Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-156-557-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-21
Bylos Nr.
1A-156-557-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
Nuteistasis
R. Š., ir D
Kategorijos

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-156-557/2013

Teisėja E. Šatkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00177-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; (S) 1.1.8.; 2.4.7.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Eduardo Maškevičiaus,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Irinai Valadkienei,nuteistajam R. Š. ir jo gynėjui Antanui Lekstučiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio (su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi padarytais rašymo apsirikimų ištaisymais), kuriuo R. Š. nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme nuo 2012-05-10 iki 2012-05-11 išbūtas laikas.

Nuosprendžiu nuteistas ir D. B., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad jis ir D. B., panaudodami peilį, pagrobė svetimą turtą: 2012 m. gegužės 10 d. apie 16 val. prie Tulpių g. 12-ojo namo Klaipėdoje, D. B. ir R. Š., veikdami bendrininkų grupe, apiplėšė R. K. panaudoję peilį. R. Š. automobilyje „Chrysler PT Cruiser” su airišku valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priklausančiu nukentėjusiajam M. T., apkabinus iš nugaros abiem rankomis nukentėjusįjį R. K. už kaklo ir traukiant jį į save bei smaugiant, D. B. tuo pačiu metu su savimi turėtą peilį įrėmė nukentėjusiajam R. K. į kaklą, paskui į krūtinę, o nukentėjusiajam R. K. griebus peilio geležtę ranka, padarė jam pjautines žaizdas kairės plaštakos nykščio naginės falangos srityje bei kairės plaštakos II delnikaulio galvutės projekcijoje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei pareikalavo, kad R. K. atiduotų visus daiktus, pinigus ir automobilį. Tokiu būdu D. B. ir R. Š., veikdami bendrai, pagrobė nukentėjusiajam M. T. priklausantį 6000 Lt vertės automobilį „Chrysler PT Cruiser” bei 110 litų, priklausančių nukentėjusiajam R. K..

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, jog pripažįsta, kad padėjo D. B. padaryti inkriminuojamą nusikaltimą, tik teismo išvados dėl jo veiksmų neatitinka bylos aplinkybių. Pirma, jis nukentėjusįjį buvo paėmęs tik už pečių, o ne už kaklo, ir jokių smaugimo veiksmų neatliko, ką teisme patvirtino ir pats nukentėjusysis R. K.. Tą aplinkybę patvirtina ir teismo išvada, kur nurodyta, kad D. B. po to, kada R. Š. apkabino R. K., įrėmė peilį nukentėjusiajam į kaklą. To padaryti nebūtų galima, jeigu nukentėjusiojo kaklą jis būtų apglėbęs rankomis. Antra, sėdėdamas ant galinės automobilio sėdynės jis nematė ir nežinojo, kad D. B. panaudos peilį, ir tai prieštarauja teismo nustatytai išvadai, kad jis suprato, kad turtas bus grobiamas, įbauginus nukentėjusįjį peiliu. Trečia, jis su nukentėjusiaisiais prieš įvykį nebendravo ir iš viso nežinojo jų susitarimo turinio su D. B.. Pripažįsta, kad įvykio dieną buvo labai stipriai pagiringas, nemiegojęs ir net nesuvokė, ką daro, matomai tik vykdė D. B. nurodymus. Jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir nepateisina savo veiksmų, nes iš viso niekada nėra turėjęs konfliktų su aplinkiniais. Po šio įvykio visai nustojo vartoti alkoholinius gėrimus, turi draugę, su kuria žada sukurti šeimą, dirba. Nukentėjusiojo atsiprašė ir jis jam jokių pretenzijų neturi. Jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė sužlugdytų visą jo tolimesnį gyvenimą. Pasižada niekada daugiau nepadaryti jokių pažeidimų, tuo labiau nusikaltimų, todėl prašo paskirti švelnesnę bausmės rūšį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė dėl apeliacinio skundo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą neneigia, tačiau, anot jo, kai kurios teismo išvados dėl jo veiksmų neatitinka bylos aplinkybių, o taip pat, anot nuteistojo, teismas jam skyrė per griežtą bausmę. Apeliacinis teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, šiais klausimais ir pasisako.

Dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimo bylos aplinkybėms

Apylinkės teismas pripažino įrodytu, kad R. Š., veikdamas bendrininkų grupe su D. B., panaudoję peilį apiplėšė nukentėjusįjį R. K., t.y. R. Š. automobilyje apkabinus iš nugaros abiem rankomis nukentėjusįjį R. K. už kaklo ir traukiant jį į save bei smaugiant, D. B. tuo pačiu metu su savimi turėtą peilį įrėmė nukentėjusiajam R. K. į kaklą, paskui į krūtinę, o nukentėjusiajam R. K. griebus peilio geležtę ranka, padarė jam pjautines žaizdas kairės plaštakos nykščio naginės falangos srityje bei kairės plaštakos II delnikaulio galvutės projekcijoje, bei pareikalavo, kad R. K. atiduotų visus daiktus, pinigus ir automobilį.

