- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-19
- Bylos Nr.
- II-36-818/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02038-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. V.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams sutikus naudojantis platforma „ZOOM“, išnagrinėjo V. V., gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjos Jovitos Morozovienės 2021 m. rugsėjo 29 d. priimto nutarimo (ROIK: 21144112444) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (toliau – Nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyresnioji tyrėja J.Morozovienė 2021 m. rugsėjo 29 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, konstatuojant, kad nėra objektyvių ir pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl atsisakytina pradėti ikiteisminį tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariate buvo registruotas V. V. pareiškimas dėl T. Š. netinkamo elgesio, o būtent dėl to, kad jis buvo apkaltintas nebūtais dalykais, tai yra nuotraukų, dokumentų ir kitomis vagystėmis. Kaltinimai jo atžvilgiu yra neva išgalvoti ir nepagrįsti. Taip pat nurodo, kad yra jai pasiskolinęs pinigų, kurių jų negražina, užblokavo jo telefono numerį.
Ištyrusi pareiškėjo nurodytus teiginius vyr. tyrėja J.Morozovienė priėjo išvados, jog kilęs ginčas tarp šalių kvalifikuotinas kaip civilinis, kylantis iš sutartinių teisinių santykių. Tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, sutartis, sandoris, iš kurių atsirandančios neigiamos pasekmės ar žalos nustatomos bei atlyginamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso teisės normomis. Tą nustatyti ir konstatuoti gali teismas, išspręsdamas galimą ginčą ir priimdamas atitinkamą sprendimą.
Vertinant įvykio aplinkybes darytina išvada, kad nėra konkrečių ir objektyvių duomenų ir pagrindo manyti, kad T. Š. elgėsi nusikalstamai ar sąmoningai siekė nusikalstamos veikos padarinių. Pažymėtina, kad nutinkamas įsipareigojimo, sandorio, sutarties sąlygų vykdymas ar kitokiu nors kitų susitarimo sąlygų neįvykdymas savaime nėra pagrindas veiką vertinti kaip nusikalstamą. Abi šalys iškilusį ginčą sprendžia tarpusavio derybų būdu, vadovaujantis gera valia. Nepasiekus sutarimo ir abi puses tenkinančio sprendimo, dėl civilinės-deliktinės atsakomybės gali ir turi teisę kreiptis į teismą LR civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Apibendrinus pareiškimo patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus duomenis konstatuotina, kad nėra objektyvių ir pagristų duomenų, leidžiančių teigti, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl atsisakytina pradėti ikiteisminį tyrimą.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
V. V. pateikė skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su priimtu 2021 m. rugsėjo 29 d. Nutarimu, nes mano, jo pareiškimo tyrimo metu nebuvo ištirtos aplinkybės, susijusios su T. Š. melagingų parodymų davimo; dėl T. Š. kompiuteryje esančios informacijos (nuotraukų) perdavimo V. V. aplinkybių ištyrimo.
Institucija atsiliepimu į gautą skundą prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir V. V. skundo (pareiškimo) netenkinti. Nurodė, kad tiriant įvykio aplinkybės nebuvo surinktą pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog buvo padaryta neteisėta veika, todėl vadovaujantis LR ANK 591 straipsniu „Aplinkybes, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima“, buvo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Tyrimo metu pareigūnas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybės, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįsta ir teisėtą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
V. V. skundas (pareiškimas) netenkinamas.
Pareiškėjas V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad T. Š. jis pažįsta nuo 2019 metų, tuo metu T. Š. piktnaudžiavo alkoholiu, todėl jam teko ją slaugyti, prižiūrėti, pasak V. V., jam 2020 m. sausio 4 d. teko lankytis T. Š. gyvenamajame bute (duomenys neskelbtini), apsilankymo metu jis T. Š. leidus naudojosi jos kompiuteriu, nes jis jai padėjo perkėlus duomenis į atskirą laikmeną sutvarkyti T. Š. darbo aprašymą dėl jos įsidarbinimo. T. Š. pati parodė jam savo nuotraukas esančias kompiuteryje bei leido perkelti šias nuotraukas į laikmeną, iš viso buvo apie 7 vnt. nuotraukų, juose (nuotraukose) buvo pavaizduota pati T. Š., V. V. teigimu vienoje nuotraukoje T. Š. atvaizdas intymaus charakterio. Be to, T. Š. turėjo finansinių sunkumų, todėl jai teko dažnai skolintis, imtis paskolas, to T. Š. prašė ir paties V. V.. Jis T. Š. yra paskolinęs 900 Eur, pinigai iki šiol nėra grąžinti. Kategoriškai nesutinka, kad Š. Š. nuotraukas jis yra iš jos pavogęs, nes pati T. Š. davė jam šias nuotraukas.
