Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant ieškovui D. R., jo atstovei advokatei I. M., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Miškolita“ atstovui advokatui S. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Utenos rajono pirmojo notarų biuro notarei D. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovei UAB ,,Miškolita“, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Utenos rajono pirmojo notarų biuro notarė D. M., dėl dalies privačios žemės sklypo (miško) pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir parduoto turto kainos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Utenos rajono pirmojo notarų biuro notarė D. M. atsiliepimo į ieškinį per nustatytą 20 dienų terminą nepateikė. Posėdžio metu nurodė, jog šalys sudarant sutartį patvirtino, jog pinigai sumokėti, todėl nesant abejonių patvirtinta būtent tokia sutartis. Bylos nagrinėjimo metu ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2010-05-03 sudaryta Privačios žemės sklypo (miško) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. DM-2236 (toliau tekste ir Sutartis), kuria ieškovas, veikdamas pagal įgaliojimą, pardavė, o atsakovė nupirko 1,600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.4400-2002-9610, esantį Nečėnų k., Utenos r. sav., už 50 000 Lt (9-14 b.l.). Taigi tarp šalių susiklostė pirkimo pardavimo (CK IV dalies XXIII skr.), o būtent nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo teisiniai (CK 6.392 str.).

Sudarytos sutarties 2.2 p. nurodyta, kad 50 000 Lt pardavėjos atstovas D. R. gavo grynais pinigais iš pirkėjos UAB ,,Miškolita“ atstovo O. K., prieš šios sutarties pasirašymą, tačiau ieškinyje ieškovas teigia, kad turto pirkėjas nesumokėjo pinigų už parduotą daiktą.

Pagal bendrą taisyklę ieškovas, teigdamas, kad atsakovas neįvykdė savo prievolės sumokėti už įsigytus daiktus, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą, tačiau neprivalo įrodinėti, kad su juo nebuvo atsiskaityta; tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turi įrodyti atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, tačiau šiuo atveju ši taisyklė negali būti taikoma. Nagrinėjamu gi atveju, kaip matyti iš sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 p., joje aiškiai ir nedviprasmiškai yra užfiksuota, kad 50 000 Lt pardavėjos atstovas D. R. gavo grynais pinigais iš pirkėjos UAB „Miškolita“ atstovo O. K., prieš šios sutarties pasirašymą, taigi atsiskaitymo aplinkybė yra įtraukta į oficialų rašytinį dokumentą – notaro patvirtintą sutartį.

Sutartimi taip pat sutarta, kad ši sutartis kartu yra ir turto priėmimą perdavimą liudijantis dokumentas ir sutarties sudarymas patvirtina turto nuosavybės perleidimo faktą tarp šalių, t.y. šios sutarties pasirašymo dieną pirkėja, t.y. atsakovė įgijo turtą nuosavybės teise. Taip pat sutarties šalys patvirtino, kas pasirašydamos sutartį, perdavė visus su turtu susijusius dokumentus (Sutarties 3.2., 3.3. p.). Iš FNNT Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus atlikto tyrimo bylos Nr. AT-5-10/2011 medžiagoje esančio nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad turto pardavimas tą pačią dieną, t.y. 2010-05-03 kai buvo sudaryta sutartis, užregistruotas nekilnojamojo turto registre (tyrimo medžiagos 10, 11 b.l.).

Ieškovas teigia, kad dėl atsiskaitymo tokią nuostatą nurodyti sutartyje jį prašė pirkėjos atstovas, kuris žadėjo atsiskaityti vėliau, ir todėl jis notarui sumelavo, jog su juo atsiskaityta, tačiau šie teiginiai iš esmės nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais.

Kaip nurodė ieškovas jam ne pirmą kartą tenka parduoti turtą ir jis ne kartą bendradarbiavo su atsakove. Šias aplinkybes pavirtino ir liudytojas O. K. ( 164, 165 b.l.). Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, kad ieškovas turi pakankamai patirties sudarant turto pirkimo pardavimo sutartis ir tai yra jo veiklos sritis, todėl ieškovas, nesilaikęs reikalavimo sąžiningai sudarytoje pirkimo pardavimo sutartyje nurodyti aplinkybes dėl sumokėjimo už parduodamą daiktą tvarkos, kartu prisiima ir riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Juolab, kad sutarčių teisėje yra įtvirtintas sąžiningumo imperatyvas, t.y. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutarties šalių sąžiningumo pareiga.

Kaip paaiškino tretysis asmuo, t.y. sutartį tvirtinusi notarė, apie atsiskaitymą klausta abiejų šalių ir jos abi patvirtino, kad pinigus pardavėjos atstovas gavo prieš sutartį ir atsiskaityta iki sutarties pasirašymo, o jeigu būtų bent vienos šalies abejonių sutarties nuostata būtų pakeista.

