Kauno apylinkės teismo įsakymas

2017-03-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-680-946/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-03-01
Bylos Nr.
1-680-946/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44779-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
Lietuvos Respublikos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-680-946/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44779-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 1 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Plauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį. Galutinė bausmė – 16 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje poilsio dienomis (bausmės neatlikęs), kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. 2016 m. rugsėjo 20 d. apie 20.30 val. viešoje vietoje – įvažiavime į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Kaune, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, važiuodamas automobilyje Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neprasilenkė su M. P. vairuojamu automobiliu H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipęs iš automobilio spyrė į M. P. priklausančio automobilio dešinės pusės galinį sparną ir taip jį įlenkė, taip pat spyrė į kairės pusės priekinį sparną, bei tęsdamas nusikalstamą veiką išplūdo necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais į kiemą dėl konflikto išėjusį aiškintis A. M., tyčia pastūmė ir pargriovė jį ant žemės, ko pasėkoje A. M. krisdamas patyrė paviršinius odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, dešinio riešo srityje, abiejų kelių srityse, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gali būti, jog 2016 m. rugsėjo 20 d. apie 20.30 val. jis su žmona ir pažįstamais vyko iš draugo laidotuvių namo jam priklausančiu automobiliu Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo ne jis. Važiuojant kiemais į (duomenys neskelbtini) jis pajuto, kad automobilis sustojo. Suprato, kad kažkas nutiko. Pamatė priekyje jų automobilio stovintį H. C. automobilį ir jame sėdintį vairuotoją. Jis per langą pamojavo, kad važiuotų atgal ir juos praleistų, tačiau automobilis nesitraukė. Pradėjo nervintis, nes yra karštakošis, tad išlipo iš automobilio ir sakė, kad vairuotojas patrauktų automobilį. Pamatė, kad už vairo sėdi mergina. Ji kažkaip bandė laviruoti tą automobilį, važiuoti atgal, bet jai nepavyko. Jis dar labiau supyko, pradėjo rėkauti, o vairuotoja išlipusi kažką jam sakė. Kadangi jis buvo teisus pagal kelių eismo taisykles, tai liepė trauktis iš kelio, nepagalvojo, kad ji gal nemoka vairuoti normaliai. Pribėgo prie automobilio ir spyrė į automobilį, tada dar kartą. Neatsimena, kur pataikė, bet tai gali būti vietos, kaip parašyta pranešime apie įtarimą. Pamatė, kad iš kažkur atsirado vaikinas. Tuo metu jis jau nueidinėjo nuo to automobilio. Vaikinas jam kažką pasakė, tad jis visai prarado kantrybę, sugriebė jį ir pargriovė ant žemės. Pamena, kad jo draugas atitraukė jį nuo to vaikino, nuėjo į automobilį ir nuvažiavo namo. Kokiu būdu pravažiavo pro merginos automobilį, jis neatsimena, gal jis jau buvo patrauktas. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė (b. 1. 71-72).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusiosios M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji 2016 m. rugsėjo 20 d. apie 20.20 val. važiavo savo automobiliu H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į V(duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame gyvena, kiemą. Įvažinėjo link kiemo, į kurį patekti būtina važiuoti siauru įvažiavimu pro namą Nr. (duomenys neskelbtini). Įvažiavimas į kiemą pro (duomenys neskelbtini) namą yra siauras, ir ten du automobiliai neapsilenkia. Ji įvažinėjo į kiemą, kai iš kiemo link siauro išvažiavimo pradėjo judėti kažkoks automobilis. Ji pagalvojo, kad tai kaimynai, nes su jais turi nerašytą susitarimą, kad jeigu esi siaurame įvažiavime ir jame nuvažiavęs esi daugiau – tave įleidžia į kiemą, nes taip prasilenkti patogiau. Ji buvo įvažiavusi daugiau, todėl nesuprato, kaip kažkoks automobilis labai arti privažiavo prie jos automobilio priekio. Tuo metu automobilyje išgirdo riksmus, šūksnius, keiksmus. Automobilio vairuotojas pradėjo jai šviesti ilgosiomis šviesomis ir keletą kartų paspaudė garsinį signalą. Ji labai susijaudino, pradėjo važiuoti atbula ir pavažiavo arti borto. Tas minėtas automobilis privažiavo dar arčiau jos automobilio priekio. Ji nebegalėjo pavažiuoti atgal, nes jai reikėjo pavažiuoti į priekį, o tas automobilis jai užkirto kelią. Tuo metu iš automobilio išlipo trys jai nepažįstami vaikinai ir mergina, kurios taip pat nepažįsta, pradėjo ant jos rėkti bei sakyti, kad patrauktų automobilį. Ji iš automobilio nelipo ir per langą paprašė pavažiuoti atgal, kad galėtų juos išleisti. Tačiau minėti trys vyrai pradėjo kieme rėkauti ir artinosi prie jos automobilio. Vienas iš vaikinų, priėjęs prie jos automobilio, koja įspyrė į galinį automobilio sparną dešinės pusės ir priekinį sparną kairės pusės. Taip apgadino automobilį. Kiti du vaikinai su mergina rėkavo kieme. Matė, kaip pro langus buvo išlindę žmonės. Negali pasakyti, kas vairavo automobilį, nes per tą sąmyšį buvo labai susijaudinusi ir sutrikusi, tačiau visi asmenys jai pasirodė neblaivūs. Jos draugas A. M. buvo namuose ir išgirdęs triukšmą bei pamatęs konfliktą, išbėgo į kiemą. Išėjęs į kiemą A. M. priėjo prie jų ir paklausė, kas nutiko. Tuo metu vienas iš vaikinų, tas pats, kuris apgadino jos automobilį, puolė jos draugą. Artinosi prie jo ir jį pargriovė ant žemės, ko pasėkoje šis nusibrozdino koją ir rankos alkūnę. Tuo metu ji bandė patraukti automobilį. Kieme vyko sąmyšis. Ji pati fizinės žalos nepatyrė, tik nukritęs draugas patyrė fizinę žalą. Kai automobilis išvažinėjo, ji įsižiūrėjo, kad tai Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš karto pranešė apie įvykį policijai. Jos automobilis įvykio metu buvo draustas Kasko draudimu, tačiau įvertinus draudimo sutarties sąlygas ir žalos dydį, ji nusprendė nesikreipti į draudimą dėl išmokos. Automobilį susiremontavo pati su sugyventiniu A. M., todėl turtinė žala jai nepadaryta, moralinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereiškia. Vyriškis, kuris spardė jos automobilį, apgadino tik vieną automobilio pusę, t. y. dešinės pusės galinį sparną, kita automobilio pusė buvo apspardyta, tačiau ten buvo tik purvo pėdsakai ant priekinio kairio sparno, kurie nusivalė, jokių kitų žymių neliko (b. l. 18-19, 23).

Nukentėjusiojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo namuose pas draugę M. P., (duomenys neskelbtini) name, Kaune. Apie 19.00 val. draugė savo automobiliu išvyko į parduotuvę, o jis liko namuose. Apie 20.25 val. kieme išgirdo riksmus, triukšmą, automobilio signalus. Išėjo į balkoną pažiūrėti. Pamatė, kad įvažiavime prie (duomenys neskelbtini) namo, nuo (duomenys neskelbtini) pusės stovėjo jo draugės M. P. automobilis, o priešais iš kiemo pusės stovėjo automobilis Sharan ar Galaxy, tiksliai nematė. Matė, kad buvo išlipę žmonės. Jis greitai nubėgo prie draugės pasižiūrėti, kas ten vyksta. Nubėgus prie mašinų matė, kad stovi Ford Galaxyautomobilis, juodos ar tamsiai mėlynos spalvos, stovinčius tris jam nepažįstamus vyriškius. Jie draugei bandė paaiškinti, kad ji važiuotų. Jis priėjo prie draugės ir paklausė, kodėl ji nevažiuoja, ji atsakė, kad negali, nes jai trukdė kuoliukai prie šaligatvio, ji negalėjo pajudėti nei į priekį, nei atgal. Vienas vyriškių užsipuolė jį žodžiais, kas jis toks. Kiti du vyrai buvo ramūs. Jis pasakė jiems, kad jie ramintų draugą, kitaip kaimynai ar jis pats iškvies policiją. Minėtas vyriškis išgirdo ir pradėjo ant jo rėkti, keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiai, jį įžeidinėjo. Mažesnis vyriškis jį laikė, jis tuo metu kalbėjo su aukštesniu vyriškiu, kuris aiškino situaciją, kad skuba, kad juos išleistų iš kiemo, kad jų draugas strese, nesivaldo. Tuo metu vyriškis šoko link jo, ant jo užgriuvo pastumdamas, jie kartu parkrito ant žemės. Jis krisdamas nusibrozdino alkūnes. Aukštas vyriškis išskyrė juos, atitraukė savo draugą. Kai atsistojo, matė, kad jų mašina patraukta atgal. M. atbuliniu išvažiavo iš kiemo ir nusuko į šoną. Jie jų jau nebematė, tačiau girdėjo, kaip tas vyriškis dar kažką rėkavo. Paskui matė, kaip minėtas automobilis išvažiavo iš kiemo į (duomenys neskelbtini) ir nusuko į dešinę pusę. Konfliktas vyko su minėtu vienu vyriškiu, jo draugai jį ramino ir jį traukė. Ar buvo moteris su jais, jis nematė. Jis neatkreipė dėmesio, ar kas matė konfliktą. Jis pats dėl šio situacijos buvo pasipiktinęs, pasibaisėjęs tokiu vyriškio elgesiu. Pats nukentėjo be priežasties. Jo draugės automobilis buvo apgadintas, įlenktas galinis šoninis sparnas ir priekinis sparnas. Kas apgadino automobilį, jis nematė (b. l. 25, 27-29).

