Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, teistas:

1) 2001 m. liepos 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pritaikius BK 47¹ straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs;

2) 2009 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam susitaikius su juridinio asmens atstovu ir baudžiamoji byla nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2019 m. balandžio 23 d., apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,90 promilės girtumas), viešoje vietoje – prie parduotuvės „Iki“, esančios Nemenčinės pl. 2, Vilniuje, konflikto metu vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo J. M. atžvilgiu, su savimi turėta lazda sudavė nukentėjusiajam 3 kartus į galvos sritį, tuo padarydamas poodinę kraujosrūvą kairėje momeninėje srityje ir taip nežymiai sutrikdydamas J. M. sveikatą, bei vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į dešinės rankos alkūnę, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 24 d. apklausos metu A. K. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad 2019 m. balandžio 23 d., apie 15.00 val., prie restorano „Kino studija“, esančio Nemenčinės pl. 2, Vilniuje, jis vienas išgėrė 100 g degtinės bei su savimi turėtą alų „Šnekorių“. Įtarime nurodytu laiku, jam sėdint prie kavinės, iš kavinės išėjo vaikinas ir mergina, apie 20-24 metų amžiaus ir rūkė. Vaikinas ir mergina jam nepažįstami. Mergina stovėjo prie pat jo ir nugara atsisukus į jį, tuo tarpu jis sėdėjo ant kėdės. Staiga vaikinas paklausė, kodėl jis žiūri į merginos užpakalį? Jis į jokį merginos užpakalį nežiūrėjo, vaikinui pasakė, kad nuo jo atsikabintų. Staiga vaikinas pradėjo eiti link jo, akivaizdžiai agresyviai nusiteikęs, dėl ko jis iškėlė savo su savimi turėtą metalinį ramentą ir ruošėsi gintis ir vieną kartą nestipriai ramentu sudavė vaikinui per nugarą, po ko jis nuėjo šalin ir vaikinas pradėjo jį persekioti ir maždaug po pusvalandžio jį sulaikė policijos pareigūnai ir pristatė į komisariatą. Dėl jam pareikšto įtarimo nori parodyti, kad jis 3 kartus J. M. sudavęs ramentu į galvą nebuvo, jo atžvilgiu jokių cenzūrinių žodžių nevartojo, jis tiesiog sėdėdamas gėrė alų, konfliktą išprovokavo pats J. M.. J. M. jo pasišalinti iš kavinės neprašė (b. l. 50).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 4 d. apklausos metu A. K. parodė, kad nori pakeisti savo parodymus, duotus ankstesnės apklausos metu, savo kaltę dėl įvykio pripažįsta visiškai. Jis 2019 m. balandžio 23 d. būdamas neblaivus, prie kavinės „Kino studija“, esančios Nemenčinės pl. 2, Vilniuje, vartojo necenzūrinius žodžius J. M. atžvilgiu, paėjus atokiau nuo kavinės, J. M. jį sekant iš paskos, netoli parduotuvės „Iki“, susierzinęs, kad J. M. jį sekiojo, J. M. su ramentu buvo sudavęs 3 smūgius į galvos sritį, dėl ko galėjo susidaryti įtarime nurodyti sumušimai. Taip pat lazda buvo sudavęs smūgį į dešinės rankos alkūnę. Dėl šio įvykio jis nuoširdžiai gailisi, atsiprašė J. M., jiedu susitaikė. Daugiau neturi ką pasakyti, nuoširdžiai gailisi (b. l. 53).