- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-07
- Bylos Nr.
- 1S-76/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- R. Z.
- Advokatai
- Mansuras Muksinovas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. Z. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. balandžio 12 d.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
R. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, t.y., T. V., 2007 m. lapkričio iki 24 d., tikslus laikas nenustatytas, paslėpus po mediniu ženklu „Plungė“, esančiu Rietavo g. ne mažiau kaip 20 vnt. tablečių su jose esančia psichotropine medžiaga – 1,167 g. MDMA ir didelį kiekį – 52,017 g. narkotinės medžiagos – kanapių dervos, apie paslėptas medžiagas informavus R. Z. telefonu ir nurodžius šias medžiagas pasiimti saugojimui bei 2007 m. lapkričio 24 d. telefoninio pokalbio metu nurodžius R. Z. perduoti minėtas medžiagas A. B., R. Z., 2007 m. lapkričio iki 24 d. iš vietos, kurioje T. V. paslėpė minėtas medžiagas, paėmė, nugabeno ir laikė šias medžiagas nenustatytoje vietoje iki 2007 m. lapkričio 24 d., kuomet šias medžiagas Plungėje, tikslesnė vieta tyrimo nenustatyta, perdavė A. B.. 2007 m. lapkričio 25 d. apie 4 val. A. B. šis medžiagas nugabeno ir permetė per tvorą į Klaipėdos m. VPK kiemą, iš kur šias medžiagas į areštinės kamerą Nr. 7 per langą įtraukė Z. M., kur netrukus minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas šioje kameroje aptiko ir išėmė Klaipėdos m. VPK pareigūnai.
Taip pat R. Z. kaltinamas tuo, kad jis, T. V. 2007 m. gruodžio 12-13 d. vykusių telefoninių pokalbių su R. Z. metu, R. Z. nurodžius perduoti A. B. 50 vnt. tablečių su psichotropine medžiaga MDMA, R. Z., vykdydamas T. V. nurodymą, 2007 m. gruodžio 13 d. Plungėje, tikslesnė vieta tyrimo nenustatyta, A. B. perdavė 38 vnt. tablečių ir jų fragmentų su jose esančia psichotropine medžiaga – 3,309 g. MDMA, gautas ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, kurias jis laikė iki 2007 m. gruodžio 13 d. nenustatytoje vietoje. 2007 m. gruodžio 14 d. apie 23 val. 45 min. šią psichotropinę medžiagą K. Ž. įmetė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus teritoriją, kur minėtas paketas buvo perimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų.
Taip pat R. Z. kaltinamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – 0,382 g. kanapių (ir jų dalių), 0,082 g. kanapių dervos ir nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų - tabletę ir tabletės fragmentą su 0,0027 g. klonazepamo, neturėdamas tikslo jas platinti, ir šias medžiagas laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Plungėje, iki 2008 m. liepos 9 d., kuomet laikotarpyje tarp 10 val. 05 min. ir 13 val. 40 min. kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartimi kaltinamajam R. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. balandžio 12 d.
Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog R. Z. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, R. Z. kaltinamas dviejų tyčinių nusikaltimų padarymu, už jam gresia laisvės atėmimo bausmė. R. Z. anksčiau teistas, inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykus teistumui, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, išsituokęs. Šios aplinkybės, teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje R. Z. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Šalies argumentai
Kaltinamasis R. Z. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartį, kadangi nusikaltimo, numatyti BK 260 straipsnio 2 dalyje nepadarė. Jo baudžiamoji byla yra sufabrikuota, nes prokurorai verčia liudytojus prieš jį duoti parodymus, bei nepagrįstai sujungė dvi bylas ir tiria tik žmogžudystės bylą. Pažymi, kad apygardos teismas pratęsdamas jam suėmimo terminą netinkamai taikė BPK 122 straipsnio nuostatas, todėl teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Be to, jis suimtas yra jau du metus, teisminis bylos nagrinėjas tęsiasi pernelyg ilgai, o asmenys, kurie platino narkotikus yra nesuimti.
Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti galioti apygardos teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. Z. skundas atmetamas.
Teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, nepažeidė BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs teismui pateiktą bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis R. Z. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys išsamiai nurodyti skundžiamojoje nutartyje, todėl Duomenys, leidžiantys manyti, jog R. Z. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra nurodyti kaltinamajame akte (t. 20, b.l. 49–66), tai kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, specialistų išvados, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolų duomenys bei kiti rašytinai bylos duomenys. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnyje numatytų pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria Klaipėdos apygardos teismo išvadai, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti LR BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusiklastamoms veikoms. Be to, už nusikalstamas veikas, kurių padarymu kaltinamas R. Z., įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.
BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Pratęsdamas kaltinamojo R. Z. suėmimo terminą, Klaipėdos apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Aukštesnės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. R. Z. kaltinamas dviejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas ir ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes, be to, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio yra išsituokęs, todėl nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Šios paminėtos aplinkybės bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo teismo( BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas (įtariamas) bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, R. Z. kaltinamas dviejų tyčinių nusikalstamų veikų, kurios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu, už šiuos nusikaltimus jam gresia griežta ir ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Be to, kaltinamasis R. Z. ankščiau teistas, inkriminuojamas nusikalstamas veikas įvykdė neišnykus teistumui. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasižymi gerai organizuotu bendrininkavimu. R. Z. niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, išsituokęs, todėl jo nesaisto tvirti šeimyniniai ryšiai. Šios paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas nesuimtas kaltinamasis darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, todėl Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodytas pagrindas, jog kaltinamasis būdamas laisvėje galimai darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas.
Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jo baudžiamoji byla yra sufabrikuota, nes prokurorai verčia liudytojus prieš jį duoti parodymus bei prokurorai nepagrįstai sujungė dvi bylas ir tiria tik žmogžudystės bylą, yra deklaratyvios ir nepagrįstos.
Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, leidę R. Z. pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę. Šioje proceso stadijoje pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Dėl to skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Nors R. Z. skunde nurodo, kad suimtas jau yra du metus, jo baudžiamosios bylos nagrinėjas užsitęsė ilgą laiko tarpą, tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šiuo metu R. Z. baudžiamoji byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir yra jo žinioje. BPK 127 straipsnyje nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmės terminai taikomi tik ikiteisminio tyrimo stadijoje, o savo žinioje bylą turinčio teismo tokie terminai nesaisto. Pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą, teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Kaltinamojo skunde nurodytos kitos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų, taikomos griežčiausios kardomosios priemonės pagrindai neišnyko, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo R. Z. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.