- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-26
- Bylos Nr.
- 2A-474-198/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Jonaitienė (pran.), Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- R. D.
- Ieškovas
- IĮ „Asimonas“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 474 – 198 / 2009
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,
dalyvaujant atsakovui R. D.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo IĮ „Asimonas“ ieškinį atsakovui R. D. dėl skolos už tarpininkavimo paslaugas ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 711 Lt dydžio įsiskolinimo sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-01-16 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai – priteisė 1 711 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo priėmimo, prašydamas ieškinį atmesti.
Ieškovas 2009-02-27 pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus ir, 2009-06-04-2009-06-17 teismo posėdžio metu sutikslinęs reikalavimus (b. l. 37-38), prašė priteisti iš atsakovo 900 Lt įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas kreipėsi į IĮ „Asimonas“ su prašymu dėl paslaugos suteikimo – padėti parduoti nekilnojamąjį turtą: namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Ieškovas ėmėsi priemonių įvykdyti savo įsipareigojimus atsakovui: buvo teikiami skelbimai apie atsakovo turto pardavimą į IĮ „Asimonas“ skelbimo lentas, esančias mieste, buvo talpinami skelbimai į įvairius laikraščius, internetą, buvo ieškomi pirkėjai ir atėjusiems į IĮ „Asimonas“ buveinę asmenims buvo siūloma pirkti atsakovo turtą, galimi pirkėjai buvo vežami apžiūrėti parduodamo namo dalies. Tokiu būdu buvo surasta pirkėja Z. M., kuri sutiko pirkti iš atsakovo jo parduodamą namo dalį. Buvo surašyta Sutartis dėl avansinio apmokėjimo, pagal kurią ir atsakovas, ir pirkėja įsipareigojo apmokėti ieškovui 3 422 Lt už suteiktas paslaugas, parduodant atsakovo turtą. Atsakovas atsisakė apmokėti, nes, jo teigimu, galutinė namo dalies pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Pirkėja Z. M. atsisakė pirkti atsakovo namo dalį, nes nebuvo iškraustyti jame gyvenantys nuomininkai. Ieškovas ieškininius reikalavimus nuo 1 711 Lt iki 900 Lt sumažino geranoriškai, nes su atsakovu yra pažįstami.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 17 d. sprendimu pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-01-16 preliminarų sprendimą. Priteisė iš atsakovo R. D. 900 Lt už tarpininkavimo paslaugas, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-01-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad tarp ieškovo IĮ „Asimonas“, atsakovo R. D. ir Z. M. buvo sudaryta trišalė 2008-03-31 Sutartis dėl avansinio apmokėjimo už namo dalies pirkimą. Pagal šios Sutarties 8 punktą šalys susitarė, kad jos pasirašymo metu atsakovas (pardavėjas) ir pirkėja Z. M. sumoka už tarpininkavimo paslaugas IĮ „Asimonas“ 3 422 Lt. Atsakovui R. D. minėtos Sutarties pagrindu buvo pateikta 2008-04-01 PVM sąskaita - faktūra dėl 1 711 Lt apmokėjimo už tarpininkavimo paslaugas perkant nekilnojamą turtą. Atsakovas šių dokumentų neginčijo ir pripažino, kad tokie susitarimai su ieškovu buvo ir jis pats pasirašė tiek ant Sutarties, tiek ant PVM sąskaitos - faktūros. Teismas sprendė, jog ta aplinkybė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Sutartis ir susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai yra pilnai įrodyta ir neginčijama (CPK 