Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Vytautui Šulijai, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Giedrei Jančiauskienei ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Gintarei Martinkutei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame prašyme prašo atnaujinti praleistą terminą pareiškėjui paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, valdytą nuosavybės teise jo motinos E. K. bei tėvo C. K. ir atnaujinti praleistą terminą pareiškėjui dokumentams, įrodantiems giminystės ryšį su motina E. K. ir tėvu C. K., paduoti.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jis yra Kanados ir Lietuvos pilietis, nuolat gyvenantis Kanadoje, anksčiau kartu su tėvais gyveno Lietuvos Respublikoje. Nurodė, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybė suteikta 2011-03-30. Paaiškino, kad pareiškėjas su šeima turėjo namą adresu: (duomenys neskelbiami). Nurodė, kad pareiškėjo tėvams priklausęs nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas 1940-11-26, pareiškėjas 1951-08-04 emigravo į Kanadą. Teigia, kad pareiškėjas, kaip teisėtas savo tėvų teisių perėmėjas, turi teisę kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad praleido terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikti. Teigia, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės laiku pateikti prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tik 2011-03-30 nusprendė, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pasas pareiškėjui buvo išduotas tik 2011-06-09, t. y. jau suėjus nustatytiems terminams. Nurodė, kad po 2011-06-09 pareiškėjas slaugė sutuoktinę, todėl pareiškėjo galimybė anksčiau kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo ribota.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Pažymėjo, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikos pasas buvo išduotas 2011-06-09, kai jau buvo pasibaigęs Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. nustatytas terminas pateikti prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Teigia, kad pareiškėjas nebuvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybės iki nustatyto termino, jis neatitinka Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. įtvirtinto reikalavimo, susijusio su pilietybės reikalavimu, kuri yra būtina prielaida asmens subjektinei teisei į nuosavybės teisių atkūrimą atsirasti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praėjus daugiau kaip 13 metų nuo įstatymais nustatyto termino prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti pabaigos. Pažymėjo, kad pareiškėjas įstatymais nustatytų terminų praleidimą aiškina ne savo, o savo sutuoktinės sveikatos būkle. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjo sutuoktinė yra gydoma ir prižiūrima medicinos specialistų nuo 2003 metų, jos sveikatos būklė nėra pasikeitusi.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad prašymą palaiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas yra garbingo amžiaus ir dėl sveikatos būklės negalėjo laiku kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nurodė, kad pirmą kartą į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kreipėsi 2005-10-25.

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su prašymu nesutinka atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su prašymu nesutinka atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl to, ar priežastys, dėl kurių pareiškėjas laiku nepateikė prašymo bei visų reikalingų nuosavybės teises į žemę ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų, yra laikytinos svarbiomis.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka) nenurodytos priežastys, kurioms esant gali būti atnaujinami terminai prašymui ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku. Įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad nuosavybės teisės į Įstatymo 3 str. nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams. Terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir įstatymo nustatytiems dokumentams paduoti gali būti atnaujinamas tik tiems asmenims, kurie turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir galimybę paduoti prašymą, bet nerealizavo šios galimybės įstatymo nustatytu terminu dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, kad pagal Įstatymo 2 str. 1 d. viena iš būtinų prielaidų atsirasti asmens subjektinei teisei – atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – yra asmens buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu. Pagal minėto įstatymo nuostatas pačios prielaidos egzistavimas (pavyzdžiui, buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu) pats savaime asmeniui subjektinės teisės atkurti nuosavybę į nekilnojamąjį turtą nesukuria. Tam, kad atsirastų ši subjektinė teisė, asmuo turi įvykdyti atitinkamas sąlygas, t. y., pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – išreikšti valią, kad tokia subjektinė teisė jam būtų suteikta, taip pat pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Taigi, subjektinei teisei atsirasti yra būtina Įstatyme nustatytų prielaidų egzistavimo bei atitinkamų sąlygų įvykdymo visuma.

Sistemiškai aiškinant Įstatymo 10 str. 1 d. nustatytą terminą prašymams pateikti, su Įstatymo 10 str. 4 d. reikalavimu – kartu su prašymu pateikti pilietybę patvirtinantį dokumentą ir kitus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, darytina išvada, kad įstatyme nustatytos prielaidos, kurios yra būtinos pradėti patį nuosavybės teisių atkūrimo procesą, turi egzistuoti arba atsirasti iki 2001-12-31. Lietuvos Respublikos pilietybė yra viena iš tų įstatyme nustatytų prielaidų, kurios požymius turi atitikti asmuo, kad jis galėtų būti pripažintas tinkamu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisinių santykių subjektu. Taigi, Lietuvos Respublikos pilietybę asmuo turi įgyti, o tuo pačiu tapti ir tinkamu subjektu iki 2001-12-31.

Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2011-03-03 sprendime Nr. (15/3-14)8P-1078 nustatė, kad pareiškėjas 1951 metais emigravo į Kanadą, nuo to laiko gyveno Kanadoje.

Minėtame sprendime taip pat nustatyta, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, kaip asmuo iki 1940-06-15 turėjęs Lietuvos pilietybę ir pasitraukęs iš Lietuvos 1940-06-15 – 1990-03-11 okupacijos metu. Iš minėto sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos pilietybės nebuvo praradęs. Atsižvelgęs į tai, teismas vertina, kad pareiškėjas iki 2001-12-31 buvo įgyvendinęs savo teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl gali būti nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą subjektu. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su termino praleidimo priežastimis.

LVAT praktikoje yra nustatyta, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (LVAT 2009-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (LVAT 2010-09-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-18/2010).

Pareiškėjas prašyme ir pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas anksčiau negalėjo kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo dėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės sveikatos būklės. Taip pat nurodė, kad gyvena Kanadoje, todėl nežinojo apie nustatytus terminus nuosavybės teisėms atkurti. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjo sutuoktinė serga nuo 2003 metų ir yra slaugoma sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 18). Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad jo sutuoktinės sveikatos būklė iš esmės nesikeitė nuo 2003 metų. LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl Įstatymo 10 str. 1 ir 4 d. nustatytų terminų atnaujinimo, ne kartą yra konstatavęs, kad asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, sveikatos būklė, garbus amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis, šios aplinkybės turi būti įvertintos kartu su kitomis reikšmingomis terminui atnaujinti aplinkybėmis, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą. Taip pat ne kartą buvo konstatuota, kad asmens liga svarbia termino praleidimo priežastimi gali būti pripažinta tik tuo atveju, jeigu ji buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galimybes tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo dokumento surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu (LVAT 2014-09-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1389/2014). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo sutuoktinės liga nuo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011-03-03 sprendimo Nr. (15/3-14)8P-1078 priėmimo iš esmės nesikeitė, teismas vertina, kad pareiškėjo sutuoktinės sveikatos būklė negali būti vertinama kaip objektyvi priežastis, dėl kurios pareiškėjas negalėjo anksčiau pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad pareiškėjas yra garbaus amžiaus, jo sveikatos būklė taip pat yra bloga. Teismas atkreipia dėmesį, kad prašymą teismui dėl terminų atnaujinimo pareiškėjas pateikė tik 2015-09-28, t. y. praėjus daugiau nei po 4 metų nuo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011-03-03 sprendimo Nr. (15/3-14)8P-1078, kuriame nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos pilietybės nebuvo praradęs, sprendime pripažinta, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Iš prijungtos Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-778-171/2011 duomenų matyti, kad pareiškėjui minėtoje administracinėje byloje atstovavo profesionalus teisininkas. Atstovavimo sutartį su advokatų kontora Kukliansky ir partneriai pareiškėjas sudarė 2005-01-04 (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-778-171/2011 b. l. 15). Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pirmą kartą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjas į valstybės institucijas kreipėsi 2005 metais. Iš minėtų duomenų matyti, kad pareiškėjas dar iki Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011-03-03 sprendimo Nr. (15/3-14)8P-1078 priėmimo naudojosi teisininko pagalba, tačiau iki 2015-09-29 į teismą nesikreipė. Taip pat teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, pareiškėjo atstovas tik deklaratyviai nurodė, jog pareiškėjo sveikatos būklė yra bloga, nes jis yra garbaus amžiaus. Teismas vertina, kad vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra garbaus amžiaus, nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas anksčiau negalėjo kreiptis į valstybės institucijas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjas jokių kitų reikšmingų argumentų, kodėl daugiau nei 4 metus delsė kreiptis į teismą dėl Įstatymo 10 str. 1 ir 4 d. nustatytų terminų atnaujinimo, nenurodė. Toks nepagrįstas pareiškėjo delsimas teismo laikytas neapdairiu ir nerūpestingu pareiškėjo elgesiu, kurio pasekmės tenka pareiškėjui. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrįstai ilgai nedelsė kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistus Įstatymo nustatytus terminus. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą atsisakyti atnaujinti praleistą Įstatymo nustatytą terminą ir atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 1 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo L. K. prašymą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.