- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-05-15
- Bylos Nr.
- e1-754-1199/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10344-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- A. K.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, faktiškai gyvenantis Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K., smurtaudamas, nežymiai sužalojo savo šeimos narę, t. y. 2023 m. kovo 22 d., apie 18.12 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai jam nustatytas 1.49 prom. girtumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinei L. K. gulint lovoje, tyčia sudavė jai kumščiu vieną kartą į nosį ir vieną kartą į kaktą, stipriai suėmė už abejų rankų žastų ir tempė ją iš lovos bei vieną kartą peiliu dūrė į kairį žastą. Po panaudoto smurto, nukentėjusiajai bandant pabėgti iš namų, A. K. dar sudavė jai ne mažiau nei vieną kartą kumščiu į dešinę veido pusę. Savo veiksmais kaltinamasis padarė nukentėjusiajai L. K. sužalojimus dešiniame žaste, kairiame žaste, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais smakro dešinėje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje ir žaizdą kairiame žaste, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis A. K. pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, nurodydamas, kad jiems su žmona būnant pas kaimynus ir vartojant alkoholinius gėrimus, tarp jo žmonos ir kaimynės kilo konfliktas. Pastaroji metė į jo sutuoktinę kėdę, o kaltinamasis, norėdamas ją apginti, nuėjo namo ir pasiėmė peilį. Grįžęs, pradėjo vaikytis kaimynę. Vėliau nuėjo namo, o žmona dar liko. Kadangi buvo neblaivus, o namuose yra katės ir šunys, nuėjo miegoti į daržinę. Vėliau, naktį, sugalvojo eiti namo. Durys buvo užrakintos, todėl išdaužė lango stiklą. Namuose, antrame aukšte, rado gulinčią ant grindų žmoną, kuri buvo labai girta, be sąmonės. Žadino ją, tačiau jam to padaryti nepavyko, todėl pats prigulė į lovą. Matė, kad žmona labai išbalusi, taip pat matė įdrėskimus ant jos kairio skruosto ir lygtais kaklo, bet nėra tikras. Kur paliko peilį nežino, gal pas kaimynus. Jis iš namų paėmė specialų peilį, kurį jam išdavė darbe. Peilio rankena plastmasinė, raudonos spalvos, o galai juodos spalvos, su dėklu juodos spalvos, plastmasiniu. Atsigulęs į lovą užmigo, jį pažadino policijos pareigūnai. Atsibudęs nepamatė žmonos, galvojo gal kaimynai iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Pareigūnai jį sulaikė ir nieko nepaaiškino. Kaltinamasis kategoriškai tvirtino, kad žmonai nesudavė ir peiliu jai nedūrė. Teigė, kad žmona jį apkalba, nes išgėrusi būna neadekvati, kalba nesąmones, fantazuoja. Galbūt sužalojo savo žmoną, kai gynė ją nuo kaimynės ir mosikavosi peiliu, tačiau jos tikrai nemušė, o su peiliu − gal netyčia (t. 1, b. l. 166−169).
Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, apklaustas A. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Nurodė prisimenantis, kad kovo 22 d. pas kaimynus kartu su žmona vartojo alkoholį. Taip pat buvo atėję ir kiti kaimynai − moteris su vyru. Su atėjusia kaimyne įvyko konfliktas. Kas pirmas išėjo iš kaimynų, nepamena. Grįžęs į namus, negalėjo į juos užeiti, nes viskas buvo užrakinta. Tuomet nuėjo į daržinę, ten prabuvo apie 40 min., o gal ir valandą. Būdamas daržinėje sušalo, todėl išdaužė lango stiklą ir pro jį pateko į namus. Pirmame aukšte buvo tik katinai, o antrame aukšte, atidaręs duris, pamatė gulinčią žmoną. Jis ją stipriai suėmė už rankų ir purtė, norėjo kad ji atsikeltų, bei sudavė jai, tačiau, kur ir kiek kartų nepamena. Po šio nieko neprisimena, tačiau neatmeta galimybės, kad viskas vyko kaip nurodyta įtarime. Peilį turėjo pasiėmęs su savimi, kai antrą kartą nuėjo pas kaimynus. Galbūt šiuo peiliu taip pat sužalojo žmonos ranką, tačiau tiksliai paaiškinti negali kaip, nes nepamena. Savo kaltę pilnai pripažįsta, sutinka su visomis jam inkriminuojamomis nusikaltimo padarymo aplinkybėmis. Savo žmonos atsiprašė ir ji jam atleido, prisiekė jai, kad daugiau tai nepasikartos. Prieš tai savo kaltės nepripažino, nes bijojo jam gresiančios atsakomybės. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas baigtųsi teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 197−200).
