- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-20
- Bylos Nr.
- AS-556-148-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Atsakovas
- Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Golf Development“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūrai
- Advokatai
- Nerijus Stukas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Golf Development“ skundą atsakovui Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūrai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Golf Development“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Golf Development“) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. VR-1.7-1973, kuriuo paliktas nepakeistas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2007 m. birželio 26 d. privalomasis nurodymas Nr. VR-8.2-88, bei įpareigoti atsakovą panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2007 m. birželio 26 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-8.2-88.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu panaikino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. VR-1.7-1973 ir grąžino bylą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui nagrinėti iš naujo.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.
IV.
Pareiškėjas 2008 m. gruodžio 18 d. teismui išsiuntė prašymą dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo priteisimo iš atsakovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, jis turėjo 4 248 Lt išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas (3 600 plius PVM), kurias sudaro pareiškimas spręsti ginčą ikiteismine tvarka, skundo parengimas, prašymai dėl termino atnaujinimo ir pratęsimo, papildomų įrodymų surinkimas ir pateikimas, atstovavimas nagrinėjant bylą.
V.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 29 d. nutartimi priteisė iš atsakovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareiškėjo UAB „Golf Development“ naudai 1 610 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44-45 str.).
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismui pateikė 2008 m. gruodžio 18 d., t. y. per 14 dienų nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutarties įsiteisėjimo. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas vadovavosi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktu. Teismas konstatavo, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama nuo 2007 m. lapkričio mėnesio, todėl baziniu dydžiu imtinas šiuo laikotarpiu Vyriausybės nustatytas 700 Lt dydžio minimalus mėnesinis atlyginimas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 543). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinio (skundo) surašymą maksimalus koeficientas yra 3, jis, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, konkrečioje byloje gali būti sumažintas. Kadangi šiuo atveju išnagrinėtas pareiškėjų ir atsakovo teisinis ginčas savo esme ir apimtimi nebuvo itin sudėtingas ar specifinis, kompleksinė paslaugos kaina apskaičiuotina imant koeficientą 2. Be to, įvertinant, kad pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies UAB „Golf Development“ skundo reikalavimą, už skundo surašymą teismas pareiškėjui priteisė 1 400 Lt (2 x 700 Lt). Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Golf Development“ įvykusiame teismo posėdyje 2007 m. lapkričio 21 d. atstovavo advokatas Nerijus Stukas. Teismo posėdis truko 30 minučių. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ bei Rekomendacijų 8.18, 9 punktais, pareiškėjui priteisė maksimalią 105 Lt (0,15 x 1 x 700 Lt) sumą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad už kitų advokato nurodytų prašyme suteiktų paslaugų atlyginimo dydžių Rekomendacijos konkrečiai ir aiškiai nenustato. Pagal Rekomendacijų 10 punktą, už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose. Teismo nuomone, šiuo atveju advokatui pateiktų dokumentų ir kitos medžiagos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu teisme, analizė ir teisinis įvertinimas bei pasirengimas administracinės bylos nagrinėjimui teisme, turėtų būti prilyginamas atstovavimui teisme ir taikomas šiai advokato paslaugai apskaičiuoti Rekomendacijose nustatytas koeficientas, t. y. 0,15 MMA už 1 val. Taigi iš viso už advokato paslaugas pareiškėjui priteistina 1 610 Lt (0,15 x 1 x 700 Lt = 105 Lt = 105 Lt+105 Lt+1 400 Lt = 1 610 Lt) suma.
VI.
Atsakovas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netaikė ABTĮ 56 straipsnio, CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatų.
2. Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas procese dalyvavo kaip valstybės institucija, ginanti viešąjį interesą, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos iš valstybės biudžeto.
3. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso sampratos, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai. Kadangi, tai neapibrėžtas teisės institutas, jo turinį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas yra viena iš valstybės institucijų, ginančių valstybės viešąjį interesą.
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2006 konstatavo: ,,CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad prokuroras <...> atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Dėl to darytina išvada, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, yra atleistas ir nuo kitų bylinėjimosi išlaidų. Teismui atmetus prokuroro reikalavimą, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis)“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS502-617/2008 konstatavo, jog ,,minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuluota taisyklė yra aktuali ir nagrinėjamu atveju, todėl pareiškėjas pagrįstai teigia, kad A.K. jos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teise patirtos bylinėjimosi išvados turi būti priteisiamos ne iš Klaipėdos apygardos prokuratūros, o iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų“.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“. Šį principą išreiškia ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Taigi bylą laimėjusiai šaliai visais atvejais turi būti atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, taip užtikrinant, kad ji nepatirtų nepagrįstų nuostolių. Pažymi, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, ir nenumatyta jokių šio straipsnio išimčių. Bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto tik tuo atveju, jei abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 str. 4 d.). Šiuo atveju, nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo gali būti atleistas tik atsakovas, tuo atveju jei būtų pripažinta, kad byloje jis siekia apginti viešąjį interesą, todėl CPK straipsnis, numatantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš valstybės biudžeto, negali būti taikomas. Taip pat pažymi, kad vadovaujantis CPK 86 straipsnio 1 dalies 5 punktu bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą. Nagrinėjamoje byloje skundas buvo paduotas dėl nepagrįsto vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nurodymo panaikinimo, o ne ginant viešąjį interesą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos bylos, kuriomis remiasi atsakovas, būtent ir skiriasi nuo šios bylos tuo, kad minėtose bylose į teismą su ieškiniu kreipėsi viešąjį interesą ginantis asmuo, tuo tarpu šioje byloje situacija yra priešinga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VII.
Atskirasis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš teismo sprendimo, byla šiuo atveju buvo iš dalies išspręsta pareiškėjo naudai, pareiškėjas iš dalies pasiekė savo skundu siektą teisinį rezultatą, teismo sprendimu šioje byloje buvo nustatyti tam tikri atsakovo neteisėti veiksmai, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo turėtų teismo išlaidų atlyginimo (ABTĮ 44 str. 1 ir 6 d.).
Atsakovas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netaikė ABTĮ 56 straipsnio, CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatų. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas procese dalyvavo kaip valstybės institucija, ginanti viešąjį interesą, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos iš valstybės biudžeto.
Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, nesutinka su atsakovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pozicija, jog išlaidos pareiškėjui šiuo atveju neturi būti priteisiamos iš atsakovo, o turi būti atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsakovas nepagrįstai remiasi jo nurodytais teismų praktikos pavyzdžiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS502-617/2008) ir nepagrįstai savo procesinę padėtį prilygina prokuroro, ginančio viešąjį interesą, padėčiai. Atsakovas šioje byloje dalyvavo bendra tvarka, o ne Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio pagrindu, todėl ir teismo išlaidos, išsprendus bylą ne atsakovo naudai, turi būti priteisiamos bendra tvarka iš atsakovo, kaip ir iš bet kurių kitų administracinėse bylose atsakovais esančių viešojo administravimo subjektų, kurių nenaudai yra išsprendžiamos atitinkamos bylos.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau nurodytos aplinkybės nėra pagrindas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pareiškėjui iš atsakovo priteista atstovavimo išlaidų dalimi. Šių išlaidų dydis yra pagrįstas ir atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 7, 8.2, 8.18, 9 ir 10 punktų nuostatas.
Taigi skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartis yra pagrįsta, jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.