veikai, tai yra bausme už nusikalstama veika atitiktu tos veikos pavojingumo pobudi bei laipsni ir kaltininko asmenybe.

Atsižvelges i anksciau išdestytu aplinkybiu, daranciu itaka padaryto nusikaltimo pavojingumui, buvima bei ivertines kaltinamojo asmenybe, teismas daro išvada, kad mažesnes laisves atemimo bausmes, nei Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmes vidurkis, paskyrimas kaltinamajam A. M. už jo nusikalstamos veikos padaryma neprieštarauja teisingumo principui bei Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytiems bausmes skyrimo pagrindams ir Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatoms.

Remiantis tais paciais padaryto nusikaltimo pobudi ir pavojinguma bei kaltinamojo asmenybe apibudinanciais bylos duomenimis laisves atemimo bausme teismas kaltinamajam skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).

Civilinio ieškinio byloje nera.

Daiktiniai irodymai – peilis, kaip nusikaltimo irankis, medine rankena ir kirvis, kaip menkaverciai ir negalintys buti sunaudoti, bei lyginamieji pavyzdžiai, nuosprendžiui isiteisejus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 1 p., 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 str. str., teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir jam paskirti laisves atemima 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. A. M. i bausmes laika iskaityti sulaikyme bei suemime išbuta laika nuo 2008 m. gegužes 14 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomaja priemone A. M. iki nuosprendžio isiteisejimo palikti ta pacia – suemima.

Daiktinius irodymus – peili, medine rankena, kirvi ir lyginamuosius pavyzdžius nuosprendžiui isiteisejus sunaikinti.

Kompaktine plokštele su A. M. apklausos irašu palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo, o nuteistajam A. M. nuo nuosprendžio nuorašo iteikimo dienos, gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per ši teisma.