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. M. parodė, kad 2019 m. balandžio 23 d., apie 14.50 val. jis atvyko į restoraną „Kino studija“, esantį Nemenčinės pl. 2, Vilniuje. Užsisakęs maistą jis kartu su drauge A. L. išėjo parūkyti už restorano kampo, kur buvo numatyta restorano darbuotojų rūkymo vieta. Atėjęs pastebėjo, kad ant suoliuko sėdi akivaizdžiai neblaivus vyras, kuris gėrė alų „Šnekorius“. Minėtas vyras pradėjo kištis į jų pokalbį ir trukdyti jiems bendrauti, šnekėjo neaiškus dalykus. Jis su drauge nekreipė į jį dėmesio, iki tol, kol minėtas vyras pradėjo įžūliai žiūrėti į jo draugės užpakalį. Jam tai pasirodė nepadoru, todėl kelis kartus vyro paklausė ar jam yra smagu, pastarasis apsimetė, kad nieko nesupranta. Kadangi vyras vartojo viešoje vietoje ir kitų žmonių akivaizdoje alkoholinius gėrimus, jis sudrausmino jį bei paprašė jo išeiti, tačiau vyras atsisakė, teigdamas, kad J. M. nėra šios vietos savininkas. Jis vyrui bandė gražiai paaiškinti, kad tai yra vieta skirta rūkyti restorano darbuotojams, bei jis čia yra nepageidaujamas, tačiau vyras nesiliovė ginčytis. Vyriškis jo atžvilgiu vartojo įvairius necenzūrinius žodžius, todėl jis jam pasakė, kad iškvies policiją. Vyras neprieštaravo. Jis nuėjo į restorano vidų ir iškvietė policiją. Vyras, išgirdęs, kad yra iškviesta policija, tapo agresyvus, pradėjo vaikščioti pirmyn atgal. Jis stebėjo vyrą, kadangi nenorėjo, kad pasišalintų iš įvykio vietos. Vyrui paėjus toliau nuo restorano, jis sekė jį iš paskos. Vyras eidamas užsiminė, kad šioje vietoje nėra vaizdo stebėjimo kamerų. Jiems einant lygiagrečiai, jis atsisuko į kitą pusę, ir tuo metu pajuto galvos srityje stiprų fizinį skausmą, lyg jam kažkas trenkė kietu daiktu. Jam atsisukant į pusę, iš kurios buvo suduotas smūgis, jis vėl pajuto smūgį į galvą, o visiškai atsisukęs pastebėjo, kaip minėtas vyras laikydamas rankoje metalinę lazdą, su kuria ramstėsi vaikščiojant, trenkė pakartotinai jam į galvos sritį. Vyras jam sudavė 3 kartus lazdos galu, kurioje yra rankena. Jis atsitraukė, o vyras nuėjo link reguliuojamos sankryžos. Jis toliau sekė vyrą, kuris vaikščiojo pirmyn atgal per pėsčiųjų perėją. Vyras, galutinai perėjęs sankryžą, atsisukęs pradėjo mosikuoti turima lazda ir vieną kartą jam pataikė į dešinės rankos alkūnę, smūgis nebuvo stiprus. Jis vėl atsitraukė nuo vyro. Tada vyriškis nuėjo į restoraną ieškodamas tualeto. Jis užsirašė moters, kuri matė incidentą, duomenis. Jam sugrįžus prie restorano, darbuotojai jį informavo, kad vyras išėjo pro kitą išėjimą. Jis nusekė iš paskos, ir pastebėjo, kad pastarasis artinosi link parduotuvės išėjimo. Jiems kartu išėjus iš pastato, jis pastebėjo į vietą atvykusį policijos ekipažą. Jis parašė pareiškimą, vyrą sulaikė pareigūnai ir išvežė į policijos komisariatą. Po suduotų smūgių lazda, ant galvos atsirado du gumbai. Žodinį konfliktą matė restorano klientės G. B. ir K. I. (b. l. 22-24). Papildomai apklaustas nukentėjusysis J. M. parodė, kad prašo vadovautis jo parodymais, duotais ankstesnės apklausos metu. Nori parodyti, kad jis kitą dieną po įvykio buvo nuvykęs į teismo ekspertizės įstaigą, tačiau tą pačią dieną ekspertas jo neapžiūrėjo, nurodė jam atvykti balandžio 30 dieną. Jį sumušęs vyriškis, kaip paaiškėjo vardu A. K., jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. A. K. lazda jam sudavė 3 kartus į galvos sritį ir vieną kartą pataikė į dešinės rankos alkūnę (b. l. 26). Papildomai apklaustas J. M. parodė, kad jis su A. K. susitaikė, ir pastarajam jokių priekaištų, pretenzijų dėl įvykio neturi (b. l. 29).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. L. parodė, kad J. M. yra jos vaikinas. Ji dirba „Kino studija“ restorane barmene – pardavėja. 