Liudytojos G. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. apie 20 val., jai būnant namuose, iš pradžių išgirdo lauke ištisinį automobilio signalą, kuris truko kelias sekundes, o paskui išgirdo vyriško balso rėkimą. Po kokių 5 sekundžių vėl pasigirdo automobilio signalas ir vyriškas rėkimas. Per virtuvės langą pasižiūrėjo, kas vyksta. Jos virtuvės langas išeina į keliuko pusę. Matė, kada maždaug prie (duomenys neskelbtini) namo ketvirtos laiptinės ant keliuko stovėjo dvi mašinos, kurios neprasilenkė. Pravažiavimas siauras, tik vienai mašinai. Nuo (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavęs mažesnis automobilis, modelio negali pasakyti, o priešais buvo didesnis, pikapo kėbulo tipo automobilis, modelio taip pat negali pasakyti. Abi mašinos buvo tamsios spalvos. Tuo metu jau buvo tamsu, ta kiemo vieta, kur stovėjo automobiliai, neapšviesta. Prie laiptinių yra į judesį reaguojantys šviestuvai. Kai pasižiūrėjo pro langą, pamatė tris vyrukus, kurie buvo išlipę iš automobilio. Vienas jų rėkė, ką konkrečiai, negali pasakyti. Jie visi trys buvo priėję prie mažesnio automobilio. Matė, kaip vienas jų priėjęs prie mažesnio automobilio, atrodė stambiausias iš vyrų, spyrė į automobilio keleivio pusės priekinę dalį, girdėjo kaip buvo įspirta, ir iš karto apėjęs automobilį spyrė į automobilio vairuotojo pusės priekinę dalį. Ji nematė, kas sėdėjo mažesniame automobilyje, tačiau girdėjo moterišką balsą, sakant: „Jūs patraukit savo mašiną, aš irgi, tada išvažiuosime“. Moteris bendravo gražiai. Jos automobilis stovėjo šiek tiek šonu, jai nebuvo galimybės važiuoti atgal, kad ištiesintų automobilį. Tada ji nuėjo pasiimti mobilaus telefono, nes galvojo, ar kviesti policiją. Po kelių sekundžių ji vėl pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kaip prie jų priėjo ketvirtas vyrukas, kaip suprato, tos moters vyras. Iš kažkur pas tuos tris vyriškius į mašiną atsisėdo panelė, kuri sėdo už vairo. Iš mašinos vėl išlipo tie trys vyrai. Vienas vyrų, kurį prieš tai matė spardant automobilį, buvo aršiausias, rėkavo, spardėsi ir muistėsi, kai jo draugai jį laikė. Tiedu jo draugai jį bandė raminti. Matė, kaip jį įsodino į automobilį, jis per kitas dureles išlipo. Priėjęs prie mažesnio automobilio vėl įspyrė į priekį ir šoną, du kartus. Prasidėjo žodinis konfliktas tarp to aršiausio vyro ir to atėjusio ketvirto vyro. Ketvirtas vyras gražiuoju bandė aiškintis. Aršiausias vyras pradėjo stumdytis su ketvirtu atėjusiu vyru, jis pirmas puolė. Tada tiedu vyrai (jo draugai) jį atitraukė, laikė ir sakė ketvirtam, kad jis eitų iš čia, bėgtų. O jis jiems atsakė, kodėl jis turi bėgti, jis tuoj jiems iškvies policiją. Matė, kaip aršiausias vyriškis ištrūko ir ketvirtam vyriškiui iš kojos įspyrė. Kur pataikė, nematė, tik po smūgio vyriškis parkrito. Ji nusprendė iškviesti policiją. Baigusi kalbėti pažiūrėjo per langą, visi jau buvo išsiskirstę. Mašinų jau tuo momentu nebuvo, ant žemės sėdėjo aršiausias vyriškis, jo draugai jį laikė. Kadangi visi skirstėsi, nusprendė atšaukti policiją. Kur nuvažiavo didesnis automobilis, ji nematė, bet jie važiavo link (duomenys neskelbtini) pusės. Tada pamatė, kaip į kiemą atvažiavo policijos automobilis. Tačiau kieme konflikte dalyvavusių asmenų jau nebematė. Visas įvykis truko iki 5 minučių. Ji pati buvo šokiruota, pasibaisėjusi šiuo įvykiu. Buvo rėkavimas, automobilio signalinimas, triukšmas, todėl buvo sutrikdyta jos ramybė ir poilsis (b. l. 33-34).