Vertinant pas notarą sudaromos sutarties nuostatas, atsižvelgtina į tai, kad sandorio šalys apie aplinkybes aiškina ir sutartį sudaro laisva valia, kol neįrodyta priešingai. Sutarties dalis dėl įvykusio atsiskaitymo laikytina kaip tinkamas ir teisingas asmenų valios išreiškimas, kol jis nenuneigtas. Atsiskaitymo fakto įrodinėjimo požiūriu, šalių žodiniai pareiškimai, padaryti notarui sutarties sudarymo metu, įtraukti į sutartį ir pasirašyti šalių, gali būti pripažįstami rašytiniam atsiskaitymo patvirtinimui, nes jis šalių pareikštas ir pasirašytas. Pirkėjas, pateikdamas tokią sutartį, pateikia rašytinį įrodymą, kad pagal sutartį atsiskaityta. Kita sandorio šalis, iškilus ginčui aiškinanti, kad nebuvo atsiskaityta, privalo įrodyti tai, ką teigia (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Ieškovo teigimu anksčiau sudarant sutartis su atsakove būdavo pasirašomi kasos pajamų orderiai, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, t.y. kasos knygos registre užregistruotas 2010-05-03 kasos išlaidų orderis Nr.11 dėl 50 000 Lt išmokėjimo O. K. grynaisiais pinigais kaip avansas žemės sklypui pirkti, 2010 m. avanso apyskaitos registracijos žurnale Nr.13 užregistruota avanso apyskaita dėl minėtos sumos išleidimo. Avanso apyskaitoje Nr. 13 nurodyta kokiu tikslu buvo atliktas įmonės grynųjų pinigų išmokėjimas (30-33 b.l.). Iš bylos duomenų matyti, kad pinigų išmokėjimas iš įmonės kasos atliktas tą pačią dieną kaip sudaryta sutartis.

Kaip matyti iš bylos duomenų kasos pajamų orderis nebuvo surašytas, dėl ko O. K. buvo nubaustas administracine tvarka – pinigine bauda (27-29 b.l.). Nors tokiu atveju ir buvo pažeistos buhalterinės piniginių lėšų apskaitos taisyklės, tačiau teismo nuomone sudarytoje Sutartyje esant aiškiai atsispindėtam pinigų perdavimo faktui bei atsižvelgiant bylos aplinkybių visetą, šis pažeidimas negali būti pripažintas pakankamu pagrindu pripažinti, kad atsiskaitymas neįvyko.

Atsakovės pateikti duomenys, teikti paaiškinimai, liudytojo parodymai, FNNT Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus atlikto tyrimo bylos Nr. AT-5-10/2011 medžiagoje esantys duomenys tarpusavyje sutampa ir esminių prieštaravimų tarp jų nėra.

Tuo tarpu vertinant ieškovo teiginius matyti, kad jis nėra pakankamai nuoseklus teikdamas kitus savo parodymus finansinių nusikaltimų tyrimo pareigūnams bei bylos nagrinėjimo metu teismui, t.y. nesutampa nurodytos aplinkybės dėl pažinties su Z. L.; taip pat informacija dėl to kam jis turėjo atsiskaityti pardavęs turtą, be to, kai kurių aplinkybių nurodymas iš esmės skiriasi nuo Z. L. teiktų paaiškinimų FNNT pareigūnams, todėl tai sudaro pakankamą pagrindą abejoti ieškovo nurodytų aplinkybių patikimumu.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Teismų jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Vertinant byloje esančius duomenis nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog atsiskaitymas neįvyko, todėl ieškinys atmestinas.

Pateiktais duomenimis atsakovė patyrė 4500 Lt advokato pagalbos išlaidų (37, 38, 147-158 b.l.).

Atsakovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų ,,Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio,, 8.2., 8.15., 8.17., 8.18. p. numatytomis sąlygomis ir maksimaliais dydžiais, pripažintina, kad realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokato pagalbai yra 3962 Lt. Atsakovės buveinė yra teismo buvimo vietoje, o duomenų, kad advokato atvykimas iš kito miesto teikti teisines paslaugas yra sąlygotas ypatingų aplinkybių byloje nėra. Atstovavimo sutartis sudaryta 2011-10-28 (39 b.l.); rengtas atsiliepimas į ieškinį - maksimalus užmokesčio dydis 3 MMA; atsiliepimas į atskirąjį skundą – 0,5 MMA; užklausimai dėl bylai reikalingų įrodymų – 0,012 MMA; atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė suapvalinus 3 val. (už vieną atstovavimo teisme valandą maksimalus dydis – 0,15 MMA (CPK 98 str.). Tai iš viso maksimali suma 3962 Lt.

Ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. už teisinę advokato pagalbą sumokėti – 3962 Lt, o į valstybės biudžeto pajamas iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 62,05 Lt (LR CPK 79 str., 80 str., 83 str., 88 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Miškolita“, įmonės kodas 184265596, naudai 3962 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 62 Lt 5 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.