178 str., 187 str.). Teismas nurodė, jog tarp šalių sudarytoje 2008-03-31 Sutartyje dėl avansinio apmokėjimo už namo dalies pirkimą nėra numatyta, kad ieškovas privalo parduoti atsakovo būstą, o numatytos tik tarpininkavimo paslaugos. Kitų įrodymų nėra. Nors Sutarties 8 punkte yra minima 2008-03-01 pavedimo sutartis, tačiau iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad toks dokumentas nebuvo sudarytas ir jo pateikti teismui nei viena iš šalių negalėjo. Teismas konstatavo, kad tarp šalių sudaryta Sutartis buvo sudaryta nenurodant konkretaus rezultato, t. y. nebuvo įsakmiai nurodyta, jog atsakovo parduodamas būstas privalo būti būtinai parduotas ir tai privalo atlikti ieškovė. Kadangi ieškovas yra nekilnojamo turto pardavimu užsiimanti įmonė, todėl įvertinus jos veiklos pobūdį ir šioje srityje susiklosčiusią praktiką, teismo nuomone, ieškovo teikiamos tarpininkavimo paslaugos parduodant nekilnojamąjį turtą yra ribojamos pirkėjo suradimu. Teismas sprendė, kad tarpininkavimo paslaugos laikytinos įvykdytomis, kai yra surandamas konkretus nekilnojamojo turto pirkėjas. Šiuo atveju, ieškovas surado atsakovo būsto pirkėją Z. M., dėl ko tarpininkavimo paslaugos buvo baigtos. Tolesni veiksmai įforminant notarinę pirkimo - pardavimo sutartį priklauso nuo pirkėjo ir pardavėjo valios, nes sudaryti notarinę pirkimo - pardavimo sutartį gali tik pats nekilnojamo turto savininkas arba jo įgaliotas asmuo, o tokių įgalinimų ieškovui atsakovas suteikęs nebuvo. Teismas nustatė, kad notarinė namo dalies pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės: jis neįvykdė minėtos Sutarties 2.2 punkto ir iki 2008-05-15 neatlaisvino parduodamo būsto, ir tai buvo pagrindas pirkėjai Z. M. atsisakyti sudaryti būsto pirkimo - pardavimo sutartį. Teismo nuomone, pats atsakovas privalo prisiimti neigiamas savo veiksmų pasekmes. 2008-03-31 Sutartis dėl avansinio apmokėjimo už namo dalies pirkimą yra galiojanti, ieškovo buvo pilnai įvykdyta, tarpininkavimo paslaugos suteiktos, o atsakovas neįrodė, kad Sutartis įvykdyta netinkamai, todėl teismas laikė, kad atsakovas privalo apmokėti už jam suteiktas tarpininkavimo paslaugas pagal Sutartyje nustatytus įkainius. Pažymėjo, kad ieškovas atliko visą eilę tarpininkavimo paslaugų, ką pripažino ir atsakovas, ir dėl to turėjo realių išlaidų: skelbimai laikraščiuose, skelbimo lentose, internete, pirkėjų vežimas parduodamo būsto apžiūrai, darbuotojų atlyginimai ir t. t. Tokiu būdu, jei atsakovas nesumokėtų už jam suteiktas tarpininkavimo paslaugas jas atlikus, tai pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir ieškovo teisėtų lūkesčių principus (CK 1.2 str., 1.5 str.), tuo labiau, kad ieškovas sumažino savo pirminius ieškininius reikalavimus per pusę ir tuo parodė savo geranoriškumą bei ketinimą taikaus ginčo išsprendimui, tačiau atsakovas su tuo nesutiko.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka realios situacijos, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes:
1. Ieškovas reikalauja apmokėti už tarpininkavimą, kurio neįvykdė dėl savo kaltės, t. y. pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, nes ieškovas pasiūlė pirkėjai Z. M. kitą pirkimo objektą.
2. Ieškovas savo reikalavime remiasi avansinio mokėjimo sutartimi, kuri savo prigimtimi tėra preliminarioji sutartis, o sumokėti už tarpininkavimą reikėjo pagal pavedimo sutartį 2008-03-01 Nr. 8/10, kuri net nebuvo sudaryta bei pateikta teismui.