Kaltinamojo A. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2023 m. kovo 22 d., 21.01 val., kaltinamajam A. K. buvo nustatytas 1.49 prom. girtumas (t. 1, b. l. 149).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. K. parodė, kad 2023 m. kovo 22 d., apie 14−15 val., su vyru A. K., buvo pas kaimynus J. S. ir T. T. S.. Visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 16 val. su vyru grįžo namo, adresu ir iškart nuėjo miegoti į antrą aukštą. Ką veikė vyras, kol ji miegojo, nežino. Apie 17 val. atsikėlė, vyras stovėjo kambaryje. Vyras dėl kažko, neatsimena dėl ko, pradėjo kelti konfliktus, ją įžeidinėti. Kokiais žodžiais įžeidinėjo neatsimena. Ji gulėjo lovoje, jis atėjęs ėmė ją kelti, tampyti už rankų, sakė jai keltis iš lovos. Ji nesikėlė, tuomet Aleksejus, priėjęs, ėmė ją mušti kumščiais − trenkė jai vieną kartą į nosį ir vieną kartą į kaktą kairėje pusėje, tai pat, mušdamas, pradrėskė jai kaklą ir smakrą. Po šių savo veiksmų, nuo stalo, kuris stovėjo prie lovos, paėmė virtuvinį peilį ir su juo dūrė jai į kairės rankos žastą. Iš pradžių ji nesuprato, kas įvyko. Ranka ėmė kraujuoti. Šie jos vyro veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Ji išsigandusi išbėgo iš kambario, basa be batų ir be striukės nubėgo pas kaimynę T. T. S. ir paprašė, kad ji iškviestų jai greitąją medicinos pagalbą. Iki medikų atvykimo buvo pas kaimynę, vyro daugiau nematė. Anksčiau vyras kelis kartus yra ją mušęs, tačiau policijos nekvietė, pareiškimo nerašė. Ji savo vyro nebijo, su juo susitaikys, ji myli, nori su juo gyventi, pretenzijų jam neturi, pareiškimą rašyti atsisako. Nukentėjusiosios nuomone, vyras po šio įvykio pasimokys ir išsigąs. Į jai paskirtą užduotį, atlikti objektų tyrimą, nevyks. Į kitus jai užduotus klausimus apie jos vyrą, nukentėjusioji atsakyti atsisakė (t. 1, b. l. 49−52).
Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. K. parodė, kad, jiems grįžus iš kaimynų, vyras pradėjo kelti konfliktą, ją įžeidinėti. Priėjęs prie jos, čiupo už kūno ir norėjo pakelti. Kaip tiksliai tą darė negali nurodyti, tačiau yra mėlynės ant abiejų rankų žastų, kojų, mano, kad jis ją kėlė stipriai suėmęs už žastų, galimai tempė už kojų ir ją taip pat pasodino. Ant staliuko prie televizoriaus visą laiką guli peilis mažiukas, rankena juodos-rožinės spalvos. Po smūgių ir tampymų pajuto skausmą žaste ir basa norėjo išbėgti lauk. Tuomet, galbūt, jai būnant prie durų, jis kumščiu sudavė jai į dešinį apatinį žandikaulį. Visų įvykio sekos nepamena tiksliai, nes buvo šoke, nebuvo labai girta. Su kuo ją vyras sužalojo, nežino, nėra tikra, kad su peiliu. Kaip smakre ir kakle atsirado žaizda, paaiškinti negali, nemano, kad peiliu, gal kažkaip ją kitaip apibraižė. Kad ją sumušė ir sužalojo vyras, yra tikra, nes matė jo veidą, nieko daugiau su jais nebuvo. Jiems būnant pas kaimynę T. S., jokio fizinio smurto nebuvo. Nori patikslinti, kad gali būti, jog ji grįžo namo pirma ir iš įpročio užrakino duris, o jis negalėjo patekti į namus ir tai sukėlė jo agresiją. Apie tai, kad išdaužtas langas, pamatė grįžusi iš ligoninės, kas jį išdaužė, nežino. Nukentėjusioji parodė, kad tai, jog yra kruvina, pastebėjo tik atbėgusi pas kaimynus. Ant patalynės kraujo nebuvo, galbūt ji spėjo pabėgti ir kraujas nespėjo pasirodyti jai būnant namuose (t 1., b. l. 64−70).
