- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-19
- Bylos Nr.
- 2YT-1500-867/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02344-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Pareiškėjas
- E. U.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, V. U.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir V. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo buvusios sodybos atkūrimo tikslu, tai yra siekiant statyti naujus sodybos pastatus, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo sodyba, tai yra gyvenamasis namas bei ūkio paskirties pastatai. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ji kartu su sutuoktiniu įsigijo 6,2961 Eur žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)Klaipėdos rajone. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą leisti atkurti buvusią sodybą, tačiau savivaldybė atsisakė išduoti nurodant, kad savivaldybei pagal kompetenciją nepriskirta išduoti leidimus atstatyti buvusią sodybą. Bei nurodė, žemės sklypui pagal 2015 m. gegužės 28 d. Klaipėdos rajono tarybos sprendimu Nr. T11-166 patvirtintą Kraštovaizdžio specialųjį planą yra nustatyta žemės sklypo naudojimo, tvarkymo ir apsaugos galimybės ir yra ribojama tam tikra veikla. Nurodo, kad pastatų statybos dokumentai, patys pastatai nėra išlikę, todėl siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad savivaldybė negali nei patvirtinti nei paneigti, kad pareiškime nurodytame žemės sklype yra buvusi sodyba, todėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja pareiškime vadovaujasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies bei Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktų nuostatomis, tačiau šios teisės nuostatos leidžia atstatyti sodybas saugomose teritorijose bei miškų paskirties žemėje, o pareiškėjos žemės sklypas nepatenka į saugomas teritorijas bei nėra miško paskirties žemė, todėl nesuprantama, kokią juridinę reikšmę prašomas nustatyti juridinis faktas turės ir kokias teisines pasekmes sukels.
Suinteresuotas asmuo Valstybės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos misterijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas nėra jokioje valstybės saugomoje teritorijoje ir tai patvirtina išrašas iš Valstybės saugomų teritorijų kadastro. Kadangi žemės sklypas nėra saugomoje teritorijoje, nesutinka su pareikštu reikalavimu dėl juridinio fakto nustatymo.
Suinteresuotas asmuo V. U. apsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas A. U. palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėja su sutuoktiniu įgijo žemės sklypą iš Budvyčių. Įgytame žemės sklype buvo sodyba, nes tą patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra kartografiniai žemėlapiai bei kiti pateikti rašytiniai įrodymai. Tai yra buvo vienas gyvenamas namas ir ūkinis pastatas, sodas. Iš pradžių kreipėsi į savivaldybę prašydami leisti kurti ūkininko sodybą, tačiau atsakė, kad negalime, nes pagal detalų planą žemės sklypas patenką į zoną, kurioje negalima nauja statyba ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Juridinio fakto nustatymas būtinas siekiant, kad galėtų atstatyti buvusią sodybą. Mano, kad savivaldybės specialusis detalusis planas negali riboti jo motinos ir tėvo teisių statyti sodybą, nes žemės sklypas nepatenka į jokią saugomą teritoriją, o taikomos griežtesnės normos nei Saugomų teritorijų įstatyme ir neleidžiama atstatyti buvusios sodybos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismo posėdžio metu pareiškėjos ir jos atstovo duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui V. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso 6,2961 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone (toliau – ginčo sklypas), kurį įsigijo iš S. B., E. J., Kazimieros B. B. ir O. B. (b.l. 6). Pareiškėja su prašymu kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją leisti atstatyti buvusią sodybą žemės sklype (b.l. 7). Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2018 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (5.1.22)-A5-4814 pareiškėjai nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T11-166 patvirtinto Kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą pareiškėjai priklausantis žemės sklypas yra teritorijoje, kuriai taikomi kraštovaizdžio tipo indeksai ŽŪGK 2.2 ir MŪGK 1.1 – intensyvaus tradicinio ūkininkavimo kraštovaizdžio tipas; statyba galima tik esamų sodybų ribose, EGK2.2 – specializuotos ekologinės apsaugos kraštovaizdžio tipas, naujos statybos ūkininkų sodybų kūrimas negalimas ir RGK 1.1- ekstensyvaus pritaikymo miškų teritorijos kraštovaizdžio tipas; naujos statybos bei ūkininkų sodybų kūrimas yra negalimas (b.l. 8). Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad nėra galimybės atkurti buvusios sodybos, nes tai nenumatyta Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane bei Kraštovaizdžio tvarkymo specialiajame plane. Byloje esančiais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausantis žemės sklypas, yra žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kuris nepatenka į valstybės saugomas teritorijas (b.l. 25). Iš pateikto Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) kaimo žemės sklypo kadastro situacijos brėžinio 1948 m. žemėlapio matyti, kad žemėlapyje yra pažymėta sodyba (b.l. 12). Klaipėdos regioninio valstybės archyvo duomenimis iš (duomenys neskelbtini) kaimo 1980-1982 metų ūkinių knygų nustatyta, kad B. E. priklausė rąstinis 51 kv. m. gyvenamas namas, ūkinis pastatas - tvartas, statyti iki 1917 metų ir sklepas, statytas 1969 metais, kurie, buvo nugriauti 1982 m. lapkričio 22 d.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Pagal teismų praktiką juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, o sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu. Sodybos buvimo faktas gali būti nustatomas tuo atveju, jeigu valstybės archyvų kartografinių dokumentų kopijose galima identifikuoti nurodytame žemės sklype buvusios sodybos pastatus (priklausomai nuo mastelio – gyvenamosios paskirties pastato (namo) su jo priklausiniais ar be jų kontūrai arba jos atskiri pastatai arba visa sodyba pažymėti sutartiniais ženklais (kurių paaiškinimas pateiktas žemėlapio legendoje).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo žemės sklype šiuo metu nėra išlikusių jokių statinių, tai yra nėra išlikę gyvenamojo namo pamatai ar jų fragmentai, tačiau byloje yra pakankami rašytinių įrodymų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad ginčo žemės sklype buvo sodyba, kurią sudarė gyvenamasis namas ir tvartas, nes tai patvirtina byloje pateikta kartografinė medžiaga bei (duomenys neskelbtini)kaimo 1980-1982 metų ūkinės knygos duomenys, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, buvo sodyba – gyvenamasis namas su jo priklausiniais, tai yra tvartu ir sklepu.
Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad Klaipėdos rajono Bendrasis planas ar Kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas nenumato galimybės atstatyti buvusios sodybos pareiškėjai nuosavybės teise priklausiančiame sklype, teisminio nagrinėjimo metu nustačius, jog šiame žemės sklype ankščiau buvo sodyba su priklausiniais, patys savaime nesudaro pagrindo netenkinti pareiškėjos prašymo. Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal pareiškėjos savivaldybei pateiktus dokumentus nebuvo galima nustatyti kurioje vietoje yra buvusi sodyba bei paaiškino, kad ginčo žemės sklype galima būtų statyti tik jei ginčo žemės sklype būtų gyvenamasis namas ir tada būtų galima statyti ir kitą gyvenamąjį namą ar ūkinį namą, o kadangi šiuo metu nėra išlikę statiniai nėra galimybės statyti naujus statinius ir ginčo žemės sklype galima tik sėti, arti, nes taip numatyta Klaipėdos rajono Bendrajame plane ir Kraštovaizdžio tvarkymo specialiajame plane. Teismo vertinimu, tokia faktinė situacija, kai Klaipėdos rajono bendrasis planas ar Kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas riboja žemės sklypo savininko teises labiau, nei jos būtų ribojamos, jei šis sklypas patektų į valstybės saugomą teritoriją, nepagrįstai diskriminuoja žemės sklypo savininko interesus, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, tikslu statyti naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius buvusios sodybos vietoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jos sutuoktiniui V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, buvo sodyba su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais – tvartu ir sklepu.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti teisės atstatyti sodybos statinius įgijimui.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.