Liudytojos R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. apie 20 val. jai būnant namuose išgirdo triukšmą lauke, vyro garsų rėkavimą. Jos butas yra pirmame aukšte, ji pasižiūrėjo per balkono langą ir pamatė, kad šalia jos namo pravažiavimo, trečios namo laiptinės stovėjo du priešpriešais sustoję automobiliai. Kaip suprato, jie tame pravažiavime neprasilenkė. „Minivenas“ važiavo nuo kiemo pusės, o lengvasis automobilis buvo atvažiavęs nuo gatvės pusės. Matė, kaip iš „miniveno“ buvo išlipęs kokių 30-35 amžiaus vyras, kuris rėkavo. Buvo priėjęs prie lengvojo automobilio vairuotojo pusės ir sudavė į lango stiklą. Matė, kaip vyras vieną kartą įspyrė į automobilio vairuotojo pusės sparną. Matė, kad „minivene“ dar kažkas sėdėjo, tačiau daugiau vyriškių išlipusių iš automobilio nematė. Vyriškis atrodė neblaivus, tai sprendė iš jo rėkavimo. Matė, kaip iš „miniveno“ vairuotojo vietos išlipo moteris, kuri minėtą vyriškį įsodino į automobilio galą. Kas vairavo lengvąjį automobilį, ji nematė, bet iš kalbų suprato, kad moteris. Tada matė, kaip prie automobilių pribėgo dar vienas jai iš matymo pažįstamas vyriškis, kuris gyvena gretimame name, kaip suprato tos merginos, kuri vairavo lengvąjį automobilį, vyras. Kadangi agresyviai nusiteikęs vyras pamatė, kad ji žiūri pro langą, ji tuo metu buvo su vaikais, tai daugiau nežiūrėjo, kas ten vyksta ir grįžo į kambarį (b. l. 36-37).

