Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu ,,Zoom“ programos platformoje išnagrinėjo kaltinamojo D. P. gynėjo advokato Edgaro Jautakio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 19 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. D. P. kaltinamas tuo, kad žinodamas, jog I. P. vykdo prekybą šaunamaisiais ginklais, 2023 m. gegužės 17 d. apie 14.30 val. prie prekybos centro „290“, esančio Savanorių pr. 290, Kaune, susitikimo su I. P. metu susitarė dėl 3 vnt. „B“ kategorijos šaunamųjų ginklų pistoletų „Glock 19“ pardavimo, bei sutarė, kad didelio kiekio šaunamųjų ginklų pirkimo - pardavimo sandoris įvyks po dviejų dienų t. y. 2023 m. gegužės 19 d. I. P. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nukreiptus į didelio kiekio šaunamųjų ginklų įgijimą, 2023 m. gegužės 19 d. apie 11.42 val. atvyko į I. P. gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), kur apie 11.52 val. iš I. P. neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo didelį kiekį – 3 vnt. „B“ kategorijos šaunamųjų ginklų - pusiau automatinių šaunamųjų ginklų- 9 mm kalibro pistoletų „Glock 19“ konversijas, kurias sudėjęs į savo naudojamą automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas leidimo gabeno nuo (duomenys neskelbtini) iki Stovyklavietės g.– Panerių g. sankirtos, kur sustabdžius automobilį neteisėtai laikomas ir gabenamas didelis kiekis šaunamųjų ginklų buvo surastas ir išimtas.

Šiais savo veiksmais D. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, D. P. kaltinamas tuo, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 2023 m. gegužės 19 d., įgijo ir į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), atgabeno vieną šaudmenį - pramoninės gamybos, 9 mm (9x19) kalibro, centrinio įskėlimo, „LUGER” tipo šovinį, skirtą šaudyti 9 mm kalibro graižtviniams, B ir A kategorijų šaunamiesiems ginklams - pistoletams bei pistoletams-kulkosvaidžiams, ir neteisėtai, neturėdamas leidimo šaudmenį laikė iki 2023 m. gegužės 19 d., kai apie 13.50 val. kratos metu šaudmuo buvo surastas ir išimtas.

Šiais savo veiksmais D. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

3. Kaltinamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2023 m. gegužės 19 d.

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 21 d. nutartimi D. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 19 d. Šios kardomosios priemonės terminas tęstas du kartus, paskutinį kartą – skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi. Kaltinamajam D. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas padarius išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra neišnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo taikymo pagrindai.

II. Skundo argumentai ir prašymai

5. Kaltinamojo D. P. gynėjas advokatas Edgaras Jautakis skunde prašo panaikinti 2023 m. spalio 18 d. Kauno apygardos teismo nutartį, kuria nutarta pratęsti D. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, ir skirti pastarajam švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ir 7 000 Eur užstatą.

1.1. Nurodo, kad BPK 11 straipsnis numato, kad taikant procesines prievartos priemones turi būti laikomasi proporcingumo principo, kuris reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Šio principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia, kad priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, reikia tikrinti, ar rezultatas, kuris bus pasiektas pritaikius priemonę bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, kuriam bus pritaikyta ta priemonė ir toks suvaržymas nebus per griežtas, ar tie patys tikslai negali būti pasiekti taikant švelnesnes priemones. Apie švelniausių priemonių panaudojimo galimybę dėstoma ir BPK 122 straipsnio 7 dalyje, kurioje nustatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tuomet, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti reikiamų rezultatų. Advokato vertinimu, nagrinėjamu atveju pratęsiant suėmimo terminą, šios kardomosios priemonės pagrįstumas nebuvo vertintas proporcingumo aspektu.

1.2. Pažymi, kad kardomoji priemonė įtariamiesiems (kaltinamiesiems) skiriama individualiai, tačiau šioje baudžiamojoje byloje susiklostė paradoksali situacija, kad vieninteliam D. P., t. y. vienam iš trijų kaltinamųjų, kurio kaltinimai yra švelniausi, liko paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Pabrėžia, kad D. P. yra vienintelis kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje, kuris visiškai pripažino savo kaltę dar ikiteisminio tyrimo metu, o kaltinamasis I. P. atsisakė komentuoti kaltės klausimą, kaltinamasis V. D. kaltę pripažino iš dalies. Kiti kaltinamieji kaltinami veikę organizuotoje grupėje, kas neinkriminuota D. P., tačiau I. P. dar 2023 m. rugpjūčio 14 d. vietoje suėmimo paskirta intensyvi priežiūra, o V. D. 2023 m. spalio 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi suėmimas pakeistas į 5 000 Eur užstatą ir intensyvią priežiūrą.