2023 m. kovo 24 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotais duomenimis, nustatyta, kad tarnybiniu automobiliu nuvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini) lauke pareigūnus pasitiko nukentėjusioji L. K., kuri nurodė, kad įvykio dieną kartu su vyru A. K. grįžo į namus ir užlipo laiptais į antrą aukštą, kur yra miegamieji, ir parodė į laiptus (Nuotrauka Nr. 1). L. K. nurodė, kad reikia lipti į namo antrą aukštą ir parodė, kad ji gulėjo lovoje, vietoje, kur visada (Nuotrauka Nr. 2) bei paaiškino, kad, kur tuo metu buvo vyras, nežino. Ji gulėjo lovoje, nemiegojo, kai vyras pradėjo ją tempti. Tampė įvairiai, stipriai suėmė už galbūt abiejų rankų žastų ir bandė kelti bei, panaudodama manekeną, rodo kaip (Nuotrauka Nr. 3), taip pat tempė ją už kojų ir parodo kaip (Nuotrauka Nr. 4). Paaiškino, kad taip ją pasodino. Kaip buvo sužalotas kairys žastas ir kaklas, paaiškinti ir parodyti negali, nes nežino. Nurodė, kad buvo šoke, tik pajuto skausmą kairiame žaste. Taip pat parodė staliuką, esantį priešais lovą ( Nuotrauka Nr. 5) ir paaiškino, kad ant šio staliuko vyras laikė peilį. Po sumušimo ji norėjo pabėgti, todėl atsistojo nuo lovos ir, jai jau esant jai prie durų, vyras ne mažiau nei vieną kartą kumščiu sudavė į dešinės pusės apatinio žandikaulio sritį. Panaudodama manekeną, nukentėjusioji parodė kur ir kaip buvo suduotas smūgis (Nuotraukos Nr. 6, 7), po kurio ji pabėgo (t. 1, b. l. 71−79).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja T. S. parodė, kad nukentėjusioji ir A. K. yra jos kaimynai. 2023 m. kovo 22 d., po 18 val., pas ją į namus atbėgo kaimynė L. K., kurios visas veidas ir ranka buvo kruvini. Ji paprašė iškviesti policiją, nes vyras ją sumušė ir pabedė. Policiją iškvietė vyras, taip pat nukentėjusioji nurodė, kad jai reikia greitosios medicinos pagalbos. Policijos ji laukė lauke prie jų namų. A. K. liudytoja nematė. Kaip buvo sužalota L. K. nematė ir paaiškinti negali. Mėlynių ant nukentėjusiosios veido nematė, tik daug kraujo. Ji atbėgo be avalynės, basa (1 t., b. l. 83−85).
Papildomos apklausos metu liudytoja T. S. patvirtino, kad prieš įvykį pas juos namuose buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Išgertuvėse dalyvavo ir kaltinamasis su nukentėjusiąja. Tuomet tarp kaltinamojo ir kitos kaimynės, Marijos, kilo žodinis konfliktas. Kaltinamasis taip pat buvo išsitraukęs peilį, kuriuo grasino Marijai. Buvo labai agresyvus. Tuomet ji liepė savo vyrui visus išvaryti. Liudytoja patvirtino, kad prieš nukentėjusiąją jų namuose fizinis smurtas naudotas nebuvo (t. 1, b. l. 83−92).
