- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- e2A-1719-392/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07166-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Loreta Braždienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- If P
- Trečiasis asmuo
- A. G., D. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo If P & Insurance AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal V. K. ieškinį atsakovui If P & Insurance AS dėl žalos atlyginimo bei trečiojo asmens A. G. ieškinį atsakovui If P & Insurance AS dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys D. R. ir A. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui f P & Insurance AS kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 8 433 Eur žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-09-20, apie 23.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo D. R., vairuodamas automobilį „Lexus GS 450“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punktą („Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“), važiuodamas šalutiniu keliu nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo ieškovo V. K., ir sukėlė šių transporto priemonių susidūrimą. Eismo įvykio metu buvo sunaikintas ieškovui nuosavybės teise priklausantis automobilis „VW Passat“. Turto vertintojo A. S. ataskaitoje nurodyta, kad automobilio „VW Passat“ atstatymo (remonto) išlaidos viršytų automobilio vertę, buvusią iki eismo įvykio, todėl automobilio remontas yra ekonominiu požiūriu netikslingas, t. y. automobilis laikomas sunaikintu. Žalą sudaro skirtumas tarp automobilio pradinės vertės iki įvykio (9 380 Eur) ir liekanų vertės (2 230 Eur). Žalos dėl automobilio sunaikinimo suma yra 7 150 Eur (9 380-2 230=7 150). Turto vertintojo paslaugos ieškovui kainavo 180 Eur. Sunaikinus automobilį, ieškovas buvo priverstas saugoti jo liekanas, nes jos buvo reikalingos draudiko atliekamam įvykio aplinkybių tyrimui. Ieškovas taip pat yra priverstas nuomotis kitą (pakaitinį) automobilį. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Šiuo atveju automobilio liekanų saugojimo ir pakaitinio automobilio nuomos išlaidos yra tiesiogiai susijusios priežastiniu ryšiu su trečiojo asmens sukeltu eismo įvykiu, todėl įeina į ieškovo patirtų nuostolių sumą. Už automobilio liekanų saugojimą ieškovas sumokėjo 178 Eur. Ieškovas 2016-10-18 sudarė su IĮ „AO Motors“ pakaitinio automobilio nuomos sutartį, pagal kurią moka šiai įmonei 15 Eur už kiekvieną pakaitinio automobilio nuomos parą ir šią sutartį nuolat tęsia. Šiuo metu ieškovas jau sumokėjo 925 Eur nuomos mokesčio. Ieškovas neturi savo lėšų įsigyti kitą transporto priemonę, kol nėra atlyginta žala. Iš viso ieškovo patirta žala yra 8 433 Eur (7 150 Eur dėl automobilio sunaikinimo, 180 Eur vertinimo išlaidos, 178 Eur saugojimo išlaidos, 925 Eur pakaitinio automobilio nuomos išlaidos). Trečiojo asmens civilinė atsakomybė buvo apdrausta sudarius transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį tarp trečiojo asmens ir atsakovo. Atsakovas 2016-11-07 išsiuntė ieškovui pranešimą apie tai, kad jis atsisako išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas nurodė, kad jis pavedė ekspertui V. M. atlikti eismo įvykio aplinkybių tyrimą, o V. M. nurodė savo išvadoje, kad automobiliai sugadinti ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis.
2. Trečiasis asmuo A. G. kreipėsi į teismą su savarankiškais reikalavimais atsakovui If P & Insurance AS, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 10 165,00 Eur draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-03-15 A. G. ir atsakovas sudarė automobilio „Lexus GS 450“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo („kasko“) sutartį (liudijimo Nr. TPA 00138547), pagal kurią A. G. įsipareigojo mokėti draudimo įmokas, o atsakovas įsipareigojo mokėti draudimo išmoką, skirtą atlyginti žalą automobilio sugadinimo ir sunaikinimo atveju. 2016-09-20, apie 23.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), D. R., vairuodamas automobilį „Lexus GS 450“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punktą, važiuodamas šalutiniu keliu nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo ieškovo V. K., ir sukėlė šių transporto priemonių susidūrimą. Eismo įvykio metu buvo sunaikintas A. G. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Lexus“. Draudiko eksperto S. P. skaičiuotėje nurodytas A. G. padarytos žalos dydis. Ekspertas apskaičiavo, kad automobilio rinkos vertė įvykio dieną buvo 13 571 Eur, automobilio liekanų vertė 3 298 Eur, žalos dydis (skirtumas tarp pradinės ir likutinės vertės) yra 10 273,00 Eur, mokėtina draudimo išmoka išskaičiavus 108 Eur išskaitą – 10 165 Eur. Atsakovas 2016-11-08 išsiuntė A. G. pranešimą apie tai, kad jis atsisako išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas nurodė, kad jis pavedė ekspertui V. M. atlikti eismo įvykio aplinkybių tyrimą, o V. M. nurodė savo išvadoje, kad automobiliai sugadinti ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas If P & Insurance AS prašė ieškinius atmesti. Nurodė, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas, pateikiant draudikui melagingą ir tikrovės neatitinkančią informaciją. Draudimo išmokos išmokėjimas tokiu atveju prieštarautų pačiai draudimo esmei, kadangi draudiko pareiga yra išmokėti draudimo išmoką tik už staiga ir netikėtai įvykusį įvykį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinius tenkino. Priteisė iš atsakovo If P&C Insurance AS, Lietuvoje vykdančio veiklą per filialą If P&C Insurance AS filialas, 71 500 Eur draudimą išmoką, 1 283 Eur nuostolių ir 311 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. K.. Priėmė trečiojo asmens A. G. atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimo ir civilinę bylą dalyje dėl 610 Eur draudimo išmokos priteisimo nutraukė. Priteisė iš If P&C Insurance AS 10 104 Eur draudimo išmoką bei 229 Eur bylinėjimosi išlaidų A. G. .
5. Teismas nustatė, kad iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojų V. M. bei T. L. parodymų nustatyta, kad transporto priemonė Lexus GS 450, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausanti trečiajam asmeniui A. G. yra apdrausta 2016-03-15 draudimo (Kasko) sutartimi (Liudijimas Nr. TPA 00138547) bei 2016-08-10 transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Draudimo liudijimas LT/AIB 1785668) pas atsakovą. 2016-09-16, apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo D. R., vairuodamas automobilį Lexus GS 450, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas šalutiniu keliu nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo ieškovo V. K.. Eismo įvykio metu stipriai buvo sugadinti du automobiliai. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmokas ieškovui V. K. bei trečiajam asmeniui A. G. teigdamas, kad įvykis yra inscenizuotas.
6. Atsakovo pagrindinis argumentas dėl ko jis atsisakė mokėti draudimo išmokas ieškovui ir trečiajam asmeniui yra dr. V. M. 2016-11-03 Eksperto išvada MV 2016-65, atlikta pagal atsakovo prašymą. Išvadoje nurodyta, kad užfiksuoti abejų automobilių sugadinimai galėjo susidaryti dėl jų susidūrimo ir dėl automobilio VW atsitrenkimo į stulpą bei prieš jį esantį bortelį ir grunto paviršių. Tačiau išvadoje dr. V. M. pažymėjo, kad techniniu požiūriu negalima pagrįsti eismo įvykio dalyvių parodymų dėl eismo įvykio mechanizmo. Remiantis nurodyta išvada, atsakovas sprendė, kad akivaizdu, jog eismo įvykis įvyko ne eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, o nesant priežastinio ryšio tarp trečiojo asmens D. R. ir ieškovo automobiliui padarytos žalos, atsakovas neturi pagrindo išmokėti ieškovui ir trečiajam asmeniui draudimo išmoką.
7. Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmoką. Teismas byloje siūlė šalims, t. y. atlikti teismo ekspertizę, tačiau su tokiu pasiūlymu niekas nesutiko. Tačiau net ir remiantis atsakovo pateikta dr. V. M. išvada bei remiantis jo parodymais duotais teismo posėdžio metu akivaizdu, kad automobilių susidūrimas įvyko bei automobilių sugadinimai galėjo susidaryti dėl jų susidūrimo ir dėl automobilio VW atsitrenkimo į stulpą. Teismas kritiškai vertino dr. V. M. išvadoje nurodytus teiginius, kad dėl ieškovo sąmoningų veiksmų įvyko jo susidūrimas su stulpu, o trečiasis asmuo D. R. judėjo ne pagal įprastą trajektoriją (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje. Dr. V. M. atliekant tyrimą pasinaudojo ortofotografija (informacijos šaltinis - www.maps.lt) bei atliko analizę modeliuojant su kompiuterio programa PC. Tačiau teismas pažymėjo, kad šių duomenų tikrai yra permažai siekiant teisingai sumodeliuoti eismo įvykį. Nėra jokių duomenų, jog teisingai dr. V. M. nurodė įvykio schemą, bei automobilių išdėstymą po susidūrimo. Taip pat nėra duomenų, kad dr. V. M. modeliuojant įvykį įvertino kelio reljefą, esančius / nesančius kelio bortus. Sutiko su ieškovo ir trečiojo asmens atstovo teiginiais, kad dažnai eismo įvykio metų vairuotojai elgiasi nesąmoningai, ir būtent dėl to įvyksta eismo įvykiai. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo D. R. įvykį inscenizavo. Taip pat byloje nenustatyta, jog eismo įvykio dalyviai (ieškovas ir trečiasis asmuo D. R.) atsakovui (draudikui) pateikė neteisingus duomenis apie įvykį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad eismo įvykis įvyko, eismo įvykio kaltininku yra trečiasis asmuo D. R., kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punktą, eismo įvykio metu buvo sugadintas ieškovo automobilis, todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovui priteisti 7 150 Eur draudimą išmoką. Iš atsakovo priteisiamos ir kitos ieškovo patirtos išlaidos: 180 Eur sugadinimo vertinimo išlaidos, 178 Eur automobilio saugojimo išlaidos, 925 Eur pakaitinio automobilio nuomos išlaidos, iš viso 1 283 Eur.
8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu susidūrė du automobiliai bei buvo sugadintas ir trečiojo asmens A. G. automobilis Lexus GS 450. Nurodytas automobilis pas atsakovą buvo apdraustas Kasko draudimu. Dėl automobilio Lexus GS 450, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo trečiasis asmuo prašo priteisti iš atsakovo 10 104 Eur draudimo išmoką. Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti A. G. jo prašomą draudimo išmoką, nes faktiškai jo automobilis eismo įvykio metu buvo sugadintas, bei byloje nenustatyta, jokių aplinkybių dėl ko atsakovas butų atleistas nuo draudimo išmokos sumokėjo. Todėl prašoma 10 104 Eur draudimo išmoka iš atsakovo A. G. priteisiama.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas (apeliantas) If P&C Insurance AS apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-13310-868/2017 ir priimti naują sprendimą - ieškovo ir trečiojo asmens ieškinius atmesti.
10. Skunde nurodė, kad 2016-09-16 (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, apie 23 val., įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovo vairuojama transporto priemonė VW Passat (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui priklausanti transporto priemonė Lexus GS 450 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama trečiojo asmens D. R.. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Kaip nurodoma eismo įvykio deklaracijoje, eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas D. R., vairavęs transporto priemonę Lexus. Atsakovas, vadovaudamasis 2016-11-03 Eksperto išvada MV 2016-65 bei kita žalų bylose Nr. IFTP0002983 ir IFTC0001493 esančia informacija ir dokumentais, tiek ieškovui, tiek trečiajam asmeniui atsisakė išmokėti draudimo išmokas, kadangi eismo įvykis įvyko kitomis, nei nurodė eismo įvykio dalyviai, aplinkybėmis. Teismas ieškinį tenkino. Apelianto nuomone, teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Tai patvirtina šios žemiau išdėstytos aplinkybės ir argumentai:
10.1. Sprendime nurodoma, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė tiek ieškovui, tiek trečiajam asmeniui išmokėti draudimo išmokas, kadangi akivaizdu, jog automobilių susidūrimas įvyko. Todėl, teismo nuomone, atsakovas neįrodė, kad įvykis buvo inscenizuotas. Su tokiais teismo teiginiais nėra pagrindo sutikti. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog inscenizuoto įvykio atveju susidūrimas tarp automobilių paprastai ir įvyksta, tačiau kitomis, nei draudikui nurodoma, aplinkybėmis. Taigi, tuo atveju, jei draudikas turi pagrindo manyti, kad įvykis buvo inscenizuotas, jis, vykdydamas teisės aktuose įtvirtintą pareigą, privalo dėti visas pastangas išsamiai ištirti įvykio aplinkybes. Aptariamu atveju vien aplinkybė, kad automobiliai VW Passat ir Lexus tarpusavyje kontaktavo, nėra lemianti sprendžiant, ar įvykis buvo inscenizuotas.
10.2. Sprendime nurodoma, jog teismas kritiškai vertina dr. V. M. išvadoje nurodytus teiginius, kad dėl ieškovo sąmoningų veiksmų įvyko susidūrimas su stulpu, o D. R. sankryžoje judėjo ne pagal įprastą trajektoriją. Anot teismo, atliekant tyrimą ekspertas pasinaudojo ortofotografija bei atliko analizę modeliuojant su kompiuterio programa PC Crash, o šių duomenų, teismo nuomone, yra tikrai per mažai siekiant tinkamai sumodeliuoti eismo įvykį. Su tokiais teismo teiginiais atsakovas neturi pagrindo sutikti. V. M. yra technikos mokslų daktaras, turintis ilgametę (nuo 1993 m.) darbo patirtį tiriant eismo įvykius. Šio asmens įgyta patirtis ir turimos žinios neduoda jokio pagrindo abejoti jo parengtomis ekspertinėmis išvadomis. Nepaisant to, jog šiuo metu ekspertas nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, akivaizdu, jog šioje byloje jis vienintelis turi specialių žinių, kurių pagrindu galėjo priimti vienokias ar kitokias išvadas, ar juo labiau nuspręsti, kokie duomenys laikytini pakankamais norint šias išvadas pateikti.
10.3. Nėra jokio pagrindo sutikti su teismo teiginiu, neva nėra duomenų, kad ekspertas, modeliuodamas įvykį, įvertino kelio reljefą, esančius kelio bortus. Kaip nurodyta anksčiau, ekspertas ne tik išsamiai susipažino su visa žalos bylų informacija, bet ir apžiūrėjo pačią eismo įvykio vietą. Tai patvirtina išvados 2.7. punktas bei nuotraukos Nr. 16, 17, 18, 19 ir 20. Kaip matyti, buvo atlikti išsamūs matavimai, todėl teismo abejonės dėl tinkamo kelio reljefo įvertinimo laikytinos visiškai nepagrįstomis.
Atsiliepimas
10.4. Atsakovo nuomone, teismas visiškai nevertino ir netyrė bylos nagrinėjimo metu šalių pateiktų paaiškinimų bei liudytojų parodymų, turinčių esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui bei teisėtam ir pagrįstam sprendimo priėmimui. Pavyzdžiui, teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad ieškovas, turėdamas Kasko draudimą kitoje draudimo bendrovėje (Seesam), į šią bendrovę dėl draudimo išmokos už apgadintą automobilį taip ir nesikreipė, o tęsė jo (t. y. ieškovo) atžvilgiu nesėkmingą ginčą su atsakovu. Be to, teismas nevertino byloje esančių prieštaravimų tarp ieškovo paaiškinimų ir liudytojo T. L. parodymų, kuris nurodė, jog tiek eismo įvykyje, tiek ir vėliau (pildant deklaraciją) ieškovas buvo vienas. Tai T. L. nurodė 2017-11-06 vykusio teismo posėdžio metu. Tuo tarpu ieškovas, duodamas paaiškinimus 2017-09-25 vykusio teismo posėdžio metu, nurodė, kad po susidūrimo su Lexus į eismo įvykio vietą atvyko jo sūnus, kuris ir užpildė deklaraciją.
10.5. Teismas visiškai nevertino ir netyrė ieškovo pateiktų dokumentų, pagrindžiančių jo patirtus 1 283 Eur nuostolius. Vienintelis visiškai formalus teismo argumentas priteisiant ieškovo naudai minėtus nuostolius buvo tas, jog, nustačius, kad yra pagrindas priteisti ieškovo naudai 7 150 Eur draudimo išmoką, priteisiami ir jo reikalaujami nuostoliai. Atsakovas nori atkreipti dėmesį, jog išmokėti ieškovui draudimo išmoką atsisakė 2016-11-07, t. y. praėjus ne pilnai dviem mėnesiams po eismo įvykio. Tuo tarpu kartu su ieškiniu ieškovas pateikė čekius bei PVM sąskaitas faktūras už automobilio saugojimą, kurių datos yra 2016-12-05 ir 2017-01-03, t. y. po atsisakymo išmokėti draudimo išmoką. Be to, bendra už automobilio saugojimą suma pagal abu čekius yra 149 Eur, tuo tarpu teismas ieškovui priteisė 178 Eur. Pasisakydamas dėl pakaitinio automobilio nuomos atsakovas nori pažymėti, jog nuomos sutartis su IĮ „AO Motors“ buvo sudaryta vėl gi po atsakovo atsisakymo išmokėti ieškovui draudimo išmoką, todėl pakaitinio automobilio nuomos išlaidos laikytinos nepagrįstomis. Juo labiau, jog, kaip minėta, ieškovas eismo įvykio metu turėjo ir Kasko draudimą Seesam draudimo bendrovėje, tačiau į šį draudiką dėl atsakovui nesuprantamų priežasčių ieškovas nei dėl draudimo išmokos, nei dėl pakaitinio automobilio suteikimo nesikreipė. Šių aplinkybių teismas, priimdamas sprendimą, netyrė ir nevertino.
10.6. Teismas sprendime tik lakoniškai pasisakė, jog kritiškai vertina eksperto išvadoje nurodytus teiginius dėl ieškovo sąmoningų veiksmų susiduriant su stulpu. Atsakovas pažymi, jog, kaip nurodoma išvadoje (tai 2017-11-06 vykusio teismo posėdžio metu dar kartą patvirtino ir pats ekspertas), stulpas, į kurį atsitrenkė ieškovas, yra 52,90 m atstumu nuo atskaitos linijos (automobilių susidūrimo vietos). Anot eksperto, jei automobilis VW Passat būtų stabdomas vien tik varikliu, iki stulpo jis būtų visiškai sustojęs arba jo greitis būtų ženkliai mažesnis (apie 19 km/val.), nei automobilio greitis susiduriant su stulpu (apie 35 km/val.). Būtent dėl šių aukščiau nurodytų aplinkybių ekspertas savo išvadoje nurodė, kad automobilio susidūrimas su stulpu paaiškinamas sąmoningais jį vairavusio asmens veiksmais.
11. Ieškovas V. K. ir trečiasis asmuo A. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantas, teismas tinkamai ištyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, ištyrė byloje esančių duomenų visumą ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Tai, kad atsakovui nepatinka teismo išvados dėl tam tikrų aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nedaro teismo sprendimo nepagrįstu ar neteisėtu. Apeliantas neginčija teismo išvados, kad ieškovo ir trečiojo asmens automobiliai kontaktavo ir buvo sugadinti būtent šio kontakto metu. Taip pat apeliantas neginčija savo pareigos įrodyti savo teiginius apie tai, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas. Nagrinėjamu atveju apeliantas tokių įrodymų į bylą nepateikė ir neprašė teismo skirti ekspertizę. Teismas teisingai pažymėjo sprendime, kad šalims buvo pasiūlyta apsispręsti dėl eismo įvykio ekspertizės skyrimo, tačiau tokio prašymo teismui nei viena šalis nepareiškė. Taigi atsakovas turėjo galimybę ir pareigą įrodinėti savo nurodytas aplinkybes apie įvykio tariamą inscenizavimą pasitelkdamas specialias žinias – prašydamas skirti eismo įvykio ekspertizę. Tačiau atsakovas nepasinaudojo šia savo teise net ir po to, kai teismas jam apie tokią teisę priminė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisme liudytoju apklaustas V. M. yra technikos mokslų daktaras, turintis ilgametę darbo patirtį tiriant eismo įvykius. CPK 212 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Šioje byloje V. M. buvo apklaustas liudytoju, nes neturėjo eismo įvykio eksperto kvalifikacijos, nebuvo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, ką V. M. patvirtino ir apklausos metu. Atitinkamai jis išdėstė savo nuomonę išvadoje, tačiau jam negresia už ją jokia atsakomybė, kokia grėstų teismo ekspertui, jei jis pateiktų melagingą išvadą. V. M. rašytinės nuomonės reikšmė yra tokia pati, kaip ir bet kurio žmogaus iš gatvės, kuris apsiskelbtų, kad moka fizikines formules, todėl gali spręsti dėl eismo įvykio mechanizmo. Taigi negalima remiantis vien tik ne eksperto nuomone konstatuoti, kad eismo įvykio dalyviai suklastojo eismo įvykio dokumentus ir mėgina apgaule gauti išmoką. Vertinant V. M. nuomonę dėl eismo įvykio mechanizmo, atsižvelgtina ir į tai, kad jis buvo samdomas atsakovo ir gavo iš jo atlygį, todėl jo nuomonės objektyvumas nėra toks, koks būtų nepriklausomo eksperto. V. M. taip pat nurodė, kad, jo nuomone, „VW Passat“ vairuotojas (ieškovas) po susidūrimo pasielgė nelogiškai - sąmoningais veiksmais (spausdamas akceleratorių ir sukdamas vairą) nukreipė automobilį atsitrenkti dar ir į stulpą. Ieškovas tokių veiksmų tyčinį pobūdį neigė ir parodė teisme, kad dėl stipraus smūgio sukelto sumišimo jis galėjo supainioti pedalus ir vairo sukimo kryptį. Teismas teisingai nurodė sprendime, kad eismo įvykiai dėl to ir įvyksta, kad vairuotojai kartais elgiasi nelogiškai. Liudytojas V. M. pripažino teisme, kad kai kuriuos esminius pradinius savo tyrimo duomenis jis susigalvojo pats: „VW Passat“ judėjimo trajektoriją prieš susidūrimą; „VW Passat“ greitį prieš susidūrimą; „Lexus“ judėjimo trajektoriją ir greitį prieš susidūrimą. Liudytojas neneigė, kad nėra duomenų kokia galėjo būti automobilių judėjimo trajektorija, jei vairuotojas po susidūrimo jį dar mėgino vairuoti. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas visiškai nevertino ir netyrė ieškovo pateiktų dokumentų, pagrindžiančių ieškovo patirtus 1 283 Eur nuostolius, susijusius su automobilio liekanų saugojimu ir pakaitinio automobilio nuoma. Apelianto argumentai nepagrįsti. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Šiuo atveju atsakovas pirmosios instancijos teisme neginčijo ieškovo nuostolių dydžio. Apeliaciniame skunde atsakovas kelia naujus reikalavimus dėl nuostolių dydžio peržiūrėjimo, nors, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, šiuo atsikirtimu nesirėmė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to ar eismo įvykis dėl kurio ieškovas ir trečiasis asmuo prašo išmokėti draudimo išmoką, buvo inscenizuotas.
14. Byloje nustatyta, kad 2016-09-16 (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, apie 23 val., įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovo vairuojama transporto priemonė VW Passat (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir trečiajam asmeniui priklausanti transporto priemonė Lexus GS 450 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama trečiojo asmens D. R.. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Kaip nurodoma eismo įvykio deklaracijoje, eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas D. R., vairavęs transporto priemonę Lexus. Atsakovas, vadovaudamasis 2016-11-03 Eksperto išvada MV 2016-65 tiek ieškovui, tiek trečiajam asmeniui atsisakė išmokėti draudimo išmokas, kadangi eismo įvykis įvyko kitomis, nei nurodė eismo įvykio dalyviai, aplinkybėmis. Teismas ieškinį tenkino. Apelianto nuomone, teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.
15. Teisėjų kolegija su atsakovo skunde išdėstyta pozicija nesutinka. Svarbiausia sprendžiant šį ginčą yra tai, kad atsakovas savo sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmokas, kadangi eismo įvykis įvyko kitomis, nei nurodė eismo įvykio dalyviai, aplinkybėmis, grindė iš esmės tik savo paties samdyto dr. V. M. išvada. Pirmosios instancijos teismo vertinimu specialisto išvada neturėjo tokios įrodomosios vertės, kad paneigtų reikalavimus atsakovui pareiškusių asmenų pozicijas dėl eismo įvykio kilimo aplinkybių. Siekdamas paneigti kilusias abejones, teismas siūlė skirti eismo įvykio ekspertizę įvykio aplinkybėms nustatyti ir atsakovo samdyto specialisto išdėstytoms išvadoms patvirtinti arba paneigti. Tačiau atsakovas teise ir teismo aiškiu siūlymu įrodinėti savo poziciją eksperto pagalba pasinaudoti atsisakė.
