- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-03
- Bylos Nr.
- 1S-548-383/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28949-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- V. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. (V. K.) skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo V. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau - komisijos) 2017 m. balandžio 11 d. nutarimo netaikyti nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2016 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 straipsnio 2 dalį (išžaginimas) 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 150 straipsnio 2 dalį (seksualinis prievartavimas) - 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos, galutinė bausmė - 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis 2014 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu priskirtos neatliktos bausmės dalis pridėta ir galutinė bausmė - 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda. 2016 . gruodžio 23 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis. 65 straipsnio l dalies l punktą a) papunktį 2016 m. kovo 21 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendis subendrintas su 2015 m. liepos 8 d. Trakų r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir galutinė bausmė paskirta 4 m. 6 mėn. 9 d. laisvės atėmimo.
1.2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015-05-22, pabaiga – 2019-12-01. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 7 mėnesiai 20 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2017 m. balandžio 11 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam V. K. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos netaikyti.
3. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi atsisakė tenkinti nuteistojo V. K. skundą, kadangi pakankamo pagrindo išvadai, jog nuteistasis, padarė pažangą, mažinant pakartotino nusikalstamumo riziką, taip pat, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, nėra.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis V. K. prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo 2017 gegužės 16 d. nutartį, panaikinti Kybartų pataisos namų 2017 m. balandžio 11 d. lygtinio paleidimo komisijos nutarimą, įpareigoti Kalėjimų departamentą patvirtinti Kybartų PN LPK sudėtį, įpareigoti Kybartų PN surengti LPK posėdį ir iš naujo išnagrinėti jo lygtinio paleidimo prašymą arba taikyti jam lygtinį paleidimą.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, (ką nurodė ir apylinkės teismui), kad nei oficialiame teisės aktų registre, nei Kalėjimų departamento interneto puslapyje nėra informacijos apie Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymą, kuriuo privalėjo būti patvirtinta Kybartų pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos sudėtis, todėl teisė negali būti nevieša, o nepaskelbti teisės aktai negalioja, t. y. LPK sudėtis yra neteisėta. Nuteistojo nuomone, ginčo pirmosios instancijos teisme objektu buvęs LPK nutarimas yra neteisėtas, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo jį panaikinti. Teismas, nurodęs, kad komisija buvo sudaryta direktoriaus įsakymu, netikrino jo skundo argumento, jog minėtas įsakymas nėra oficialiai paskelbtas, tvirtino neva toks teisės aktas egzistuoja. Be to, skundžiama nutartis neigia LPK nuostatų reikalavimą, jog LPK posėdyje privalo dalyvauti visi jos nariai, LPK posėdis yra galimas tik tokiu atveju, jei nesamų narių nedalyvavimo priežastys yra pateisinamos. Nenagrinėjus pagrindinio skundo argumento, buvo pažeista Konstitucinė teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
4.2. Nuteistasis savo skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta, kad komisijos nutarimu jis diskriminuojamas, o tai draudžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis ir tarptautiniai teisės aktai. Nuteistojo teigimu, pagal teisminę praktiką tiek komisija, tiek Vilkaviškio raj. apylinkės teismas taikė lygtinį paleidimą asmenims, kurių vieninteliu vertinamuoju kriterijumi esantis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo net 115 balų, t. y. lygtinis paleidimas buvo taikomas asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai buvo ženkliai didesniais nei jo, todėl to paties teismo praktikos ignoravimas yra LR Teismų Įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimas, taip pat Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos absoliučios teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, bet ir absoliučios teisės į teisingą teismą pažeidimai. Nuteistojo nuomone, įstatymų leidėjas sumažino vertinamųjų kriterijų skaičių iki vieno - pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo, o valstybės institucijoms, lygtinio paleidimo komisijoms ir teismui nuostatomis yra nustatyta pareiga pateikti įrodymus, jog kalinys neatitinka aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų. Kadangi ir komisija, ir Vilkaviškio raj. apylinkės teismas lygtinį paleidimą taikė asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas buvo ženkliai didesnis nei jo, o lygtinio paleidimo jam netaikymo nepagrindė jokiais įrodymais, jis buvo diskriminuojamas. Diskriminavimas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio ir eilės ratifikuotų tarptautinių sutarčių pažeidimas, todėl diskriminacinė pirmosios instancijos teismo nutartis yra niekine ir privalo būti panaikinta.
4.3. Nuteistasis savo skunde taip pat teigė, kad sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo pirmosios instancijos teismas motyvavo aplinkybe, jog Kybartų pataisos namai neatliko teisės aktuose įtvirtintos pareigos - per 10 dienų nuo atvykimo į pataisos įstaigą neįvertino jo nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką, todėl nėra galimybės spręsti apie vertinimo balo pokyčius. Nuteistojo teigimu, valstybės institucijos teisės akte nustatytų pareigų neatlikimas negali būti laikomas aplinkybe, pateisinančia lygtinio paleidimo netaikymą. Tokiu atveju, valstybės institucijai neatlikus teisės akte nustatytų pareigų, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atvykimo į pataisos įstaigą metu privalo būti vertinama maksimaliu metodikoje numatytu balu (160), taigi turi būti vertinama, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas per bausmės atlikimo laikotarpį sumažėjo dvigubai. Nuteistojo nuomone, teismas jo atžvilgiu nustatė visas sąlygas, kurioms esant lygtinis paleidimas turi būti taikomas.