Apklaustas kaip liudytojas J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. kovo 22 d., apie 12−13 val., pas juos į svečius atėjo pakviesti kaimynai Marija ir Rimas. Visi keturiese sėdėjo ir vartojo alkoholį. Vėliau pas juos atėjo kiti kaimynai L. K. su A. K.. Jų nekvietė, jie patys atėjo. Iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau vėliau tarp Marijos ir A. K. kilo konfliktas, dėl ko liudytojas pradėjo vyti lauk pastarąjį ir jie visi išėjo. Po maždaug 1−2 val. pas juos atbėgo basa, kruvina L. K.. Kruvinas buvo jos veidas, rankos, kaklas. Atbėgusi į kambarį, ji atsisėdo ant žemės ir pradėjo sakyti, kad ją užmuš, prašė kviesti policiją. Jis surinko 112, iš pradžių šnekėjo pats, o vėliau davė telefoną nukentėjusiajai. Greitosios medicinos pagalbos ir policijos laukė pas juos. Kilusio konflikto metu, kaimynė Marija fizinio smurto nevartojo (1 t., b. l. 96−99).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau − VPK) Reagavimo valdybos skyriaus vyriausiojo patrulio Deivido Hofšteterio tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių įvykio vietoje užfiksuota informacija patvirtina, kad 2023 m. kovo 22 d., 18.17 val., jam patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu Mareku Stefanovičiumi (Marek Stefanovič) buvo gautas iškvietimas iš VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), pas pranešėją atėjo kaimynė iš 22 namo, teigia kad ją vyras sužalojo peiliu. Moteris 56 m. Vyras namuose, 22 name. Pranešėja kalba nerišliai. Atvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko T. S., kuri paaiškino, kad yra sužalotos moters, L. K., kaimynė iš 29 namo, o sužeistą moterį greitosios medicinos pagalbos ekipažas išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Moteris taip pat nurodė 22 namą, kuriame yra galimas smurtautojas. Atėjus iki nurodyto namo, durys buvo užrakintos, šviesos išjungtos, pabeldus į duris niekas neatidarė. Apėjus namą, pastebėta, kad yra išdaužtas langas pirmame aukšte, daug stiklo šukių, kraujo pėdsakų nebuvo. Po kelių minučių duris atidarė akivaizdžiai neblaivus senyvo amžiaus vyras, kaip vėliau paaiškėjo A. K., kuris paaiškino, kad grįžo namo, beldė į duris, bet niekas jų neatidarė. Jis išdaužė savo namų langą, kad patektų į vidų. Užlipęs į antrą aukštą, kur yra miegamasis, rado neblaivią žmoną. L. K., kuri miegojo, ją pažadino. Paskui įvyko žodinis konfliktas, jie apsistumdė, bet jokio fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Apžiūrėjus namo aplinką ir vidų, kraujo pėdsakų nepastebėta, aplinka buvo netvarkinga, matėsi girtavimo pėdsakai. Pas A. K. dešinėje kelnių kišenėje buvo rastas peilis su tamsios spalvos rankena ir dėklu. (t. 1, b. l. 28).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 897/2023 (01) nurodyta, kad L. K. padarytos poodinės kraujosruvos kakle, dešiniame petyje, nugaros kairėje, krūtines ląstos kairiame šone, dešiniame žaste, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, dešiniame sėdmenyje, kairėje šlaunyje; poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais smakro dešinėje, kakle, dešinėje krūtyje, dešiniame rieše, dešiniame kelyje; odos nubrozdinamai nosies nugarėlėje, dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje su aplinkine poodine kraujosruva; žaizda kairiame žaste. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais, odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti kietais bukais briauną turinčiais daiktais. Kadangi žaizda kairiame žaste susiūta, pasisakyti apie jos padarymo mechanizmą nėra galimybės. Vadovaujantis medicinos dokumentų duomenimis, žaizda padaryta aštrių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimai padaryti galbūt užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. kovo 22 d. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad padarant nustatytus sužalojimus, nukentėjusioji galėjo jausti fizini skausmą. Sužalojimai padaryti mažiausiai 18 trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais, odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti kietais bukais briauna turinčiais daiktais. Sužalojimų lokalizacija nenurodo kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu. Sužalojimai yra nespecifiniai, todėl galėjo būti padaryti tiek pačiai griuvinėjant, tiek ir suduodant jai smūgius. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja užduoties aplinkybėms (t. 1, b. l. 41−44).
2023 m. balandžio 7 d. perklausus Bendrojo pagalbos centro (toliau − BPC) garso įrašą nustatyta, kad 2023 m. kovo 22 d., 18.12 val., į BPC paskambino neryšliai kalbėjęs vyriškis, kuris pranešė, kad pas jį atėjo sužalota kaimynė ir prašo iškviesti pagalbą. Nurodo, kad kaimynė kraujuota, jai dūrė peiliu (t. 1, b. l. 118−122).