16. Kaip matyti iš atsakovo pateiktos išvados, joje nurodyta, jog automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai susidarė dėl dviejų smūginių poveikių: dėl susidūrimo su automobiliu LEXUS, betarpiškai prieš kurį automobilis VW, tikėtina, stovėjo, o automobilis LEXUS judėjo apie 60 km/h greičiu, tačiau ne pagal įprastą trajektoriją (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, bet buvo nukreiptas kairiau, link priešpriešinės eismo juostos; dėl susidūrimo su stulpu, esančiu greta (duomenys neskelbtini) g. dešinio važiuojamosios dalies krašto. Techniniu požiūriu negalima pagrįsti eismo įvykio dalyvių parodymų dėl eismo įvykio mechanizmo, būtent: automobilį VW vairavusio asmens parodymų, kad betarpiškai prieš eismo įvykį jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 40 km/h, nes maksimalus šio automobilio greitis važiuojant kairiu posūkiu, galėjo būti apie 20 km/h, be to, nustatyta, kad betarpiškai prieš buvusį susidūrimą su automobiliu LEXUS, automobilis VW, tikėtina, stovėjo; automobilį VW vairavusio asmens parodymų, kad atblokštas po susidūrimo su automobiliu LEXUS, automobilis VW savaime atsitrenkė į stulpą: automobilio VW susidūrimas su stulpu paaiškinamas sąmoningais jį vairavusio asmens veiksmais; automobilio LEXUS vairavusio asmens nurodytų aplinkybių, kad prieš susidūrimą su VW jis bandė sukti į dešinę: nustatyta, kad tokia, kaip tai užfiksuota automobilio LEXUS padėtis po eismo įvykio, techniniu požiūriu paaiškinama tuo, kad prieš susidūrimą su automobiliu VW, automobilis LEXUS judėjo ne pagal įprastą trajektoriją (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, bet buvo nukreiptas kairiau, link priešpriešinės eismo juostos.
17. Apeliacinės instancijos vertinimu pacituota išvada nėra kategoriška ir neabejotinai nepaneigia eismo įvykio dalyvių išdėstytų pozicijų dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo, todėl paneigti apsidraudusių asmenų paaiškinimus buvo galima tik atlikus eismo įvykio ekspertizę, tačiau, kaip jau minėta, atsakovas jos atsisakė, o tai reiškia, kad neįrodė (įrodymų nepakako), jog eismo įvykis įvyko kitomis, nei nurodė eismo įvykio dalyviai, aplinkybėmis.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu labai svarbu ir tai, kad dr. V. M. 2016-11-03 Eksperto išvadą MV 2016-65 atliko užsakius ir apmokėjus atsakovui. Vadinasi tokia išvada gali būti pagrindu atlikti detalesnį autoįvykio tyrimą, skirti nepriklausomus teismo ekspertus, tačiau negali neabejotinai paneigti ieškinio pagrįstumo dėl neabejotinų specialisto, kaip samdomo asmens, sąsajų su atsakovu.
19. Apeliantas nurodo ir tai, kad teismas visiškai nevertino ir netyrė ieškovo pateiktų dokumentų, pagrindžiančių ieškovo patirtus 1 283 Eur nuostolius, susijusius su automobilio liekanų saugojimu ir pakaitinio automobilio nuoma. Apelianto argumentai nepagrįsti. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Atsakovas pirmosios instancijos teisme neginčijo ieškovo nuostolių dydžio. Apeliaciniame skunde atsakovas kelia naujus reikalavimus dėl nuostolių dydžio peržiūrėjimo, nors, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, šiuo atsikirtimu nesirėmė.
20. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą, kuriuo buvo priteistos bylinėjimosi (vertimo) išlaidos, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiami sprendimai paliktini nepakeistais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovo If P & Insurance AS apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.