Nuteistasis R. Š. nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad jis nukentėjusįjį R. K. apkabino už kaklo, teigia, jog jis nukentėjusįjį buvo paėmęs tik už pečių ir jokių smaugimo veiksmų neatliko. Tačiau pažymėtina, jog pats nuteistasis R. Š. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 156-157) parodė, kad griebė vairuotoją už kaklo. Tokią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nuteistasis D. B., kuris parodė (2 t., b.l. 156), jog kai grįžo iš parduotuvės, jis sėdėjo šalia vairuotojo, o R. Š. iš galo stvėrė vairuotoją už kaklo, o jis tuo metu išsitraukė peilį ir pagrasino juo. Nukentėjusysis R. K. teismo posėdžio metu (2 t., b.l. 157) taip pat parodė, kad R. Š. apglėbė jo kaklą iš už nugaros, o D. B. išsitraukė peilį. Šiais nuteistųjų bei nukentėjusiojo parodymais neginčijamai nustatyta, jog nuteistasis R. Š. nukentėjusįjį R. K. buvo apkabinęs iš nugaros abiem rankomis už kaklo. Nors teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 156-157) nuteistasis R. Š. nurodė, kad R. K. nebuvo smaugiamas, o tik stipriai prispaustas prie sėdynės, o nukentėjusysis R. K. parodė (2 t., b.l. 157), kad gal R. Š. jo ir nesmaugė, bet stipriai suspaudė ir pritraukė į save, akivaizdu, jog nuteistasis R. Š., rankomis apglėbdamas nukentėjusiojo kaklą, jėga pritraukdamas ir prispausdamas jį prie sėdynės atliko smaugiamojo pobūdžio veiksmus, todėl ši aplinkybė kaltinime inkriminuota pagrįstai.

Nuteistojo R. Š. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad neva jis nematė ir nežinojo, kad D. B. panaudos peilį, prieštarauja jo paties teismo posėdžio metu (2 t., b.l. 156-157) duotiems parodymams, kur jis parodė, jog žinojo, kad D. B. turėjo peilį, buvo pokalbis apie tai, kokie veiksmai bus daromi su „plaštake“ (peiliu). Aptarinėjo, ką darytų, jeigu darytų, kad jis griebs nukentėjusįjį, o draugas trauks peilį. Todėl apylinkės teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog nuteistieji R. Š. ir D. B., grasindami peiliu nukentėjusiajam suprato, kad turtą pagrobia peiliu įbauginę nukentėjusįjį ir tokiu būdu palaužę jo valią. Kartu pažymėtina, jog tiek nuteistasis D. B., tiek nuteistasis R. Š. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 156, 156-157) duodami parodymus pripažino, jog išlipę iš automobilio tarėsi dėl jo pagrobimo, taip pat nurodė, kad kai sėdosi atgal į mašiną dar nežinojo, ar grobs automobilį. Todėl, nors visos nusikaltimo eigos detaliai nuteistieji ir neaptarė, jų valia bendrai daryti nusikaltimą buvo išreikšta konkliudentiniais veiksmais, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nuteistasis R. Š. suvokė, kad kartu su nuteistuoju D. B. daro nusikaltimą, numatė, kad tokiais jų bendrais nusikalstamais veiksmais bus pagrobtas svetimas turtas, ir tokių padarinių norėjo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nukentėjusiaisiais prieš įvykį jis nebendravo ir iš viso nežinojo jų susitarimo turinio su D. B., teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 156-157) jis nurodė, jog pasikalbėję su nukentėjusiaisiais jie sėdo į mašiną ir išvažiavo. Iš tokių nuteistojo R. Š. parodymų galima dayti išvadą, kad su nukentėjusiaisiais kalbėjo ir jis. Nuteistasis D. B. posėdžio metu (2 t., b.l. 156) nurodė, jog su nukentėjusiaisiais susipažino, kai šie stovėjo prie automobilio ir kalbėjo apie jo pardavimą ar keitimą. Tada jis su draugu paprašė, kad nukentėjusieji juos nuvežtų į miesto centrą. Nukentėjusysis R. K. posėdžio metu (2 t., b.l. 157) nurodė matęs, kad su M. T. kalbėjosi D. B., nes norėjo parduoti ar keisti automobilį. Kaltinamieji paprašė pavežti iki miesto. Nors ir nepaneigta, kad dėl automobilio pirkimo, keitimo su nukentėjusiaisiais kalbėjo nuteistasis D. B., akivaizdu, jog nuteistasis R. Š. buvo šalia ir turėjo girdėti pokalbį. Be to, kartu pažymėtina ir tai, jog nuteistojo R. Š. nusikalstamų veikų kvalifikavimui visiškai jokios įtakos neturi tai, tarp ko vyko pokalbis dėl automobilio pirkimo - pardavimo ar keitimo iki nusikaltimo, ir ar jis tame pokalbyje dalyvavo, ar ne.

