Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-06-20 · Civilinė byla Nr. 2-1073/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-20
Bylos Nr.
2-1073/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Višinskienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Fima“
Kategorijos
  • 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1073/2014Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00409-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 110.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria buvo pakeistos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-621-524/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vlantana“ dėl skolos priteisimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vlantana“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Fima“ dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Fima“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Vlantana“ 696 821,62 Lt skolą, 253 642,48 Lt delspinigius ir 8,38 procentų dydžio procesines palūkanas. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovo prašymu Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą neviršijant 950 464,10 Lt sumos.

Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovo priteisti 401 151,28 Lt statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 365 048, 32 Lt delspinigius, 55 614, 24 Lt nuostolius ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Priešieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti atsakovo prašymu teismas 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo turto areštą neviršijant 821 813, 84 Lt sumos.

Šalies argumentai

Ieškovas 2014 m. kovo 27 d. teismui padavė prašymą patikslinti jam taikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant konkretų ieškovo turtą.

Prašyme ieškovas nurodė, kad teismui nekonkretizavus ieškovo areštuotino turto atsakovas gali pasirinktinai taikyti areštą bet kuriam ieškovo nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui. Ieškovas pažymėjo, kadangi jis disponuoja įvairiu turtu, todėl toks arešto būdas yra neekonomiškas, be to, ieškovas pagal 2013 m. lapkričio 15 d. kredito sutartį privalo akcinei bendrovei (toliau – ir AB) bankui „Swedbank“ (toliau – ir Bankas) įkeisti daug kilnojamojo ir nekilnojamojo turto objektų, o areštavus šį turtą, jo įkeitimas bus neįmanomas, ieškovas gali patirti didelę turtinę žalą, nes Bankas pagal kredito sutarties sąlygas gali reikalauti sumokėti baudą arba visiškai nutraukti kredito sutartį. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, ieškovas prašė nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pakeisti, areštuojant konkretų ieškovui priklausantį turtą pagal pridedamą transporto priemonių sąrašą, kurio bendra vertė viršija atsakovo priešieškinio reikalavimų sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino, pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį ir areštavo ieškovui UAB „Fima“ priklausančias transporto priemones pagal ieškovo pridėtą sąrašą.

Teismas, nustatęs, kad ieškovas pateikė konkretų registruotiną turtą, kurio vertės pakanka priešieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti, sprendė, jog yra pagrindas ieškovo prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti.

Teismas atsakovo argumentus, kad galbūt ieškovas neturi įsipareigojimų Bankui, jog siūlomų areštuoti automobilių vertės neatitinka jų realios rinkos vertės, kad galbūt nurodyti automobiliai nepriklauso ieškovui nuosavybės teise ar materialiai neegzistuoja, pripažino tik spėjimu grįstomis prielaidomis. Teismas akcentavo, kad preziumuoti, jog ieškovas teismui pateikė neteisingus duomenis, nėra pagrindo, o paaiškėjus kitiems duomenims ar pasikeitus aplinkybėms (pavyzdžiui, dėl ilgo bylinėjimosi sumažėjus areštuotų automobilių vertei) laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos, papildomai areštuojant kitą turtą arba atsakovo priešieškinio reikalavimų įvykdymas užtikrintas kitu įstatyme numatytu būdu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Vlantana“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas tinkamai nepagrindė savo reikalavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtinybės, t. y. nenurodė kaip konkrečiai šiuo metu turto areštas riboja jo veiklą ar nuostolių atsiradimą; nepateikė įrodymų, kad dalis turto yra įkeista Bankui; jog automobiliai priklauso ieškovui nuosavybės teise; kad transporto priemonės realiai egzistuoja kaip materialus turtas; nepridėjo įrodymų, pagrindžiančių, jog transporto priemonių vertė yra 857 247 Lt. Atsakovas pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, neįsitikino, jog pakeistos laikinosios apsaugos priemonės bus pakankamai efektyvios atsakovo pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Be to, teismas nenurodė, kas bus areštuotų transporto priemonių saugotojas. Atsakovas mano, kad ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo turėjo teikti antstoliui, o ne teismui.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Fima“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą tvirtina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta; teismas padarė pagrįstą išvadą, jog jokio pagrindo manyti ar preziumuoti, kad ieškovas teismui pateikė neteisingus duomenis apie transporto priemonių nuosavybę, vertę, apie tai, jog ieškovas neturi įsipareigojimų Bankui. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių, kad transporto priemonės nuosavybės teise nepriklauso ieškovui, taip pat, jog netgi areštavus konkretų turtą, egzistuoja grėsmė įvykdyti būsimą teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo UAB „Fima“ prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, t. y. pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovo UAB „Vlantana“ priešieškinio reikalavimas užtikrinti areštavo ieškovui UAB „Fima“ priklausančias transporto priemones pagal ieškovo pridėtą sąrašą, kurių vertė yra 857 247 Lt.

Minėta, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas pateikė konkretų registruotiną turtą, kurio vertės pakanka priešieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti, ieškovo prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkino ir areštavo ieškovui UAB „Fima“ priklausančias transporto priemones pagal ieškovo pridėtą sąrašą (b. l. 45-46, 52-53).

Apeliantas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kadangi ieškovas tinkamai nepagrindė savo reikalavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtinybės, t. y. nenurodė kaip konkrečiai šiuo metu turto areštas riboja jo veiklą ar nuostolių atsiradimą; nepateikė įrodymų, kad dalis turto yra įkeista Bankui; jog automobiliai priklauso ieškovui nuosavybės teise; kad transporto priemonės realiai egzistuoja kaip materialus turtas; nepridėjo įrodymų, pagrindžiančių, jog transporto priemonių vertė yra 857 247 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo patenkino ieškovo prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir pakeitė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas (atsakovas) gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo (ieškovo) interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui (atsakovui), jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys (priešieškinis) būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui (ieškovui), jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys (priešieškinis) – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės visada turi būti tokios, jog jos iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonės, nagrinėjamu atveju – ieškovo (atsakovo pagal priešieškinį) UAB „Fima“, komercinės–ūkinės veiklos.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi atsakovo UAB „Vlantana“ priešieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo ieškovui UAB „Fima“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ieškovui ir esančias pas ieškovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 821 813, 84 Lt, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti ar sumažinti jo vertę (b. l. 40). Taigi konstatuotina, kad iš esmės ieškovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte (nekilnojamojo daikto areštas (1 punktas); kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų bei turtinių teisių areštas (3 punktas)). Pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nenurodydamas konkretaus areštuotino turto ir pavesdamas turtą surasti ir aprašyti antstoliui (CPK 147 straipsnio 6 dalis). Antstolis, vykdydamas šią teismo nutartį, į 2014 m. kovo 31 d. Turto aprašą įtraukė ieškovui UAB „Fima“ priklausantį nekilnojamąjį turtą (b. l. 61-62). Ieškovas 2014 m. kovo 27 d. teismui padavė prašymą patikslinti jam taikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant konkretų ieškovo turtą, t. y. transporto priemones, kurių vertė yra 857 247 Lt (b. l. 45-46). Ieškovas prašymą iš esmės grindė tuo, kad ieškovas disponuoja įvairiu turtu, todėl nagrinėjamu atveju būtų ekonomiškiau taikyti areštą kilnojamam turtui, t. y. transporto priemonėms, o ne nekilnojamam turtui, nes ieškovas turi įsipareigojimų Bankui, gali patirti didelę turtinę žalą. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad iš esmės pateiktu prašymu buvo prašoma panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – nekilnojamojo turto areštą, nustatytą CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bei sumažinti CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės apimtį, t. y. atsisakant piniginių lėšų ir turtinių teisių arešto bei konkretizuojant areštuotą kilnojamąjį turtą.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus kartu su visa bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą išnagrinėjo tinkamai įvertinęs šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Todėl pripažintini nepagrįstais apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo patenkino ieškovo prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir pakeitė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Areštuotų transporto priemonių vertės (857 247 Lt) pakanka priešieškinio reikalavimas užtikrinti. Nors apeliantas kelia abejones dėl transporto priemonių realios ir aktualios vertės, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių areštuotų transporto priemonių vertę (CPK 178 ir 314 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstais pripažįsta apelianto argumentus, susijusius su tuo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog dalis turto yra įkeista Bankui, kad automobiliai priklauso ieškovui nuosavybės teise, nes ieškovas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo rašytinius įrodymus, paneigiančius minėtas atsakovo keliamas abejones, t. y. ieškovas pateikė transporto priemonių registracijos liudijimų kopijas ir kredito sutarties su Banku kopiją (b. l. 68-103; 104-105).

Kaip minėta, teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo (pagal priešieškinį) interesus. Akcentuotina ir tai, kad ekonomiškumo principas glaudžiai susijęs su proporcingumo principu, kuris yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, inter alia į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą ieškovo nurodytu būdu turėjo būti vertinama, ar taikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ir mastas neadekvačiai nepažeidžia ieškovo interesų ir ar bus užtikrinti atsakovo teisėti interesai, t. y. išlaikyta šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra, nepažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad ieškovas yra aktyviai veikiantis rinkoje ūkio subjektas, vykdantis ūkinę–komercinę veiklą. Be to, byloje yra sprendžiamas ginčas dėl ieškovo skolos atsakovui pagrįstumo ir teisėtumo, teismo sprendimas nepriimtas ir nepradėtas priverstinis vykdymas. Laikinąsias apsaugos priemones taikė pirmosios instancijos teismas, todėl šis teismas pagrįstai ir teisėtai išnagrinėjo klausimą dėl areštuotino konkretaus turto bei tokiu būdu užtikrino šalių teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, nepažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principų.

Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra jokių nei faktinių, nei teisinių prielaidų, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Višinskienė