Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jolantos Petraitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

S. M., (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Šakių rajono apylinkės teismo 2000 m. birželio 22 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusį BK) – 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 5 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis 2000 m. balandžio 4 d. įstatymu „Dėl amnestijos akto“ nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas;

2. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesiais viešųjų darbų;

3. Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 75 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė. 2017 m. rugsėjo 25 d. paleistas atlikus bausmę,

kaltinamas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. 2020 m. vasario 22 d. apie 18 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia mažiausiai tris kartus kumščiu sudavė savo motinai A. M. į veidą ir ranką, tuo sukeldamas savo šeimos narei A. M. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis S. M. smurtavo savo šeimos narės mamos A. M. atžvilgiu – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė savo šeimos narei – mamai A. M. į veidą ir ranką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Nustatytus padarinius (fizinio skausmo sukėlimą) patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada, rašytinė bylos medžiaga. Nusikalstama veika padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia, t. y. suprantant, kad jam, vyrui, suduodant ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį ir ranką moteriai, ji neabejotinai pajaus fizinį skausmą. Kaltinamasis ir nukentėjusioji laikytini šeimos nariais (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į visas aukščiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

S. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 137-138).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

S. M. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis anksčiau teistas (du kartus teistas taip pat pagal BK 140 straipsnio 2 dalį), per 5 metus 3 kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 62-64), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė (b. l. 90), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b. l. 89).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, skiriant laisvės apribojimo bausmę kaltinamasis įpareigotinas nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 20 valandų, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kartu su bausme taip pat yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis). BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. vasario 23 d. 14.45 val. (b. l. 100-101) iki 2020 m. vasario 24 d. 14.40 val. (b. l. 102-104) (1 para).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Kompaktinis diskas, kuriame yra įvykio vietos vaizdo įrašas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę –1 (vienerius) metus 3 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 20 valandų, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 20 valandų, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² skirti S. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaityti S. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. vasario 23 d. 14.45 val. iki 2020 m. vasario 24 d. 14.40 val. (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę šią kardomąją priemonę panaikinti.

Kompaktinį diską, kuriame yra įvykio vietos vaizdo įrašas, palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą.

Nuteistajam S. M. išaiškinama, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.