3. Ieškovas nepatyrė jokių nuostolių, nes pirkėja, apžiūrėjusi kelis jo siūlomus variantus, nusipirko kitą butą tarpininkaujant ieškovui, kuris turėjo gauti ir sėkmingo tarpininkavimo mokestį. Be to, teismas prašė ieškovo pateikti įrodančią medžiagą apie galimai turėtas tarpininkavimo išlaidas, tačiau tai nebuvo padaryta, kadangi tokių išlaidų ir nebuvo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas pats patvirtino, kad R. D. nekaltas dėl pirkėjos atsisakymo pirkti namo dalį. Grąžindamas pirkėjai sumokėtą avansą ir sudarydamas su ja taikos sutartį, papildomai sumokėjo 1 000 Lt, tuo padėdamas ir ieškovui dėl galimų turtinių ginčų teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Teismas sprendime nurodė konkrečius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, tinkamai motyvavo savo išvadas, nurodė teisės normas, kuriomis vadovaujasi, kas ir sudarė faktinį bei teisinį pagrindą ieškovo IĮ „Asimonas“ ieškinį patenkinti. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo IĮ „Asimonas“, atsakovo R. D. ir Z. M. buvo sudaryta trišalė 2008-03-31 Sutartis dėl avansinio apmokėjimo už namo dalies pirkimą (b. l. 10). Pagal šios Sutarties 8 punktą šalys susitarė, kad jos pasirašymo metu pardavėjas (R. D.) ir pirkėja (Z. M.) sumoka už tarpininkavimo paslaugas IĮ „Asimonas“ 3 422 Lt. Atsakovui R. D. minėtos Sutarties pagrindu buvo pateikta 2008-04-01 PVM sąskaita – faktūra, serija KSĮ Nr. 80009, dėl 1 711 Lt apmokėjimo už tarpininkavimo paslaugas perkant nekilnojamą turtą (b. l. 11). Atsakovas šių dokumentų neginčijo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta 2008-03-31 Sutartis dėl avansinio apmokėjimo už namo dalies pirkimą nėra nuginčyta, todėl ją privalo vykdyti tiek ieškovas, tiek atsakovas, padaryta nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, yra pagrįsta ir teisėta. O būtent – pats atsakovas R. D. savo parašais patvirtino tiek 2008-03-31 Sutartį, tiek 2008-04-01 PVM sąskaitą – faktūrą. Kaip matyti, atsakovas pateikė ieškovui užsakymą atlikti tarpininkavimo paslaugas parduodant jo nekilnojamąjį turtą, o ieškovas įsipareigojo šias paslaugas atlikti už sutartą kainą. Iš Sutarties 8 punkto matyti, kad atsakovo pareiga sumokėti ieškovui nustatytą sumą kyla būtent už atliktas tarpininkavimo paslaugas. Paslaugų kaina yra nustatoma šalių susitarimu, kas, šiuo atveju, taip pat numatyta Sutartyje. Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad buvo surastas pirkėjas (Z. M.) atsakovo namo dalies pirkimui. Kadangi pirkėja Z. M. ir atsakovas R. D. susitarė dėl visų pagrindinių būsimo pirkimo – pardavimo sandorio sąlygų, tai šiuo pagrindu ir buvo sudaryta 2008-03-31 Sutartis dėl avansinio apmokėjimo už namo dalies pirkimą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo tarpininkavimas buvo įvykdytas visiškai, nes pirkėjas buvo rastas. Priešingai, nei teigia apeliantas, tarp šalių sudarytoje 2008-03-31 Sutartyje dėl avansinio apmokėjimo už namo dalies pirkimą nebuvo numatyta, kad ieškovas privalo parduoti atsakovo būstą, o, kaip minėta, numatytos tik tarpininkavimo paslaugos. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog notarinė namo dalies pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, kadangi jis neįvykdė minėtos Sutarties 2.2 punkto ir iki 2008-05-15 neatlaisvino parduodamo būsto, kas buvo pagrindas pirkėjai Z. M. atsisakyti sudaryti būsto pirkimo – pardavimo sutartį. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas privalo apmokėti už jam suteiktas tarpininkavimo paslaugas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.