2023 m. balandžio 7 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kamerų darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad atvykę pareigūnai kartu su moterimi, kuri atpažįstama kaip T. S., prieina prie namų ir beldžia į duris bei langus. Pareigūnai pamato išdaužtą langą. Po keleto minučių duris atidaro vyriškis, kuris atpažįstamas kaip A. K.. Į vidų užeina pareigūnai. Pareigūnui pasiklausus kas buvo namuose, kas sužalojo žmoną, jis atsako, kad nežino. Pareigūnui paklausus, ar namo antrame aukšte dar kažkas yra, A. K. atsako, kad ne. Pareigūnas užlipa aukštyn, dėmių, panašių į kraują, nematyti. Pareigūnas pasiteirauja, ar A. K. neįleido į namus, pastarasis atsako teigiami. Į pareigūno klausimą, kur vyko konfliktas neatsako. A. K. ima klausinėti pareigūno, ko jiems reikia, ką jie čia tiksliai veikia. Pareigūnas nurodo, kad buvo gautas panešimas, kad jis sužalojo savo žmoną peiliu. A. K. atsako, kad „tai netikslas“, nurodo, kad jis nežino nieko, ima pasakoti, kad užrakino jo namą. Nurodo, kad žmonos nežalojo. Į pareigūno klausimą, kas buvo su langu, atsakė, kad jis pasiėmė (nurodyti ką negalėjo) į langą ir viskas, nes jam reikėjo įeiti į jo namą. Pareigūnas dar kartą užlipa aukštyn ir apžiūri patalpą. A. K. parodo, kur gulėjo jo žmona − parodo į grindis tarp staliuko ir lovos. Pareigūnas paklausia, o kas toliau vyko, o šis atsako, kad nieko, paspardė. Ima rodyti kaip spardė (vaizdo įraše nematyti ir nenurodoma tiksliai) ir liepė jai keltis. Kas buvo toliau nežino, nes jis miegojo, o kai prabudo jos nebuvo (t. 1, b. l. 125−128).
2023 m. kovo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) po kaire puse nuo kelio stovi šviesios spalvos namas, kurio numeris 22. Užlipus mediniais laiptais į antrą aukštą, patenkama į miegamąjį, jame stovi dvigulė lova, priešais ją stalas, daug įvairių daiktų aplinkui stalą, arčiau sienos prie lango stovi juodos spalvos pečius. Prie lovos guli daug tuščios alkoholio taros. Miegamajame ant grindų išmėtyti keli drabužiai ir paklodė. Visame name nesimato grumtynių ir kraujo pėdsakų. (b. l. 1t.17-27l.)
2023 m. kovo 22 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad iš A. K. buvo paimtas peilis su juoda rankena ir dėklu (t. 1, b. l. 100−103), kuri apžiūrėjus nustatyta, jog peilio rankena apvyniota juodos spalvos izoliacine juosta. Rankenos ilgis ilgiausioje vietoje 12 cm, o trumpiausioje − 11cm. Peilio rankena lenkta. Geležtės ilgis 7,5 cm. Ant peilio dėmių, panašių į kraują, nematyti. Prie peilio taip pat yra juodos spalvos dėklas, kuris netinka apžiūrimam peiliui (t. 1, b. l. 104−111).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be paties A. K. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad byloje nustatytus sužalojimus jai padarė jos vyras, A. K.; liudytojų parodymai, kur jie patvirtino, kad įvykio dieną pas juos atbėgo kraujuota, sužalota nukentėjusioji, kuri nurodė, kad ją peiliu sužalojo vyras; BPC garso įraše užfiksuotas liudytojo J. S. pranešimas, kuomet jis nurodė, kad skambina savo sužalotos, pas jį atbėgusios kaimynės prašymu, kiti bylos duomenys. Įvertinus šiuos ir kitus byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad A. K., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, nežymiai sutrikdė L. K. sveikatą.
Vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktu šeimos narių sąvokų išaiškinimu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis nežymiai sutrikdė savo šeimos narės – sutuoktinės, sveikatą.
Pranešus A. K. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 12–15).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. K. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką A. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 1–3), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis (t. 2, b. l. 4–5), pensininkas, nėra įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.
Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes (nukentėjusiajai sužalojimai buvo padaryti mažiausiai 18 trauminių poveikių, tarp jų vienas − peiliu), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. K. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, su skirtinais atitinkamais įpareigojimu (BK 48 straipsnio 6 dalis) ir draudimu (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas), kurie, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.
A. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
A. K. įvykdyta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sutuoktinę L. K.. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 72² straipsnyje, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. kovo 22 d. 20 val. iki 2023 m. kovo 24 d. 15.31 val. (dvi dienos) (t. 1, b. l. 140−148, 183−185). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).
A. K. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis su juoda rankena, su dėklu 2023 m. balandžio 18 d. nutarimu perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi, gydymusi ar kitomis svarbiomis priežastimis, ir viso bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi, gydymusi ar kitomis svarbiomis priežastimis, ir viso bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. K. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. kovo 22 d. 20 val. iki 2023 m. kovo 24 d. 15.31 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant įvykdyti ją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
A. K. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį su juoda rankena, su dėklu, 2023 m. balandžio 18 d. nutarimu perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, teismo baudžiamajam įsakymui įsitesėjus, sunaikinti.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.