Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 30-ANR_5685-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus specialistas 2022 m. balandžio 14 d. surašė protokolą O. G. už tai, kad 2022 m. balandžio 13 d., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (jai nustatytas 2,34 promilės ± 1,7 proc. neblaivumas), nesumokėjo pavežėjui už pavėžėjimo paslaugą, padaryta žala – 9 Eur. Be to, Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremalios situacijos metu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ su vėlesniais pakeitimais) nevykdė teisėtų uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimų pasakyti savo anketinius duomenis arba pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, bandė išvengti sulaikymo (mosikavo rankomis, muistėsi, stangino rankas), nesileido apžiūrima. Nusižengimo padarymo metu O. G. su nusižengimu nesutiko.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 29 d. nutarimu O. G. už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda bei įpareigojimas atlyginti J. M. patirtą žalą iki 2022 m. gegužės 29 d., ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje – 300 Eur bauda bei įpareigojimas atlyginti J. M. patirtą žalą iki 2022 m. gegužės 29 d. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, O. G. paskirta galutinė nuobauda – 300 Eur bauda bei įpareigojimas atlyginti J. M. patirtą žalą iki 2022 m. gegužės 29 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

O. G. skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

O. G. administracinė nuobauda paskirta už ANK 108 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4¹ dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą.

ANK 108 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė asmeniui už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 150 Eur.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. To paties straipsnio 4¹ dalyje nustatyta, jog už 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų eurų. Taigi, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) tam tikroje teritorijoje turi galioti specialus teisinis režimas (karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino ir t. t.); 2) pareigūno reikalavimas turi būti teisėtas, paremtas teisiniu reguliavimu; 3) asmuo savo veikimu ar neveikimu tokio reikalavimo / nurodymo nevykdo.

Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „ Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (suvestinė 2022 m. kovo 31 d. – 2022 m. balandžio 30 d.) 1 punkto 1.1. papunktyje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės.

Administracinėn atsakomybėn patraukta O. G. neneigia, jog administracinio nusižengimo metu, būdama neblaivi, nesumokėjo pavežėjui J. M. už pavėžėjimo paslaugą, tačiau teigia, jog, jai paprašius, pavežėjas J. M. atsisakė pateikti pinigų mokėjimo kvitą ir nepristatė į užsakyto maršruto pabaigą. Nurodo, jog, jei keleivis prašo pateikti mokėjimo kvitą, vairuotojas privalo jį išduoti. Kadangi ji teisėtai prašė pavežėjo pateikti pinigų mokėjimo kvitą, pareigūnų reikalavimai bei panaudoti veiksmai prieš ją buvo neteisėti. Teismas su tokiais pareiškėjos teiginiais nesutinka ir juos atmeta.

Iš nukentėjusiojo J. M. protokolo-pareiškimo matyti, jog 2022 m. balandžio 13 d., apie 23.00 val., pagal „eTaksi“ programėlėje gautą užsakymą, atvyko (duomenys neskelbtini), kur į jo automobilį įsėdo neblaivi O. G.. O. G. reikalavo taksometro ir kvito nebaigus kelionės. Jis O. G. paaiškino, kad pavežėjai nenaudoja taksometro, kelionės kvitą gauna asmuo, kvietęs pavežėją, po ko O. G. paprašė iškviesti policiją. O. G. atsisakė mokėti už kelionę, todėl jis kelionę baigė. Atvykus policijos pareigūnams ir reikalaujant prisistatyti, O. G. neprisistatė ir nelipo iš automobilio, tik po ilgo įkalbinėjimo išlipo, tačiau už kelionę nesumokėjo. Kelionės suma buvo 9 eurai (b. l. 20–21). Nukentėjusysis teisme patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, nurodė, kad jie teikė ne taksi, o pavežėjo (vežimo pagal užsakymą paslaugą), todėl nebuvo automobilyje taksometro, ir jis tai paaiškino keleivei. Pati pareiškėja nurodė, kad vairuotojas pasakė, kad, kuomet atvažiuos į vietą, tada bus parodyta, kiek mokėti. 2022 m. balandžio 14 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog O. G. atrodė akivaizdžiai neblaivi, kalba buvo nerišli, atsisakė mokėti už paslaugas. Po situacijos aiškinimosi, paprašius abiejų asmenų pateikti asmens dokumentus, O. G. atsakė, kad asmens dokumentą yra palikusi namie, tada, pareikalavus prisistatyti, nurodė, kad neprivalo nieko sakyti. J. M. pageidavo, kad O. G. išliptų iš automobilio, tačiau ji atsisakė išlipti. Pareikalavus išlipti iš automobilio, O. G. nesutiko ir teigė, jog neprivalo išlipti iš automobilio. Pareikalavus O. G. prisistatyti, ši atsisakė, traukėsi toliau nuo pareigūnų. Pakartojus, jog turi vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus ir pateikti savo dokumentą, O. G. tai daryti atsisakė. Įspėjus, jog, jei nevykdys reikalavimų, bus sulaikyta ir pristatyta į Klaipėdos apskrities VPK OVS, moteris traukėsi nuo pareigūnų, taip vengdama sulaikymo. Paėmus O. G. už rankų ir pradėjus vesti link tarnybinio automobilio, apie 23.31 val. moteris pradėjo stingdyti rankas, jomis mosikuoti, taip priešinosi sulaikoma, bandė griūti ant žemės, nenorėdama lipti į tarnybinį automobilį. Privedus prie tarnybinio automobilio, O. G. pradėjo vėl mosikuoti rankomis, muistytis, nesileido apžiūrima, todėl buvo panaudota specialioji priemonė – antrankiai (b. l. 13–14). Policijos pareigūnų „body“ kameromis filmuotame vaizdo įraše užfiksuota, jog policijos pareigūnams priėjus prie automobilio ir prašant vykdyti teisėtus policijos reikalavimus pateikti asmens tapatybės dokumentą, automobilyje sėdinti moteris tai daryti atsisakė. Automobilio vairuotojas nurodė, kad už paslaugą nėra sumokėta ir moteris yra jo automobilyje nepageidaujama. Tuomet moteris iš automobilio išlipo. Policijos pareigūnams prašant pateikti asmens tapatybės dokumentą, moteris tai daryti atsisakė ir vis traukėsi nuo jų, vengdama sulaikymo.

Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių O. G. kaltę pagal ANK 108 straipsnį: 2022 m. balandžio 14 d. administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuota administracinio nusižengimo padarymo vieta, data, laikas, esmė, nukentėjusiojo J. M. protokolas-pareiškimas apie įvykį, J. M. parodymai teisme, tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas protokole nurodytas pažeidimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2022 m. balandžio 13 d., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, nesumokėjo pavežėjui už pavėžėjimo paslaugą ( to neneigia O. G.), dėl ko padaryta žala – 9 Eur, todėl pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn ir nubausta už ANK 108 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020-01-02 įsakymu Nr. 3-80, nurodoma, kad taksometras naudojamas tik teikiant taksi paslaugas ir yra skirtas taksi paslaugos kainai apskaičiuoti ( 10 p.). 30 punkte nurodyta, kad keleiviui atsiskaitant už keleivių vežimo pagal užsakymą paslaugą, vežėjas išduoda apskaitos dokumentą, nurodytą Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17d. įsakymu Nr. 1K-040 „Dėl Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“. Nukentėjusysis J. M. pateikė teismui nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad nuo 2019-04-10 vykdo individualią veiką, kodas (duomenys neskelbtini) ( b.l. 49).

Pareiškėja O. G. teigia, kad jos reikalavimas policijos pareigūnams užfiksuoti pavežėjo padarytą pažeidimą buvo teisėtas, tačiau vietoje to, kad būtų užfiksuotas pavežėjo pažeidimas, policijos pareigūnai prieš ją panaudojo neteisėtus veiksmus, agresiją ir prievartą. Nurodo, kad pareigūnai elgėsi neteisėtai, todėl ji, atsisakydama vykdyti neteisėtus jų reikalavimus ir reikalaudama užfiksuoti pavežėjo pažeidimą, ir būtent pavežėjo atžvilgiu atlikti procesinius veiksmus, neįvykdė ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyto nusižengimo. Tačiau šie jos teiginiai nesudaro pagrindo abejoti jos veiksmų kvalifikavimo skundžiamame nutarime teisingumu.

Nusižengimo padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (suvestinė 2022 m. kovo 31 d. – 2022 m. balandžio 30 d.). Ekstremali situacija Lietuvoje buvo įvesta dėl COVID-19 viruso plitimo grėsmės, siekiant apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga protrūkio šalies teritorijoje. Ji nebuvo atšaukta nagrinėjamo įvykio metu, galiojo iki 2022 m. gegužės 1 d. Pabrėžtina, kad, esant ekstremaliai situacijai, kuri paskelbta kilus grėsmei gyventojų sveikatai, pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymas kelia didesnę grėsmę tiek gyventojų, tiek pačių pareigūnų sveikatai, tokie veiksmai yra pavojingesni, nei padaryti įprastomis sąlygomis, taigi, pareiškėjos atžvilgiu buvo pagrįstai taikoma būtent ši ANK 506 straipsnio dalis.

