Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Daivai Kavaliauskienei, gynėjui advokatui Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajam J. N., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto ir sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis (registruotas darbo biržoje), 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2009-06-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu pagal LR BK 178 str. 1 d. – 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 2009-07-13 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu pagal LR BK22 str. 1 d., 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., - 1 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme; 3) 2009-08-12 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str., 63 str. 1 d., 63 str. 4 d. – 5 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009-06-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė; 4) 2012-11-23 Kauno apygardos teismo sprendimu pagal LR BK 22 str. 1 d., 199 str., 291 str. 1 d., 63 str. 5 d. 1 p., - 1 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme; 5) 2013-01-22 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. – 1 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme; 2014-12-31 paleistas iš kalėjimų departamento prie LR TM Alytaus pataisos namų atlikus bausmę, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. N. nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2015 m. gegužės 25 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, kilusio konflikto metu, mušė ir kitaip smurtavo prieš brolį J. N., t.y. šeimos narį, tyčia rankos kumščiu sudavė J. N. vieną kartą į kairės pusės paakį, ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį bei vieną kartą į dešinės rankos alkūnę, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. N. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas, ir jų vertinimas

Kaltinamasis T. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltę pripažino ir pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi, kaltę pripažįsta visiškai, bei apie nusikaltimo įvykį paaiškino, kad su broliu J. N. gyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) 2015-05-25, apie 15.00 val., tarp jo ir brolio J. N. kilo konfliktas, kurio metu jis sudavė broliui vieną kartą į kairį paakį. Po to, du kartus į galvos sritį. Dar sudavė broliui vieną kartą į dešinės rankos alkūnę. Tokį jo elgesį įtakojo išgerto alkoholio kiekis, blaivas taip nebūtų pasielgęs. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Nukentėjusysis J. N. parodė, kad T. N. yra jo brolis. Jie kartu gyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Šių metų gegužės 25 d. tarp jo ir brolio T. N. kilo žodinis konfliktas. Jo metu, brolis T. N. sudavė jam vieną kartą į kairį paakį, du kartus rankos kumštimi sudavė į galvos sritį ir vieną kartą į dešinės rankos alkūnę. J. N. jautė fizinį skausmą (b.l.13, 14-15).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusio parodymų, jo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga:

J. N. protokolu - pareiškimu (b. l.2). Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 4-7). Įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l.8-9). Nukentėjusiojo J. N. apklausos protokolais (b.l.13, 14-15). Specialisto išvada Nr. G415/15 (09), kur J. N. konstatuota kraujosruva su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius kairės akies vokuose – skruoste ir sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l.19). Alkotesteriu T. N. nustatytas 1.81 promilių girtumas ( b.l. 55).

Teismas daro išvadą, kad visi šie teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai bylos duomenys yra pripažįstami kaltinamojo aktyvių nusikalstamų veiksmų faktinio ir kalto atlikimo (įvykdymo) įrodymais, jie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis anksčiau aprašytomis aplinkybėmis, tyčia ir sąmoningai neteisėtai vartojo smurtą, ko išdavoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo. Todėl jo veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe atsižvelgiant į jo parodymus, teismas pripažįsta tai, kad jis kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė, kad jis teisiamas penktą kartą, bei turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, padarė tyčinį nesunkų (LR BK 140 str. 2 d. ) nusikaltimą (LR BK 11 str.). Be to, kaip asmenį charakterizuojančius duomenis teismas vertina ir jo nusikalstamas veikas už kurias jis buvo teisiamas kitose bylose, už kurias atliko jau arešto ir laisvės atėmimo bausmę.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį ir jo pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau neigiama, į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti, bei nustatyta lengvinanti aplinkybė, kad kaltę pripažino, į kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, smurto pasekmes. Be to, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgė į kaltinamojo gyvenimo sąlygas, jo sveikatos būklę, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, nes po bausmių, nesusijusiu su laisvės apribojimu paskyrimo jokių išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, tuo prarasdamas teismo pasitikėjimą jį pataisyti neizoliavus nuo visuomenės, o pagal paskutinį nuosprendį bausmę atliko realiai.

Kaltinamasis nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Teismo manymu, yra visuomenei pavojinga asmenybė, kurią būtina izoliuoti nuo visuomenės, taikant jam realią arešto bausmę. Teismas daro tokią išvadą, nes kaltinamasis pakartotinai padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, kas rodo jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuotinai priimtų gyvenimo ir elgesio normų. Todėl išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą pripažinti, kad bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu paskyrimas kaltinamajam yra netikslingas, kadangi nebus pasiekti bausmės tikslai. Kaltinamasis būdamas teistas, neišnykus teistumui, išvadų nepadarė ir vėl įvykdė naują nusikalstamą veiką, todėl už veiką numatytą BK 140 str. 2 d. kaltinamajam skirtina švelnesnė negu laisvės atėmimas, tačiau viena griežtesnių - arešto bausmė sankcijos ribose, artimesnė maksimumui.

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Taikyti LR BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę kaltinamajam nėra įstatyminio pagrindo.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto sumažintina 1/3 dalimi.

Paskirtoji kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir vykdytina nuosprendžiu paskirta bausmė ( b.l. 53-54).

Be to, 2015 m. gegužės 26 d. teismo nutartimi skirta smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonė – nesiartinti prie nukentėjusio bei nebendrauti su juo, kuri taip pat nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ( b.l. 61).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės pradėjimo vykdyti dienos, o į bausmės atlikimo laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. imtinai ( b.l. 57-59 LR BK 66 str. ).

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. TP-7-(2.10)-2295, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos T. N., išlaidas iki 2015 m. birželio 01 d. sudaro 52,11 eurų dydžio advokato užmokestis. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas teismo procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgtina ir į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį. Tokie duomenys yra esminiai sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-28-976/2015). Įvertinus šias aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

Byloje daiktinių įrodymų nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kitų proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 173, 297- 310 str. str. teismas

nusprendė:

T. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštu.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t.y. iki 50 (penkiasdešimties) parų arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės pradėjimo vykdyti dienos, o į bausmės atlikimo laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. imtinai ( LR BK 66 str. ).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Be to, 2015 m. gegužės 26 d. teismo nutartimi paskirtą smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonę – nesiartinti prie nukentėjusio bei nebendrauti su juo, nuosprendžiui įsiteisėjus taip pat panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.