- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-11
- Bylos Nr.
- eB2-1922-661/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01265-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Suinteresuotas asmuo
- A. Z.
- Kategorijos
- 3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo bankrutavusios UAB „Start Pro“ nemokumo administratoriaus UAB „Prekybos garantas“ pareiškimą dėl UAB „Start Pro“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo A. Z.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi UAB „Start Pro“ iškelta bankroto byla, šiuo metu nemokumo administratore yra paskirta UAB „Prekybos garantas“.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas BUAB „Start Pro“ administratorius UAB „Prekybos garantas“ pateikė prašymą pripažinti UAB „Start Pro“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad įmonės turto ir dokumentų BUAB „Start Pro“ vadovas iki šiol neperdavė, t. y, teismo nutarties neįvykdė, todėl yra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu. Dokumentų neperdavimas yra sąmoningas. Atitinkamai nėra galimybės nustatyti kada kilo įmonės nemokumas. Šiuo atveju įmonės vadovo nesąžiningumas preziumuojamas.
3. Suinteresuotas asmuo A. Z. nepateikė atsiliepimo į nemokumo administratoriaus prašymą.
Prašymas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
4. Pagal Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
5. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
6. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).
7. Iki JANĮ įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).
9. Taigi, tiek pagal JANĮ nuostatas, tiek pagal teismų praktiką, tam, kad būtų konstatuotas tyčinis įmonės bankrotas turi egzistuoti privalomos sąlygos numatytos JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje, t. y. turi būti nustatyta, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kurių sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Taip pat gali būti nustatytos ir papildomos sąlygos, numatytos JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje, tačiau vien tik papildomų sąlygų nustatymas nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.
10. Be to, pagal šią teismų praktiką, tam kad būtų konstatuota, jog įmonės bankrotas yra tyčinis, vien tik formalių požymių neužtenka, o yra būtina nustatyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo. T. y. turi būti įrodyta, kad įmonę valdę asmenys turėjo tikslą privesti įmonę prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė.
11. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, nemokumo administratoriaus paaiškinimus bei pateiktus įrodymus sprendžia, jog šiuo atveju negalima teigti, kad UAB „Start Pro“ tapo nemokia dėl tyčinių jos vadovo A. Z. veiksmų.
12. Iš esmės vienintelis argumentas, kuriuo administratorius grindžia prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra tai, jog buvęs įmonės vadovas neperdavė administratoriui įmonės dokumentų. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi nemokumo administratorius buvo įpareigotas pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus dėl įmonės privedimo prie bankroto tyčia. Nors nemokumo administratorius ir pateikė papildomus paaiškinimus, tačiau juose nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir pirminiame prašyme, t. y., kad UAB „Start Pro“ bankrotą yra būtina pripažinti tyčiniu vien tik dėl to, kad A. Z. nemokumo administratoriui neperdavė įmonės dokumentų. Jokių papildomų argumentų nemokumo administratorius nenurodė.
13. Įmonės buhalterinių dokumentų neperdavimo administratoriui priežastys gali būti įvairios, įskaitant buvusio vadovo aplaidumą, asmenines priežastis, sveikatos būklę ir kt. Neturint visiškai jokių įrodymų apie kokius nors neteisėtus buvusio įmonės vadovo veiksmus, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis tokius veiksmus ir atliko. Priešingas konstatavimas būtų nesuderinamas su teisingumo principu (CK 1.5 str.).
14. Taigi, šiuo atveju bankroto administratorius neįrodė nei vienos iš būtinų JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų tyčiniam bankrotui konstatuoti: nei sąmoningo blogo įmonės valdymo, nei įmonei (ar kreditoriams) nenaudingų sandorių sudarymo.
15. Jeigu įmonės dokumentai bankroto administratoriui buvo neperduoti dėl to, kad buvo netinkamai vedama buhalterinė apskaita, tai būtų tik vienas iš papildomų JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių tyčiniam bankrotui konstatuoti. Tačiau, pagal pacituotą teismų praktiką, vien tik papildomo požymio nustatymas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.
16. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog neidentifikavus visiškai akivaizdaus sąmoningo blogo valdymo, siekiant privesti bendrovę prie bankroto bei įmonei (ar jos kreditoriams) žalingų sandorių, nėra pagrindo UAB „Start Pro“ bankrotą kvalifikuoti kaip tyčinį. Dėl išvardintų priežasčių pareiškėjo prašymas atmetamas.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 7 115-915/2017).
18. Taigi, nors įmonės dokumentų neperdavimas administratoriui gali būti vertinamas kaip vienas iš tyčinio bankroto požymių, bet vien tik šios aplinkybės egzistavimas nesudaro pagrindo įmonės bankroto pripažinti tyčiniu. Įmonės pripažinimo tyčiniu institutas neturi būti priemone priversti buvusį įmonės vadovą perduoti dokumentus bankroto administratoriui. Pažymėtina, kad tam yra kita JANĮ numatyta priemonė – baudos skyrimas. Pažymėtina, kad administratorius jau yra kreipęsis į teismą dėl baudos A. Z. skyrimo ir šis administratoriaus prašymas buvo patenkintas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartimi – A. Z. buvo paskirta vienkartinė 500 Eur bauda. A. Z. toliau neperduodant įmonės dokumentų, administratorius turi teisę dar kartą kreiptis į teismą dėl baudos šiam asmeniui skyrimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu,
nutarė:
Atmesti pareiškėjo bankrutavusios UAB „Start Pro“ nemokumo administratoriaus UAB „Prekybos garantas“ prašymą dėl UAB „Start Pro“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teisme.