Pareiškėja savo kaltę neigia, teigdama, kad ji neprivalėjo vykdyti pareigūnų reikalavimų pateikti savo asmens dokumentą, tačiau tokie O. G. skundo argumentai yra paneigti byloje surinktais įrodymais. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato vyriausiojo patrulio L. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. balandžio 14 d. gavus pranešimą, jog klientė atsisako sumokėti už pavežėjo paslaugą, ir atvykus į įvykio vietą bei paprašius O. G. ir J. M. pateikti asmens dokumentus, O. G. atsakė, kad asmens dokumentą yra palikusi namie, tada pareikalavus prisistatyti ši nurodė, kad neprivalo nieko sakyti. Pareikalavus išlipti iš automobilio, O. G. nesutiko ir teigė, jog neprivalo išlipti iš automobilio. Po kiek laiko išlipusi moteris svirduliavo, paprašius pateikti dokumentus, teigė, jog neprivalo pateikti jokių dokumentų ar sakyti savo vardo bei pavardės. Pareikalavus ateiti prie automobilio siekiant nustatyti tapatybę, ši vis traukėsi toliau. Įspėjus, jog, jei nepateiks savo dokumento ar savo anketinių duomenų, teks vykti į komisariatą nusistatyti tapatybei, bei pakartojus, jog turi vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus ir pateikti savo dokumentą, moteris atsakė, kad neprivalo, ir pradėjo filmuoti savo mobiliuoju telefonu įvykio vietą. O. G. buvo įspėta, jei nevykdys reikalavimų, bus sulaikyta ir pristatyta į Klaipėdos apskrities VPK OVS, tačiau O. G. nereagavo, traukėsi nuo jų, taip vengdama sulaikymo. Paėmus O. G. už rankų ir pradėjus vesti link tarnybinio automobilio, apie 23.31 val. moteris pradėjo stingdyti rankas, mosikuoti, taip priešinosi sulaikoma, bandė griūti ant žemės, nenorėdama lipti į tarnybinį automobilį. Privesta prie tarnybinio automobilio moteris pradėjo vėl mosikuoti rankomis, muistytis, nesileido apžiūrima, todėl buvo panaudota specialioji priemonė – antrankiai (b. l. 13–14). Tai, kad nebuvo vykdomi policijos pareigūnų reikalavimai, patvirtina ir teismui pateiktas vaizdo įrašas, darytas įvykio vietoje (b. l. 31), kuriame aiškiai matyti, kad 23.22 val. pareigūnai prašė O. G. pateikti asmens dokumentą arba prisistatyti, tačiau O. G. atsisakė tai daryti. Reikalaujant išlipti iš automobilio, O. G. iš pradžių nesutiko, teigė, jog neprivalo išlipti iš automobilio. Po kurio laiko O. G. išlipus iš automobilio, 23.25 val. policijos pareigūnams vėl prašant pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, O. G. atsisakė tai daryti, traukėsi tolyn nuo pareigūnų. Tai iš esmės atitinka policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes.

Pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2048 policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 5 punktus, asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija, nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas yra dalis policijai keliamų uždavinių. Užtikrinant šių uždavinių įgyvendinimą, policijos pareigūnams suteikti platūs įgaliojimai, tai yra teisė duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims <....> (Policijos įstatymo 21 straipsnis). Taigi, policijos pareigūnų nurodymai, susiję su jų tarnybinių funkcijų atlikimu, yra privalomi.

Pagal nustatytas aplinkybes policijos pareigūnai M. L. ir L. T. turėjo teisę reikalauti, kad įvykio vietoje O. G. pasakytų savo anketinius duomenis arba pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Remiantis aukščiau nurodomomis aplinkybėmis, yra pakankamas pagrindas teigti, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo teisėti, tad jų reikalavimus vykdyti O. G. įvykio metu buvo privalu. Pagrįstai nustačius, kad O. G. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremalios situacijos metu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ su vėlesniais pakeitimais), jos veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog O. G. padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 108 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4¹ dalyje, kvalifikuoti teisingai, straipsnio sankcijose numatytos nuobaudos paskirtos laikantis įstatyme numatytų reikalavimų. Pastebėta, kad pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį pareiškėjai paskirta 300 Eur bauda bei įpareigojimas atlyginti J. M. patirtą žalą iki 2022 m. gegužės 29 d., nors ši žala nėra tiesiogiai susijusi su šiuo nusižengimu. Ši žala susijusi su ANK 108 straipsnio 1 dalyje padarytu administraciniu nusižengimu.Tai laikytina technine klaida. Šio įpareigojimo skyrimas iš esmės nekeičia paties nutarimo esmės, nes vadovaujantis ANK 38 straipsniu, O. G. paskirta galutinė nuobauda – 300 Eur bauda bei įpareigojimas atlyginti J. M. patirtą žalą iki 2022 m. gegužės 29 d., yra teisinga, ji paskirta vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis. Dėl šių aplinkybių keisti nutarimo nėra pagrindo.

Esant visiems šiems aukščiau išdėstytiems argumentams, teismas daro išvadą, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 30-ANR_5685-2022 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl O. G. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

O. G. skundą atmesti. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 30-ANR_5685-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.