4.4. Nuteistojo nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir dėl LR Teismų Įstatymo 33 straipsnio nuostatų - įsiteisėjusi tokia nutartis taptų tam pačiam teismui privalomu ydingu precendentu, taip būtų pažeistas iš Konstitucijos kylantis teisinės sistemos nuoseklumo, teismų precendentu neprieštaringumo imperatyvas.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo V. K. skundas atmestinas.
6. Lygtinio paleidimas iš pataisos įstaigų yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, jei jie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Nuteistųjų pateikti prašymai yra svarstomi sudarytose pataisos įstaigų komisijose. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą, socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalis nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (su intensyvia priežiūra) klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
9. Kaip matyti iš nuteistojo skundo motyvų, V. K. esminiu skundo argumentu nurodė tai, kad Kalėjimų departamento interneto puslapyje nėra informacijos apie Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymą, kuriuo privalėjo būti patvirtinta Kybartų pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos sudėtis, o teismas, nurodęs, kad komisija buvo sudaryta direktoriaus įsakymu, netikrino jo skundo argumento, jog minėtas įsakymas nėra oficialiai paskelbtas, taip pat skundžiama nutartis neigia lygtinio paleidimo komisijos nuostatų reikalavimą, jog komisijos posėdyje privalo dalyvauti visi jos nariai ir posėdis yra galimas tik tokiu atveju, jei nesamų narių nedalyvavimo priežastys yra pateisinamos. Nenagrinėjus pagrindinio skundo argumento, buvo pažeista nuteistojo Konstitucinė teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Šie nuteistojo skundo motyvai atmestini kaip nepagrįsti.
9.1.Pirmosios instancijos teismas savo priimtoje skundžiamoje 2017 m. gegužės 16 d. nutartyje detaliai ir nuosekliai išdėstė teisės aktus, kuriais vadovaujantis reglamentuojama tiek komisijos sudarymo, tiek jos veiklos legitimumo nuostatos. T. y. teismas pagrįstai konstatavo, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr.1R-154 patvirtintų lygtinio paleidimo komisijų nuostatų 6 punkte nustatyta, kad komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys. 20 punkte nustatyta, kad komisijos posėdžius organizuoja ir jiems vadovauja komisijos pirmininkas. Komisijos pirmininkui negalint dalyvauti komisijos darbe, jo funkcijas atlieka komisijos pirmininko pavaduotojas. 22 punkte nustatyta, kad komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju jokių pažeidimų, susijusių su komisijos sudarymu ir komisijos darbo organizavimu nenustatyta. Aukštesniojo teismo pastebėjimu, komisijos sudėties klausimai, susiję su atskirų komisijos narių nedalyvavimu komisijos darbe, sprendžiami pačios komisijos ir atskiro komisijos nario nedalyvavimo komisijos darbe priežastis nėra nei nuteistojo, nei teismų kompetencijos klausimas. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 8 asmenų komisija Kybartų pataisos namuose, kurios pirmininku paskirtas E. R., pavaduotoja I. K., sudaryta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.V-215. 2017 m. balandžio 7 d. Svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą dalyvavo kaip komisijos pirmininkė I. K., taip pat dar 5 komisijos nariai, iš viso 6 komisijos nariai iš 8 narių, t. y. dalyvavo daugiau kaip pusė komisijos narių, todėl komisijos narių sudėtis buvo teisėta.
9.2. Nuteistojo teigimu, komisijos darbas apskritai buvo neteisėtas, kadangi minėtas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymas dėl komisijos sudarymo nėra paskelbtas viešai. Kaip matyti iš byloje esančio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. V-215 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose sudarymo 4 punkto, vienareikšmiškai konstatuota, kad su įsakymu supažindinami Kybartų pataisos namų darbuotojai ir raštu komisijos nariai, kurie nėra įstaigos darbuotojai, jokių sąlygų, dėl kurių šis įsakymas turėtų būti skelbiamas viešai, nekonstatuojama. Aukštesniojo teismo nuomone, komisiją sudaro dalis asmenų, kurie jokiu aspektu nėra susiję su teisėtvarka, t. y. visuomenės atstovai, todėl dėl jų asmenybių viešo skelbimo yra aktualus ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymas. Be to, šis direktoriaus įsakymas reglamentuoja pataisos įstaigos vidaus tvarkos organizacinius klausimus, todėl, nesant teisinio pagrindo įsakymas viešai neskelbiamas.
10. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat kelia tariamą diskriminacijos klausimą, kuris neva pasireiškia tuo, kad pagal teisminę praktiką lygtinis paleidimas buvo taikomas asmenims, turėjusiems ir didesnį nusikalstamos rizikos pagal OASys vertinimo metodiką balą, nei jis. Nuteistojo skundo motyvai dėl šio argumento atmestini, kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs. Aukštesnysis teismas nuteistojo skunde nurodytų pažeidimų, t. y. jį diskriminuojančių nuostatų, prieštaringumo suformuotai teismų praktikai, Konstitucijai, kitiems nacionalinės bei tarptautinės teisės aktams, nenustatė. Pirmosios instancijos teismas nešališkai ir nepriklausomai, nepažeidžiant nuteistojo teisės į teisingą teismą, išnagrinėjo komisijos nutarimą, kuriuo nutarta netaikyti V. K. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra. Pažymėtina, jog diskriminacija laikomas teisių mažinimas arba visiškas atėmimas tam tikriems asmenims ar asmenų kategorijai dėl kokių nors požymių, pavyzdžiui, rasės, lyties, seksualinės orientacijos, socialinio statuso (klasės) ir pan. Norint konstatuoti diskriminaciją, būtina nustatyti, kad nuteistajam V. K. yra taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui. Aukštesnysis teismas pažymi, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus, kiekvienu atveju komisija svarsto atskiro nuteistojo asmens atitikimą įstatymo reikalavimams, reglamentuojantiems lygtinio paleidimo taikymo galimybę. Aplinkybių, kurios atskirais atvejais būtų visiškai identiškos ir kurios galėtų būti vertinamos kaip tariamas precedentas, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Tiek komisija, tiek pirmosios instancijos teismas vertina ištirtų duomenų visumą, o ne tik atskirą tam tikros aplinkybės, susijusios su nuteistuoju, momentą, todėl spręsti apie asmens atitikimą įstatymų reikalavimams galima tik tuomet, kuomet įvertinami lygtinio paleidimo klausimui visi aktualūs duomenys bei aplinkybės. Dėl paminėto, nuteistojo skundo argumentas dėl tariamo diskriminavimo, atsižvelgiant tik į vienintelį aspektą – kriminogeninio elgesio vertinimo balą, yra nepakankamas nei lygtinio paleidimo instituto taikymui, nei nuteistojo skundo tenkinimui.
10.1. Nuteistojo V. K. skunde nurodoma aplinkybė, kad, jam atvykus į pataisos namus, jis nebuvo įvertintas pagal OASys metodiką, neleidžia spręsti apie jo pažangą ir siūlo jį vertinti maksimaliu balu, kas šiuo metu esant jo dabartiniams 82 balams, jis būtų įvertintas kaip padaręs pažangą. Šie nuteistojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ 4 punkte (4.2.3.papunktyje) numatyta, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos gali būti taikomos dirbant su asmenimis, naujai atvykusiais į pataisos namus, tardymo izoliatorių, kalėjimą. Įgyvendinant šį teisės aktą, V. K. 2016 m. gruodžio 28 d. ir buvo atliktas įvertinimas (b. l. 22-24) pagal OASys metodiką (nustatyti 82 balai), kaip asmeniui naujai atvykusiam į pataisos namus. Pažymėtina, kad nuteistasis V. K. atlikti bausmę į Kybartų pataisos namus atvyko 2016 m. lapkričio 23 d. (b. l. 35), todėl įstatyminiai reikalavimai dėl jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo buvo visiškai įgyvendinti. Tai, kad nuteistasis 2017 m. vasario 27 d. buvo paskatintas (b. l. 25) už nepriekaištingą elgesį ir stropų mokymąsi, nėra pakankama aplinkybe, įtakojančia žymų asmens pasikeitimą OASys metodikos vertinimo prasme, todėl tepraėjus vos keliams mėnesiams nuo pirminio vertinimo, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra V. K. taikymo ar netaikymo, komisijos posėdyje, vykusiame 2017 m. balandžio mėnesį, ši aplinkybė negalėjo nulemti kitokį vertinimą, nei kuris buvo priimtas, t. y. atsisakyti taikyti V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
11. Aukštesnysis teismas pažymi ir bylos medžiaga patvirtina, jog, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kitus pateiktus duomenis, atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką, kaip minėta, nustatyta, kad V. K. priklauso vidutinės rizikos grupei, bausmę pataisos namuose atlieka šiuo metu kiek daugiau nei pusė metų, todėl, nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo su intensyvia priežiūra, nėra galimybės spręsti apie nuteistojo elgesio pažangą tokia apimtimi, kuri leistų neabejotinai konstatuoti, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvas, laikysis įstatymų ir nenusikals.
12. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes ir jos nesudaro besąlyginio pagrindo V. K. taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo V. K. skundą dėl komisijos nutarimo, kuriuo atsisakyta jam taikyti lygtinį paleidimą, tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nepažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio ir Konstitucijos 29 straipsnio nuostatų, priėmė teisingą sprendimą ir abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, pagrindo nėra, kadangi kiekvienu atveju, teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą konkrečiam asmeniui, nagrinėja tik tas bylos aplinkybes, kurios konkrečiai susijusios su nuteistuoju, todėl teigti, kad teismas diskriminavo V. K. kitų nuteistųjų atžvilgiu ir nelaikė jį lygiu prieš įstatymą, kaip to reikalauja pati Konstitucija, nėra pagrindo.
13. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo skundas atmetamas, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. K. (V. K.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.