2019 m. balandžio 23 d. ji dirbo restorane, pas ją atvyko J. M.. Jie nuėjo parūkyti į rūkyklą, kurioje rūko restorano personalas. Pačioje rūkykloje buvo trise: ji, J. ir vyriškis su ramentu (A. K.). Ji su J. rūkė, ji stovėjo nugara į A. K., o J. priešais ją, veidu į A. K.. Jai su J. besikalbant, J. pasakė A. K., kad jis liautųsi taip akivaizdžiai ją nužiūrinėti. A. K. pradėjo agresyviai, pakeltu tonu vartoti necenzūrinius žodžius J. atžvilgiu, J. tuo tarpu, pagarbiai bendraudamas bandė raminti A. K.. Ji grįžo į darbo vietą, o J. liko su A. K. ir toliau bandė jį raminti. Ji vis praeidama stebėjo juos, pastebėjo, kad J. kalbasi telefonu. Užėjęs į restoraną pasakė, kad iškvietė policiją ir vėl išėjo. J. stebėjo A. K., kad jis nepabėgtų, sulauktų policijos pareigūnų. Po maždaug 10 min. J. atėjo į restoraną, visas susivėlęs ir pasakė, kad A. K. jį sumušė, t. y. su ramentu pradėjo daužyti. Po 5 min. atvyko policijos pareigūnai, ji liko darbe, o policijos pareigūnai nuvežė J. su A. K. į policijos komisariatą. Namuose apžiūrėdama vietas, kur A. K. sudavė J. ramentu, apčiuopė ant galvos 2 gumbus. Kai A. K. sudavė J., ji nematė (b. l. 35).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. C. parodė, kad ji 2019 m. balandžio 23 d., apie 16.00 val., eidama netoli parduotuvės „Iki“, esančios Nemenčinės pl. 2. Vilniuje, pastebėjo einantį senyvo amžiaus vyriškį su ramentu ir jaunuolį, kurie tarpusavyje kalbėjosi. Apie ką kalbėjosi ji negirdėjo, kadangi buvo su ausinėmis. Prie jos priėjo jaunuolis, ji nusiėmė ausines, jaunuolis paprašė jos patvirtinti, kad senyvo amžiaus vyriškis yra neblaivus, gėrė viešoje vietoje, jam (jaunuoliui) grasino ir lazda sudavė per galvą. Kad senyvo amžiaus žmogus būtų lazda sudavęs jaunuoliui per galvą, grasintų, ji to nematė. Jaunuoliui tai pasakius, senukas pasakė: „Tai aš tau trenkiau?“ ir užsimojęs savo ramentu sudavė jaunuoliui į ranką. Kaip stipriai sudavė, ji nežino, bet jos manymu po tokio smūgio galėjo likti mėlynė. Po to senukas pasakė: „Ir ko jis mane sekioja?“. Ji bandė senuką nuraminti, jaunuolis paprašė jos apie šį įvykį paliudyti. Ji negirdėjo kad vyriškis būtų vartojęs necenzūrinius žodžius jaunuolio atžvilgiu (b. l. 37).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. B. (P. B.) parodė, kad 2019 m. balandžio 23 d. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu J. Č. buvo gautas pranešimas, kad Nemenčinės pl. 2, Vilniuje, prie „Iki“ parduotuvės neblaivus vyriškis viešoje vietoje vartoja alkoholinius gėrimus, taip pat vyriškis su savimi turėta lazda sumušė patį pranešėją. Atvykus prie parduotuvės prie policijos ekipažo priėjo pranešėjas – J. M., kuris parodė jiems neblaivų vyriškį, kuris paaiškėjo yra A. K.. J. M. nurodė, kad A. K. kelis kartus sudavė lazda į galvos sritį, J. M. įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, kitų asmenų akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus. Jam ir kolegai sulaikant A. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nusiteikęs agresyviai, jo ir kolegos akivaizdoje pradėjo grasinti J. M., sakydamas „Oi jam bus, aš parodysiu šitam žąsinui“. A. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į 1 policijos komisariatą. Jokių vizualiai matomų sumušimų ant J. M. kūno nesimatė (b. l. 33).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. Č. davė iš esmės analogiškus parodymus tyrimo metu apklausto liudytojo P. B. parodymams (b. l. 31).