1.3. Advokato vertinimu, teismas, skundžiamoje nutartyje teigdamas, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą, neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje pažymima, jog suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisinamas tik tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Smirnovą prieš Rusiją). EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti nuolat tęsiamas remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti (slėptis) tik dėl to, jog yra įtariamas sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl to jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją ir kt.). Šiuo atveju vien tik bausmės griežtumas nėra pakankamas pagrindas kaltinamajam kardomosios priemonės - suėmimo terminą tęsti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nes byloje yra kitų reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios eliminuoja tokią galimybę.

1.4. Nurodo, kad kaltinamasis neneigia, kad praeityje iki 2022 m. gyveno ir dirbo Didžiojoje Britanijoje, tačiau po to jis grįžo į Lietuvą, kur turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena faktinėje šeimoje su sugyventine, su kuria susilaukė dukros, turi garbaus amžiaus mamą, kuriai reikalinga pagalba. Visi ryšiai su Didžiąja Britanija yra nutrūkę. Byloje yra duomenys, kad kaltinamasis yra susitaręs dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie stiprius D. P. socialinius ryšius Lietuvoje. Taip pat pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 1S-288-1076/2023, yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl suėmimo termino pratęsimo, kaltinamojo gyvenimo užsienio fakto nepakanka skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Nagrinėjamu atveju, išskyrus nurodytas aplinkybes, šioje byloje nėra konkrečių duomenų, patvirtinančių svarią riziką, kad kaltinamasis objektyviai bėgs (slėpsis) nuo teismo.

1.5. Be to, nurodo, kad teismo sprendimas pratęsti suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra nepagrįstas ir prieštaraujantis nekaltumo prezumpcijos, proporcingumo bei teisingumo principams. Skundžiama nutartis prieštarauja tiek tarptautinės, tiek nacionalinės teisės nuostatoms, nes priimta vadovaujantis tik prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis. Lietuvos apeliacinis teismas dar 2018 m. spalio 16 d. nutartyje Nr. e2A-470- 790/2018 yra nurodęs, kad jog byloje turi būti konkretūs duomenys apie planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje, tokių išvadų negalima daryti vien iš buvusio elgesio. Tokios pozicijos laikėsi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Sulaoja prieš Estiją.

1.6. Nurodo, kad apygardos teismas, skundžiamoje nutartyje pasisakydamas apie esamą naujų nusikaltimų darymo riziką, aktyvų kaltinamojo vaidmenį, pavojingumą ir reikšmingumą tiriamame įvykyje, vadovavosi prielaidomis, o ne konkrečiais faktais ir įrodymais. Advokatas atkreipia dėmesį, kad tiek baudžiamosios teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį gyvenimą, todėl teistumui išnykus, asmuo laikomas neteistu. Atsižvelgiant į tai, gynėjo vertinimu, teismo argumentai dėl D. P. teistumo praeityje (teistumas išnykęs), negali būti vertinami kaip atitinkantys ir sudarantys pagrindą taikyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

1.7. Taip pat nurodo, kad nėra aišku, kodėl visas kompleksas kardomųjų priemonių, tokių kaip užstatas, namų areštas, intensyvi priežiūra, dokumentų paėmimas, įpareigojimas nebendrauti su tam tikrais asmenimis, nagrinėjamu atveju neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Paskyrus intensyvią priežiūrą arba namų areštą, užstatą, yra eliminuojama galimybė pabėgti nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Kompleksinių kardomųjų priemonių paskyrimas atitiktų ir proporcingumo principą. Kaltinamojo D. P. artimieji į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 7 000 Eur galimam užstatui, tačiau jeigu teismas nuspręstų, kad ši suma yra nepakankama, nedelsiant būtų sumokėta papildoma užstato suma.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo D. P. gynėjo advokato Edgaro Jautakio skundas tenkinamas.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo gynėjo skundo argumentais ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, 2023 m. spalio 18 d. nutartimi pratęsdamas D. P. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 mėnesiams, netinkamai vadovavosi BPK 119, 122, 139 straipsnių nuostatomis ir nepagrįstai konstatavo, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti tik taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę.

8. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (pratęsiamos) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

9. Susipažinus su bylos medžiaga daroma išvada, kad surinktų duomenų pakanka manyti, jog D. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo apklausos protokole, įvykio vietos apžiūros, kratų protokoluose, specialistų išvadose, slaptų veiksmų atlikimo protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose esanti informacija ir kt. Pvz.: 2023 m. rugpjūčio 22 d. ir 2023 m. rugsėjo 15 d. apklausos protokoluose užfiksuota, kad D. P. pripažino savo kaltę. 2023 m. gegužės 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, jog 2023 m. gegužės 19 d. D. P. vairuotame automobilyje „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas maišelis su 3 ginklais. Svarbu ir tai, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, jos termino pratęsimo klausimą, bylos medžiagoje esantys duomenys yra vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio prasme, t. y. duomenys vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas spręsti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau jokiu būdu nesprendžiama, ar jie bus pripažinti įrodymais, ar jais bus grindžiamas nuosprendis ir panašiai. Tuo pačiu pažymėtina, kad BPK neįpareigoja teismo nutartyje detalizuoti tokių duomenų turinio, tačiau teismui, priimant sprendimą, tokių duomenų turi būti užtektinai.