Remdamasis aukščiau aptartu, apeliacinis teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes.

Dėl bausmės

R. Š. nuteistas pagal BK 180 str. 2 d. Šio straipsnio dispozicijoje bei sankcijoje nustatyta, jog tas, kad apiplėšė panaudojęs peilį, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Ši nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 str. 5 d.).

Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, R. Š. asmenybę.

Nustatyta, jog tyčinę, savanaudišką nusikalstamą veiką, už kurią įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, R. Š. įvykdė veikdamas bendrininkų grupe su D. B.. Nors apylinkės teismas šios aplinkybės nepripažino nuteistojo R. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir apeliacinis teismas to daryti savo iniciatyva negali, į šią aplinkybę atsižvelgiama skiriant bausmę. Nusikaltimas buvo įvykdytas panaudojant peilį, tokiu būdu įbauginant nukentėjusįjį ir palaužiant jo valią. Šiuo atveju buvo pasikėsinta ne tik į svetimą nuosavybę, bet ir vieną labiausiai įstatymo saugomų ir ginamų vertybių – asmens sveikatą bei gyvybę. Be to, darydamas nusikaltimą R. Š. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Apylinkės teismas šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. Š. teisiamas pirmą kartą, dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (šią aplinkybę teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, BK 59 str. 1 d. 2 p.), su nukentėjusiaisiais susitaikė, visiškai atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą, yra jauno amžiaus, išreiškė ketinimus ateityje gyventi dorai ir nenusikalstamai, padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam R. Š. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis negu sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Kaip matyti, į nuteistojo R. Š. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes (niekada nėra turėjęs konfliktų su aplinkiniais, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiojo atsiprašė ir jis jam jokių pretenzijų neturi, pasižada niekada daugiau nepadaryti jokių pažeidimų) pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir akivaizdu, jog šioms aplinkybėms teismas skyrė ypatingą reikšmę, kadangi nuteistajam R. Š. buvo paskirta ženkliai mažesnė bausmė, negu straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (apylinkės teismas nuteistajam R. Š. skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kai tuo tarpu BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų). Nuteistojo R. Š. nurodytos aplinkybės - turi draugę, su kuria žada sukurti šeimą, dirba, nustojo vartoti alkoholinius gėrimus – neduoda pagrindo skirti jam dar švelnesnę bausmę, negu paskyrė apylinkės teismas.

Nuteistasis R. Š. prašo skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Aukščiau pažymėta, jog už nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 2 d., padarymą įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki septynerių metų. Tačiau įstatymas numato galimybę, remiantis BK 62 str. nuostatomis, skirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, baumę. O taip pat teismas nustatęs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę remdamasis BK 54 str. 3 d. nuostatomis.

BK 62 str. 1 d. nustatyta, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 str. 1 d. gali būti taikoma, jei yra įstatyme išvardytų sąlygų visuma. Viena iš sąlygų - atvykimas ar pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką, ko nuteistasis R. Š. savo noru nepadarė, todėl BK 62 str. 1 d. nuostatų taikymas jo atžvilgiu negalimas.

BK 62 str. 2 d. taikymas galimas tik tada, kai nustatomos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Be to, papildomai nustatyta bent viena iš sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose, t.y. 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tačiau nagrinėjamu atveju nei viena iš BK 62 str. 2 d. 1-6 punktuose numatytų sąlygų nenustatyta, todėl ir pagal BK 62 str. 2 d. švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas nuteistajam R. Š. negalimas.

BK 54 str. 3 d. nustatyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal BK 54 str. 3 d. kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurį kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra tik išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 str., o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju BK 62 str. nuostatų taikymas nuteistojo R. Š. atžvilgiu negalimas. Taip pat apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis R. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe, pavojingais nukentėjusiojo sveikatai bei gyvybei veiksmais - panaudojus smurtą bei peilį, padarė savanaudišką tyčinį sunkų nusikaltimą laiko, kad 1 metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam R. Š. neprieštarauja teisingumo principui, jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas vadovaujantis BK 54 str. 3 d. nuostatomis skirti švelnesnę bausmę, nenustatyta. Pažymėtina, kad R. Š. oficialiai nėra įsidarbinęs, sistemingai girtauja ir daro administracinius teisės pažeidimus, 2011 m. baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą, girtavimą viešoje vietoje, transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, jog apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam R. Š. bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės už tyčinę sunkią nusikalstamą veiką rūšies ir dydžio parinkimo pagrįstumu. Nuteistojo R. Š. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti nuteistajam paskirtą bausmę aiškiai per griežta. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendis nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Eduardas MaškevičiusAurelija Sadauskaitė