Liudytoja T. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad su V. V. jie tarpusavyje palaikė draugiškus santykius nuo 2019 m. spalio mėn., 2020 metais žiema V. V. laikinai gyvena pas ją nuomojamame bute, V. V. prašymu ji leido jam naudotis savo kompiuteriu, kuriame buvo daug jos fotonuotraukų, nes ji ankščiau dirbo fotomodeliu, kompiuteryje buvo daug darbinių nuotraukų su jos atvaizdais. Liudytojo teigimu ji iš V. V. jokių pinigų nesiskolino.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsni).
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai priėmė procesinį sprendimą – nepradėti administracinės teisenos, nes tiriant pareiškime nurodytas aplinkybės nebuvo surinktą pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog buvo padaryta neteisėta veika.
12 ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
13 ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
14 ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
15 Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
T. Š.Institucijos administracinė teisena nutraukta, nenustačius jos veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 224 straipsnio 2 dalyje, sudėties.
ANK 224 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už melagingų liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų davimą <…> arba kitokią apgavystę administracinio nusižengimo byloje.
20 Pareiškimą pateikęs V. V. nurodo, kad nesutinka su priimtu nutarimu, nes mano, jog nutarimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, atliktas tik formalus pareiškimo tyrimas.
Remiantis byloje išnagrinėta rašytine medžiaga, darytina išvada, kad 2020-01-04 T. Š. priklausančias šio asmens asmeninės nuotraukas su jos atvaizdų V. V. leido pasiimti pati, jai tam neprieštaraujant, tuo metu šalys tarpusavyje bendravo, palaikė draugiškus santykius, šias aplinkybės patvirtino tiek V. V., tiek ir liudytoja T. Š., abi konflikto pusės neginčija bendravimo aplinkybių. Tačiau, net ir susiklosčius priešpriešai tarp V. V. ir T. Š., byloje nepakanka duomenų, kurie leistų patvirtinti, kad T. Š. asmeninės fotonuotraukos V. V. gavo neteisėtų būdų. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo paneigti Institucijos padarytos išvados, jog T. Š. veiksmuose neįžvelgta nusižengimo pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį sudėties, kadangi ginčo šalys patvirtina asmeninių nuotraukų perdavimą faktą, bet tyrimo metu nebuvo jokių patvirtinančių įrodymų, kad minėtos nuotraukos buvo pavogtos.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad tarp pareiškėjo V. V. ir T. Š. kilo asmeninio pobūdžio konfliktas dėl praeityje buvusių tarpusavio santykių. Pareiškėjo teigimu, asmeninės nuotraukas T. Š. leido jam paimti pati, tuo metu šalys tarpusavyje palaikė draugiškus santykius, gyvendamas nuomojamame bute V. V. buvo leista naudotis T. Š. priklausančių kompiuteriu, T. Š. teigimu ji tuo metu turėjo sunkumų su alkoholio vartojimu, buvo nekartą gydoma gydymo įstaigose, neneigė, jog matė, kaip V. V. peržiūrinėjo kompiuteryje jos asmeninės nuotraukas. Byloje nėra jokių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog T. Š. melagingai nurodė aplinkybės dėl jos nuotraukų V. V. laikymu bei turėjimu.
17 Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai kas nurodyta, darytina išvada, jog administracinė teisena T. Š.atžvilgiu negali būti pradėta, negavus neginčijamų įrodymų. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjos Jovitos Morozovienės 2021 m. rugsėjo 29 d. skundžiamas nutarimas yra teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir V. V. skundas (pareiškimas) netenkintinas (ATPK 591 str. 1 d. 1 p.).
18 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
Nutarė:
19 V. V.skundo (pareiškimo) netenkinti.
20 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Jovitos Morozovienės 2021 m. rugsėjo 29 d. priimtą nutarimą palikti nepakeistą.
21 Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.