10. Kauno apygardos teismas D. P. pratęsė suėmimo terminą įžvelgęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

11. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

12. Nustatyta, kad D. P. yra kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, kuris yra apysunkis nusikaltimas (vadovaujantis BK 11 straipsnio 4 dalimi), ir numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje, kuris yra sunkus nusikaltimas (vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi), padarymu. Už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamas, be kita ko, laisvės atėmimas iki penkerių metų, už BK 253 straipsnio 2 dalyje – gali būti skiriamas tik laisvės atėmimas nuo ketverių iki aštuonerių metų. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, kad kardomoji priemonė – suėmimas negali būti nuolat tęsiama remiantis tik formaliais teiginiais dėl kaltinimo sunkumo ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės. Nors vien veikos priskyrimas konkrečiai nusikaltimų kategorijai ir gresiančios bausmės dydis nesudaro pagrindo skirti (pratęsti) suėmimo, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tuo atveju, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Šiuo atveju aplinkybę, kad D. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, pagrindžia ir kiti byloje esantys bei apygardos teismo nutartyje nurodyti duomenys – t. y. galimai kaltinamojo turimi ryšiai užsienyje, kaltinamojo charakteristika.

13. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad D. P. gali turėti ryšių užsienyje. Kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iki 2022 m. pabaigos gyveno Anglijoje. Be to, nustatyta, jog D. P. anksčiau du kartus teistas užsienio valstybėje (1998 m. ir 2006 m. Vokietijos teismo nuosprendžiais, teistumai išnykę). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis gali turėti ryšių užsienyje, kas sustiprina teismo išvadą, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

14. Minėtų kaltinamojo socialinių ryšių užsienyje kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog priešingai, nei teigiama skunde, kaltinamasis yra saistomas socialiniais, ekonominiais, šeiminiais ryšiais su Lietuvos Respublika, tačiau šie ryšiai nėra stiprūs. Bylos duomenimis, kaltinamasis nėra vedęs, tačiau turi sužadėtinę, du vaikus, iš kurių vienas – mažametis. Sodros duomenimis, Lietuvos Respublikoje nuo 2015 m. nedirba ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas, taip pat čia nedisponuoja nekilnojamuoju turtu. Kaltinamasis yra deklaravęs gyvenamąją vietą, kuri, bylos duomenimis, nuosavybės teise priklauso jo motinai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia spręsti apie tai, jog D. P., neturėdamas stiprių šeiminių, ekonominių, socialinių ryšių Lietuvoje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas.

15. Kaltinamajam suėmimas pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu suėmimo pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

16. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

17. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. P. yra kaltinamas galimai padaręs apysunkį ir sunkų nusikaltimus. Pastarasis (sunkus) nusikaltimas patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nusikaltimų sąrašą, dėl ko gali būti paskirtas suėmimas. Taip pat nustatyta, kad D. P. anksčiau yra vieną kartą 1996 m. teistas Lietuvoje (teistumas išnykęs) bei du kartus užsienyje – 1998 m. rugsėjo 11 d. ir 2006 m. balandžio 27 d. nuosprendžiais Vokietijoje (teistumai išnykę). Vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro išrašu nustatyta, kad kaltinamasis per pastaruosius 1 metus administracine tvarka nebaustas. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog kaltinamasis anksčiau buvo tris kartus teistas (paskutinį kartą – daugiau nei prieš 17 metų) neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, tačiau neleidžia daryti išvados apie kaltinamojo polinkį nusikalsti. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad pragyvenimo lėšas kaltinamasis galimai gaudavo nusikalstamu būdu. Vadovaujantis bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis nuo 2015 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikoje legaliai nedirbo, tačiau kaltinamojo teigimu, jis iki 2022 metų pabaigos gyveno ir dirbo Didžiojoje Britanijoje. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes bei nenustačiusi jokių aplinkybių, pagrindžiančių, jog kaltinamasis paleistas į laisvę gali daryti naujas nusikalstamas veikas, sprendžia, kad apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas.

