- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-52-253/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Danguolė Martinavičienė, Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- A. K., A. G., I. D., A. A., G. L. L., V. K., A. R., D. M., N. P.
- Ieškovas
- T. M.
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas, Arūnas Skuolevičius
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-52-253/2010
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė Procesinio sprendimo kategorija
30.2.; 30.9.1.
NUTARTIS
2010 m. vasario 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė teisėja Albina Pupeikienė, kolegijos teisėjos Virginija Nijolė Griškevičienė, Danguolė Martinavičienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovės atstovams A. M. (A. M.) ir advokatui Eligijui Karbauskui, apeliantui atsakovui A. K., atsakovui A. G., atsakovės I. D. atstovui advokatui Arūnui Skuolevičiui, vertėjai A. T., viešame kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. M. ieškinį atsakovams I. D., A. A., G. L. L., V. K., A. G. (A. G.), A. K., A. R., D. M., N. P. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir leidimo atlikti buto patalpų rekonstrukciją.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė teismo: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 41,35 kv.m. ploto pastogės dalį, esančią (duomenys neskelbtini), 2) leisti be atsakovų I. D., A. A., G. L. L., V. K., A. G., A. K., A. R., D. M., N. P. sutikimo atlikti buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, įrengiant ieškovei T. M. priklausančias 16540/58092 dalis pastogės (41,35 kv.m. ploto), plane pažymėtas Nr. 19-1, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2008-01-07 sutartimi nuosavybės teise įsigijo 54,37 kv.m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2008-04-03 sutartimi nuosavybės teisę įgijo į 18224/58092 dalis, kas sudaro 45,56 kv.m. negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas yra 145,23 kv.m. Pagal buvusio buto Nr. 8 savininko A. M. prašymą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas sudarė minėto namo palėpės padalinimo projektą, paskaičiuojant kiekvienam gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butui tenkančias pastogės, žymimos plane 19-1, dalis. Ieškovės butui Nr. 8 buvo paskaičiuota 5,55 kv.m. (382/10000 dalys) pastogės. Turėdama nuosavybės teisėmis 45,56 kv.m. pastogės bendro ploto, ieškovė nori atlikti savo buto ir jai priklausančios pastogės dalies rekonstrukciją, t. y. 41,35 kv.m. plote (iš turimo nuosavybės teise 45,56 kv.m. ploto) įrengti pastogės patalpas, kaip gyvenamąsias patalpas, patenkant į jas iš savo buto, kertant perdengime angą, nepažeidžiant namo bendrasavininkių interesų bei esminių statinio reikalavimų, pagal pateiktą rekonstrukcijos planą (b. l. 28-29). Atsakovai nesutiko su ieškovės pateiktu šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių plotų atidalijimo projektu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad ieškovės pateiktas jai priklausančių buto ir palėpės dalies rekonstrukcijos planas nepažeidžia atsakovų teisių ir teisėtų interesų, neužkerta kelio kiekvieno bendraturčio galimybei savarankiškai ir netrukdomai naudotis jam priklausančia pastogės dalimi, yra pagrįstas racionaliu gyvenamojo namo ir jame esančių bendro naudojimo objektų naudojimu, atsakovai jokių siūlymų dėl kitokios, labiau jų interesus atitinkančios bendrosios dalinės nuosavybės objekto atidalijimo tvarkos, teismui nepateikė, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus.
Šalies argumentai
Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. sprendimu, prašo jį panaikinti bei ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir nesiūlė atsakovams kitų palėpės atidalijimo būdų. Teigia, kad atlikus rekonstrukciją bus pakenkta namo laikančioms konstrukcijoms, tokie darbai yra pavojingi 1957 m. statybos namui. Kitiems bendraturčiams atiteks palėpės dalys su blogu apšvietimu ir dideliu nuolydžiu, po rekonstrukcijos dalis bendraturčių negalės realizuoti savo teisės atidalyti jiems priklausančias palėpės dalis, nes patekti į jas bus neįmanoma. Ieškovės pateiktame plane nepažymėta, kaip gali būti išdėstyti kitiems bendrasavininkams priklausantys pastogės plotai, dėl to nukentės apelianto ir bendrasavininkų turtiniai interesai. Ieškovė neieško visiems bendraturčiams priimtino sprendimo. Apeliantui neteisėtai priteistos 305 Lt bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės T. M. atstovas A. M. su apeliaciniu skundu nesutinka bei prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo atidalytos ieškovei ir kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios patalpos. Teigia, jog ieškovės pasirinktas atidalijimo būdas pažeidžia kitų bendraturčių teises ir interesus, be to, teismas apribojo apeliantų teises patekti į jiems priklausančias palėpės dalis. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantų argumentais. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bendraturčiai gali susitarti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų, t. y. nustatyti kiekvienam bendraturčiui tenkančią dalį natūra arba parduoti bendrą daiktą ir pasidalyti proporcingai pagal turimą dalį už parduotą daiktą gautus pinigus, arba prašančiam atidalyti sutikus, gauti iš kitų bendraturčių kompensaciją už jam tenkančią dalį, arba priteisti vienam ar keliems bendraturčiams piniginę kompensaciją be jų sutikimo ir kt. Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl pastogės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo; ieškovė parengė pastogės atidalijimo projektą, atsakovai su ieškovės projektu nesutiko, atsisakė geruoju pasidalyti pastogės patalpas, savo atidalijimo varianto nesiūlė, reikalavimo gauti piniginę kompensaciją taip pat nepareiškė. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vienodą teismų praktiką, bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai; kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (LAT 2005-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005, B.M. M., I. M. v. L. M. ir kt.). Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (LAT 2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003, V. J., R. V. ir kt. v. S. B., Alytaus AVA ir kt.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė, siekdama įgyvendinti savo, kaip pastogės patalpų bendraturtės, teises, kreipėsi į bendraturčius, tarp jų ir atsakovus, siūlydama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto variantus (t. 1, b. l. 18–23), tačiau atsakovai nesutiko geruoju pasidalyti pastogės patalpų. Tai, kad rekonstrukcijos projektas ieškovės butui išduotas 2007-06-24 prieš tai buvusiam buto savininkui, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovė, siekdama atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tinkamai ir pagal įstatymus įgyvendino savo, kaip bendraturtės, teisę, bendradarbiavo su pastogės patalpų bendraturčiais, tačiau nesant jų noro geruoju išspręsti turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą kreipėsi į teismą, kad jis išspręstų tarp šalių kilusį ginčą. Iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos plano matyti, kad visos palėpės plotas yra 145,23 kv.m., ieškovė nori atsidalyti palėpės, esančios virš jos buto dalį – 41,35 kv.m. ploto, įėjimas į mansardinį aukštą numatytas iš ieškovės buto (t. 1, b. l. 17, 28–29). Pateiktą patalpų atidalijimo projekte matyti, kad atidalijama palėpės dalis yra virš ieškovės buto, iš kurio ir bus į ja patenkama, ir neapima vietos, pro kurią yra įėjimas į laiptinę, todėl atsakovų patekimas į palėpę nebus apsunkintas. Apeliantas nurodo, kad rekonstrukcijos darbai gali pakenkti namui, tačiau rekonstrukcijos darbai turės atitikti statybą reglamentuojančias teisės normas ir bus derinami su atitinkamomis institucijomis. Nagrinėjamoje byloje dėl dalies palėpės atsidalijimo nėra objektyvių duomenų, kad vykdydama rekonstrukcijos darbus ieškovė gali pabloginti pastato būklę ar pan. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pagrįstai pripažino ieškovės pasiūlytą pastogės patalpų dalių atidalijimo projektą priimtinu ir nepažeidžiančiu atsakovų interesų.
Kiekvienas iš bendraturčių turi teisę atsidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nagrinėjamoje byloje butų savininkams priklausančios palėpės dalys yra proporcingos jiems nuosavybės teise priklausančių butų plotams (CK 4.82 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovei priklauso didžiausia 145,23 kv. m. palėpės dalis – 45,56 kv. m., kitiems butų savininkams – nuo 5,08 iki 7,96 kv. m. palėpės plotai (t. 1, b. l. 17). Butų savininkų dalys yra idealiosios – jos konkrečiai nenustatytos palėpėje, todėl kiekvienas iš bendraturčių turi teisę atsidalyti jam priklausančia palėpės idealiąją dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nusistatyti konkretų palėpės plotą pagal pateiktą projektą. Nagrinėjamu atveju ieškovei nuosavybės teise priklauso 45,56 kv. m. palėpės dalis, todėl ji, pareikšdama reikalavimą dėl 41,35 kv. m. palėpės atsidalijimo, realizavo įstatymo nustatytą jos teisę. Kiti atsakovai, taip pat ir apeliantas, taip pat turi teisę atsidalyti jiems priklausančias palėpės dalis pagal savo pateiktus projektus, tačiau šiomis savo teisėmis nesinaudoja. Apeliantas nesutinka, kad ieškovė atsidalytų jai priklausančia palėpės dalį pagal pateiktą projektą, tačiau savo argumentų dėl pažeidžiamų bendraturčių teisių nepagrindžia įrodymais (pvz. kitu palėpės atidalijimo planu, kuris geriau atitiktų bendraturčių interesus, įrodymais dėl galimų rekonstrukcijos neigiamų pasekmių ir pan.). Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima atmesti ieškovės ieškinį kaip neteisėtą ar nepagrįstą (CK 4.80, 4.82 straipsniai, CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Apeliantas teigia, kad iš jo nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos, tačiau šalis, kurios reikalavimai yra tenkinti (šiuo atveju – ieškovė) turi teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, advokato atstovavimo išlaidos) pagrįstos įrodymais (mokėjimo kvitais), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą jas priteisti iš atsakovų. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytos atlyginti lygiomis dalimis visiems atsakovams, todėl iš apelianto pagrįstai priteista 305 Lt ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylas neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant tam tikrų kategorijų bylas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, jis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl keisti ar naikinti sprendimą atsakovo A. K. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.