2019 m. balandžio 23 d. VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad apžiūrėjus J. M. nustatyta poodinė kraujosrūva kairėje momeninėje srityje (b. l. 14).

Specialisto išvadoje Nr. G 1354/2019(01) nurodyta, kad J. M. konstatuota poodinė kraujosrūva kairėje momeninėje srityje, padaryta paveikus kietu buku daiktu. Tiksliai pasisakyti apie sužalojimo laiką nėra galimybės dėl nepakankamo sužalojimo makromorfologinio aprašymo medicinos dokumentuose. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu J. M. konstatuota poodinė kraujosrūva kairėje momeninėje srityje galėjo būti padaryta užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, tačiau kategoriškai pasisakyti šiuo klausimu nėra galimybės dėl medicinos dokumento neinformatyvumo. J. M. konstatuota poodinė kraujosrūva kairėje momeninėje srityje padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimo lokalizacija kūne ir jo makromorfologinis vaizdas nenurodo kokiu būdu padarytas sužalojimas. Poodinė kraujosrūva viršugalvyje nebūdinga savęs žalojimuisi. Apžiūros metu nukentėjusiojo kūne sužalojimų neišliko. Medicinos dokumentuose sužalojimų makromorfologinis vaizdas neaprašytas (b. l. 20).

2019 m. balandžio 29 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra A. K. ramentas, paimtas 2019 m. balandžio 23 d. (sulaikius po nusikalstamos veikos padarymo) pagal daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolą. Ramentas yra pilkos spalvos, 88 cm., ilgio, 2.7 cm., pločio. Ramentas yra metalinis, su plastikine rankena, gumine atrama (apačia). Ant ramento jokių kraujo pėdsakų vizualiai nesimato (b. l. 15-16).

Patikrinus A. K. alkoholio matuokliu, 2019 m. balandžio 23 d., 16.31 val. jam buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas (b. l. 41).

Iš 2019 m. balandžio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atlikus įvykio vietos apžiūrą, tyrimui reikšmingų objektų nenustatyta (b. l. 11).

A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Pagal BK 284 straipsnį numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Be to, nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Už BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo J. M. bei liudytojų A. L., J. C., P. B. ir J. Č. parodymai, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis A. K. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2019 m. balandžio 23 d., apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,90 promilės girtumas), viešoje vietoje – prie parduotuvės „Iki“, esančios Nemenčinės pl. 2, Vilniuje, konflikto metu vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo J. M. atžvilgiu, su savimi turėta lazda sudavė nukentėjusiajam 3 kartus į galvos sritį, tuo padarydamas poodinę kraujosrūvą kairėje momeninėje srityje ir taip nežymiai sutrikdydamas J. M. sveikatą, bei vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į dešinės rankos alkūnę, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokie tyčiniai kaltinamojo A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamasis A. K. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokurorės siūloma bausmės rūšimi (b. l. 70-72). Nukentėjusiajam apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (b. l. 73).

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas viešajai tvarkai), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), į aplinkybes charakterizuojančias kaltinamąjį A. K. – daug kartų baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (b. l. 59-66), anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 58), tai jog A. K. nedirba (b. l. 69), tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 67).

Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą, mažesnę negu vidurkis, t. y. 6 mėnesių, viešųjų darbų bausmę, įpareigojant A. K. per šį laiką neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, A. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 64¹ str.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 23 d. 15.44 val. iki 2019 m. balandžio 24 d. 14.48 val. (vieną dieną) (b. l. 39, 43). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – ramentas, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (b. l. 17-18) – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotinas (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 27), tačiau vėliau apklausos metu nurodė, kad pageidauja, jog civilinis ieškinys būtų paliktas nenagrinėtas (b. l. 29). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis civilinio ieškinio atsisakė, civilinis ieškinys palinktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti A. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti A. K. galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, A. K. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. balandžio 23 d. 15.44 val. iki 2019 m. balandžio 24 d. 14.48 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – ramentą, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. M. byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti A. K., jog viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39-44 straipsniai. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka bausmę vykdanti institucija pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti A. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.