18. Be to, nors kaip šioje nutartyje minėta aukščiau, nagrinėjamu atveju vis dar egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tęsiant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą ilgą laiką, nepakanka nustatyti tik suėmimo pagrindus, būtina atsižvelgti bei įvertinti suėmimo trukmę ir šiuo aspektu formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Būtina pažymėti, kad suėmimas turėtų būti taikomas, kai aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o suėmimo taikymo pagrindai turi būti visapusiškai įvertinti ir atspindėti besivystančią situaciją. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pabrėžęs ir tai, kad kiekvieną kartą privalo būti įvertintas suėmimo trukmės pagrįstumas, taip pat, jog suėmimo trukmės pagrįstumas negali būti vertinamas abstrakčiai, o pareiga užtikrinti, kad konkrečioje byloje suėmimas neviršytų pagrįsto termino, tenka nacionaliniams teismams. Taigi, vis ilgesniam laikui pratęsdamas suėmimą, teismas turi vis nuodugniau, kruopščiau, detaliau apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei pratęsti suėmimą asmeniui tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti, vis kruopščiau vertinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, t. y., ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones. Todėl pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti pratęsiama tik preciziškai įvertinus byloje surinktus duomenis ir padarius neabejotiną išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

19. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir skundo argumentus, sutinka su kaltinamojo gynėjo argumentu, jog yra galimybė BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgusi į dabartinę bylos stadiją (byla perduoda teismui, yra suplanuoti du teismo posėdžiai, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė savo poziciją dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų – kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad parodymus duos teisme), į tai, jog atsižvelgiant į bylos apimtį, procesas šioje byloje užsitęs (baudžiamąją bylą sudaro 9 tomai, kaltinimai pareikšti 3 asmenims), kaltinamajam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės trukmę (beveik šeši mėnesiai), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (paleistas iš suėmimo kaltinamasis turės nuolatinę gyvenamąją vietą; kaltinamojo gynėjo teigimu, pakeitus suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja kaltinamąjį įdarbinti; kaltinamasis turi sugyventinę, du vaikus, iš kurių vienas – mažametis; nors kaltinamasis tris kartus teistas, tačiau teistumai išnykę, per pastaruosius 1 metus kaltinamasis nėra baustas administracine tvarka), į tai, jog nėra duomenų, kad nusikalstamų veikų darymas yra kaltinamojo pagrindinis pragyvenimo šaltinis bei į tai, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra kitų duomenų, rodančių, jog D. P. būtina taikyti suėmimą. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai apie ypatingą D. P. pavojingumą visuomenei ir būtinybę dar ilgesnį laiką jį laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pačios griežčiausios kardomosios priemonės tolimesnis taikymas D. P. yra neproporcingas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sprendžia, kad tikslinga kaltinamajam D. P. skirti dvi kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, taip siekiant suvaržyti jo judėjimo laisvę, ir užstatą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių kardomųjų priemonių kompleksas turėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus tikslus, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Bylos duomenimis, D. P. artimieji į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 7 000 Eur galimam užstatui. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks užstato dydis, atsižvelgiant į kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą, jį charakterizuojančius duomenis, yra pakankamas.

20. Pažymėtina, jog šioms kardomosiomis priemonėms neužtikrinus BPK 119 straipsnio paskirties, prokuroras ateityje bet kuriuo metu galės kreiptis į teismą dėl griežtesnių kardomųjų priemonių skyrimo.

21. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam D. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas keistina kardomosiomis priemonėmis – intensyvia priežiūra ir užstatu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 119 straipsniu, 130 straipsnio 2 dalimi, 131¹, 133 straipsniais, 139 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi kaltinamajam D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti kitomis kardomosiomis priemonėmis:

- 7 000 (septynių tūkstančių) Eur užstatu, S. V. įmokėtu 2023 m. lapkričio 7 d. į Kauno apygardos teismo sąskaitą;

- intensyvia priežiūra 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo faktinės intensyvios priežiūros vykdymo pradžios, įpareigojant kaltinamąjį D. P. nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su bylos nagrinėjimu, sveikatos priežiūros paslaugų gavimu, uždraudžiant nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą (BPK 131¹ straipsnio 7 dalis) bei uždraudžiant bet kokiu būdu pačiam ar per kitus asmenis bendrauti su šios bylos kaltinamaisiais V. D. ir I. P..

Išaiškinti kaltinamajam D. P., kad asmeniui už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 7 dalis).

Išaiškinti kaltinamajam D. P. BPK 133 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas, t. y. kad jis privalo šaukiamas atvykti į teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti.

Pavesti prokurorui išaiškinti užstato davėjui S. V., kad kaltinamajam D. P. nevykdant BPK 133 straipsnio 5 dalyje nurodytų pareigų, užstatas pereis valstybei.

Kaltinamąjį D. P. paleisti iš suėmimo laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr.1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių.

Nutarties dalį dėl kaltinamajam D. P. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros vykdymo pavesti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.