Protokolu – pareiškimu, kuriuo M. P. pranešė, jog (duomenys neskelbtini), Kaune, 2016 m. rugsėjo 20 d. apie 20.30 val. įvažiavime į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, susitiko priešais kitą automobilį Ford, su kuriuo negalėjo prasilenkti. Ji šiek tiek pavažiavo atgal, bet kitas automobilis netilpo, tuomet iš minėto automobilio išlipo girti trys vaikinai ir mergina. Pradėjo rėkti ant jos, spardė jos automobilį. Tuomet kieme triukšmą išgirdęs jog draugas A. M. atbėgo iš namų į kiemą, pribėgo prie įvykio vietos, kur buvo apstumdytas. Atlaisvinus pravažiavimą, automobilis pravažiavo ir pasišalino (b. l. 3).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Užfiksuota, kad automobilio H. C., valst. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinis sparnas įlenktas, įlenkimo vietoje matomas avalynės pėdsakas; ant kairės pusės priekinio sparno matomas avalynės pėdsakas, fotolentelėmis (b. l. 4-5, 6-8).

Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio tyrėjos G. P. tarnybiniu pranešimu dėl chuliganiško elgesio, kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. patruliuojant tarnybiniu automobiliu r. š. „418“ kartu su vyriausiuoju patruliu V. G. apie 20.45 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) trys asmenys užpuolė pranešėjos draugą, mušė su rankomis, nuvažiavo (duomenys neskelbtini) automobiliu Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apdaužė pranešėjos automobilį Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja M. P., kuri paaiškino, jog važiuodama namo V (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) namo, pravažiavime susitiko priešais kitą automobilį Ford, su kuriuo nepavyko prasilenkti. Pranešėja šiek tiek pavažiavo atgal, bet kitas automobilis netilpo, tuomet iš minėto automobilio išlipo girti trys vaikinai ir mergina. Pradėjo rėkti ant jos, spardė jos automobilį. Pranešėja sėdėjo automobilyje, nes bijojo išlipti. Tuomet kieme triukšmą išgirdęs M. P. draugas A. M. atbėgo iš namų į kiemą, pribėgo prie įvykio vietos, kur buvo apstumdytas. Atlaisvinus pravažiavimą, automobilis pravažiavo ir pasišalino. Pranešėja negali pasakyti, kas vairavo minėtą automobilį, nes buvo labai išsigandusi. Vėliau apžiūrėjus Honda automobilį matėsi batų pėdsakai, mašina buvo vietomis apgadinta. Dėl padarytos žalos rašys pareiškimą. Nukentėjęs asmuo GMP atsisakė. (b. l. 11).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji M. P. V. A. atpažino nurodydama, jog jis panašiausias iš jai pateiktų fotonuotraukų į asmenį, apgadinusį jos automobilį bei sužalojusį jos draugą. Tiksliau galėtų nurodyti pamačiusi šį asmenį gyvai (b. l. 39-42).

Papildomos apklausos metu M. P. paaiškino, jog šį asmenį atpažino tvirtai, tačiau nurodė, kad nuotraukoje jis buvo jaunesnis nei natūroje, jei pamatytų jį gyvai, iš karto atpažintų (b. l. 23).

Asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji M. P. atpažino V. A. kaip asmenį, su kuriuo įvyko konfliktas (b. l. 47-50).

Asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis A. M. atpažino V. A. kaip jį sužalojusį asmenį (b. l. 51-53, 54-57).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2448/2016(02), kurioje užfiksuota, kad A. M. konstatuoti paviršiniai odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešinio riešo srityje, abiejų kelių srityse. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 59).

Garso įrašo apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas M. P. pagalbos skambučio Bendrajam pagalbos centrui Nr. 112 garso įrašas (b. l. 62-66).

VĮ „Regitra“ informacija apie kelių transporto priemones, kurioje užfiksuota, kad automobilio Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – V. A. (b. l. 87).

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta keturiais alternatyviais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais. Veikiant bet kuriuo iš nurodytų būdų ar keliais jų visi veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, dėl veiksmų turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Analizuojant minėto nusikaltimo sudėtį baudžiamosios teisės teorijoje bei teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įžūlūs veiksmai gali būti suprasti kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, transporto eismo sustabdymu ir panašiai. Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę, o vandališki veiksmai gali pasireikšti ir būti suprantami kaip svetimo turto daužymas, padegimas ar kitoks niokojimas.

Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad kaltinamasis V. A. 2016 m. rugsėjo 20 d. apie 20.30 val. viešoje vietoje – įvažiavime į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Kaune, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, važiuodamas automobilyje Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neprasilenkė su M. P. vairuojamu automobiliu H. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipęs iš automobilio spyrė į M. P. priklausančio automobilio dešinės pusės galinį sparną ir taip jį įlenkė, taip pat spyrė į kairės pusės priekinį sparną, bei tęsdamas nusikalstamą veiką išplūdo necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais į kiemą dėl konflikto išėjusį aiškintis A. M., tyčia pastūmė ir pargriovė jį ant žemės, ko pasėkoje A. M. krisdamas patyrė paviršinius odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, dešinio riešo srityje, abiejų kelių srityse, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Taigi, pagal byloje nustatytas aukščiau aptartas aplinkybes yra neabejotinai aiškiai matyti, kad V. A. susidariusioje situacijoje elgėsi nei moralės, nei teisės požiūriu nepriimtinai. Tai vienareikšmiai įrodo, kad jis savo tokiu įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais viešoje vietoje veikė nusikalstamai, ko pasėkoje pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nustatytos pasekmės (visuomenės rimties sutrikdymas) lemia pačios veikos baigtumo momentą. Iš to matyti, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip baigta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą V. A. pripažinti kaltu, padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

V. A. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 93).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis administracine tvarka baustas, teistas.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,66 Eur.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė turės būti sumažinta vienu trečdaliu.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu V. A. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 MGL (1129,80 eurų) bauda; pagal BK 300 straipsnio 2 dalį 24 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos jas apimant, ir skirta 24 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta V. A. galutinė bausmė 16 parų areštas, bausmę atliekant areštinėje poilsio dienomis.

Šiuo metu LITEKO duomenys patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, todėl šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė turi būti subendrinta su 2016 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnyje numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis iš dalies ar visiškai sudedant bausmes.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74-76), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi daktiloskopinės plokštelės voke (b. l. 101), sunaikintinos, o kompaktinė plokštelė (b. l. 7), paliktina saugoti prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p., 4 p.).

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 338,94 eurų (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 94 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 225,96 eurų (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų ir 96 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudos bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme jas visiškai sudedant ir V. A. skirti galutinę subendrintą bausmę – 16 (šešiolikos) parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje poilsio dienomis, ir 6 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 225,96 eurų (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų ir 96 ct) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (BK 49 straipsnio 5 dalis).

Į paskirtos galutinės subendrintos arešto bausmės laiką įskaityti visiškai ar iš dalies atliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. baudžiamąjį įsakymą (BK 63 str. 9 d.).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi daktiloskopines plokšteles voke, sunaikinti, o kompaktinę plokštelę palikti saugoti prie bylos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti V. A., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

V. A. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Arūnas Purvainis