Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui B. P. , 2009-03-23 viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal B. P. skundą dėl VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2009-02-05 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ darbuotoja (toliau – Institucija) 2009-02-05 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 12), kuriame nurodė, kad B. P. 2008-11-14 Klaipėdos mieste važiavo be bilieto; šiais veiksmais B. P. pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių reikalavimus; jos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B. P. prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Teismo posėdžio metu nurodė, kad 2008-11-14 važiavo 15-tu autobusu, turėjo bilietą su 50 procentų nuolaida - už 75 centus Tą dieną buvo apsirengusi kitą striukę, todėl invalidumo pažymėjimo neturėjo. Šiaulių stotelėje įlipusiam kontrolieriui parodė bilietą ir pasakė, kad pamiršo invalidumo pažymėjimą. Tada B. P. nuvežė į trečiąjį policijos komisariatą, ten paklausė vardo, pavardės, patikrino jos pasakytus duomenis su duomenimis kompiuteryje (duomenų bazėje) ir tai atitiko, policininkai pasakė, kad ji gali eiti. Taip pat B. P. nurodė, kad turi invalidumą, nedirba, prižiūri sergančią mamą; paaiškinimo policijos komisariate nerašė, paaiškinime parašas yra ne jos.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką Institucija informuota tinkamai (b.l. 17), atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Konstatuojama.

ATPK 142 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už keleivių važiavimą be bilieto arba vaikų nuo septynerių iki šešiolikos metų vežimą be bilieto troleibusu, vietinio susisiekimo (miesto) autobusu ir maršrutiniu taksi.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B. P. pripažino, kad 2008-11-14 Klaipėdos mieste važiavo autobusu, turėdama bilietą su 50 procentų nuolaida, tačiau nepasiėmusi invalidumo pažymėjimo. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis tarnybinis pranešimas (b.l. 14).

Teismas pažymi, kad Keleivių vežimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdoje tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. T2-41 (toliau – Aprašas), 15 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme nustatytų kategorijų asmenys naudojasi važiavimo reguliaraus vietinio susisiekimo maršrutų autobusais lengvatomis, įsigiję bilietus su atitinkamo dydžio nuolaidomis bei pateikę tokią teisę liudijančių dokumentų originalus. Aprašo 36 punkte įtvirtinta, jog keleivis, įsigijęs vienkartinį bilietą su nuolaida, privalo turėti reikiamą dokumentą, patvirtinantį teisę į lengvatą, o 39 punkte – jog keleivis, neturintis dokumento, patvirtinančio teisę naudotis bilietu su nuolaida, privalo pirkti bilietą už visą kainą. Aprašo 53.2 punktas numato, kad vietinio susisiekimo (miesto) autobusuose keleivis privalo pateikti kontrolieriams pažymėtą vienkartinį bilietą su nuolaida ar vardinį terminuotą bilietą ir dokumentą, suteikiantį teisę į lengvatą. Pagal Aprašo 54 punktą jeigu kontrolės metu keleivis neturi pažymėto vienkartinio bilieto arba pažymi bilietą kontrolės metu, arba turi bilietą, kurio žymės neatitinka komposterio žymių, arba parodo du kartus žymėtą bilietą, arba turi bilietą su nuolaida, bet neturi dokumento, suteikiančio teisę į transporto lengvatą, taip pat jeigu paima pažymėtą bilietą iš išlipančio iš autobuso keleivio, tai jis laikomas važiuojančiu be bilieto.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad laikytina, jog B. P. važiavo be bilieto, todėl jos veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 142 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Skundžiamu nutarimu veika kvalifikuota teisingai.

ATPK 142 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą nuo 10 iki 20 litų. Vadovaujantis ATPK 30 straipsnio 2 dalimi, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Skundžiamu nutarimu B. P. paskirta maksimali bauda. Teismo nuomone, ši bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui, neatitinka baudos skyrimo taisyklių. Institucija neišsiaiškino visų reikšmingų administracinei nuobaudai skirti aplinkybių, nes administracinio teisės pažeidimo byloje nėra B. P. paaiškinimų ar atsisakymo duoti paaiškinimus (b.l. 15).

Iš teismui pateikto neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad B. P. nustatytas 40 proc. darbingumas, neįgalumo lygis – iš dalies darbingas. Vadovaujantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktu, tai laikytina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Ši aplinkybė skundžiamame nutarime neįvertinta. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas pažymi, kad B. P. už tokio pobūdžio pažeidimus anksčiau administracinėn atsakomybėn nebuvo traukta (b.l. 11), tai vertintina kaip teigiamai B. P. asmenybę charakterizuojanti aplinkybė.

ATPK 30¹ straipsnis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismas atsižvelgdamas B. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – neįgalumą, taip pat tai kad ji nėra bausta už tokio pobūdžio pažeidimus, prižiūri sergančią mamą, taip pat tai, kad jos pažeidimas nėra piktybiškas, t.y. ji turėjo teisę į nuolaidą, tačiau buvo pamiršusi tai patvirtinantį dokumentą, materialinės žalos vežėjui savo pažeidimu nepadarė, konstatuoja, kad šios aplinkybės vertintinos kaip išskirtinės, sudarančios teisines prielaidas taikyti ATPK 30¹ straipsnį. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai - nubausti teisės pažeidėją ir vykdyti prevenciją – bus pasiekti ir švelnesne nuobauda nei numatyta sankcijoje – įspėjimu.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, skundžiamas nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2009-02-05 nutarimą Nr. 3-1-7314, kuriuo B. P. pagal ATPK 142 straipsnio 1 dalį paskirta 20 litų bauda, pakeisti. Taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir vietoj baudos B. P. paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui