- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-04
- Bylos Nr.
- 1-192-633/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Nukentėjusysis
- J. V.
- Kaltinamasis
- L. B.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorui K. G., nukentėjusiam J. V., gynėjui advokatui V. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
L. B., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1990-11-05 Varėnos r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, išlaikytinių neturintis, profesinio išsilavinimo, gyv. , Varėnos m., - šiuo metu atliekantis bausmę Kybartų pataisos namuose, teistas : 1) 2005-09-20 Varėnos r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 63 str., - 25 paros arešto, 2) 2005-11-22 Varėnos r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., - 7 mėn. laisvės apribojimo, 3) 2005-12-12 Varėnos r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 64 str. 3 d., - 40 parų arešto, 4) 2006-01-19 Varėnos r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 63 str., - 25 paros arešto, 5) 2006-07-13 Varėnos r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., - 25 paros arešto, 6) 2007-12-22 Varėnos r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., - 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 1 m., 7) 2010-04-29 Varėnos r. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., - 2 m. terminuoto laisvės atėmimo, 8) 2010-11-24 Kaišiadorių r. apyl. teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 ir 10 p. p., 64 str. 1 ir 3 d. d., - 3 m. 10 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, - šiuo metu atlieka šią bausmę (teistumai neišnykę ir nepanaikinti),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis L. B. 2013-05-20 apie 20.35 val. Kybartų m., Vilkaviškio r. sav. esančių Kybartų pataisos namų, kur atlieka bausmę, baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 5, kito nuteistojo akivaizdoje, - viešoje vietoje, kilus asmeninio pobūdžio ginčui, tyčia mušdamas nuteistąjį J. V., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, - viena ranka prispaudęs J. V. kaklą, kitos rankos kumštimi sudavė jam 5 kartus į kaktą, skruostą, pakaušį bei 2 kartus į krūtinę, tuo padarė nukentėjusiajam kraujosruvas kaktos ir kairio skruosto srityse ir nežymiai sutrikdė J. V. sveikatą.
Šiais veiksmais kaltinamasis L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
1. Kaltinamasis L. B. kaltu teisme pareiškė prisipažįstantis dalinai, apie nusikaltimo įvykio aplinkybes paaiškino, jog įvykio metu kartu su nukentėjusiuoju ir nuteistuoju G. Š. atlikinėjo bausmę pataisos namų baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 5. Prieš konfliktą nukentėjusysis iš paklodės nusivijęs virvę, pasidarė iš jos kilpą, užsidėjo ant kaklo ir vaikščiojo, jis, kaltinamasis, reikalavęs nusiimti. Nukentėjęs supykęs ir užsimojęs jam, L. B., suduoti, tuomet jis nelaukdamas sugriebė nukentėjusį už kaklo, paspaudė jo kaklą po pažastimi, kad nepabėgtų, o kitos rankos kumštimi apie 3 kartus sudavė J. V. į kaktą. Kai jis paleido, nukentėjęs beldimu į duris pakvietė pareigūnus-liudytojus E. K. ir A. C.. Kai šie užėjo vidun, nukentėjęs jį paskundė dėl sumušimo, prasivardžiavo jo atžvilgiu, dėl ko jis supykęs sudavė dar 2-3 kartus kumštimi nukentėjusiam į galvą, ar teko į krūtinę, nežinantis. Anksčiau tarp jų nesutarimų nebuvę, buvo kartu vienoje kameroje prabuvę jau apie 11 parų. Ikiteisminiame tyrime apie nukentėjusiojo bandymą jį užpulti nesakęs todėl, kad netikėjęs tyrimo objektyvumu, kodėl galimo užpuolimo iš nukentėjusio pusės byloje nepatvirtinęs ir iš esmės jo naudai liudijęs buvęs nuteistasis G. Š., paaiškinti negalįs.
2. Nukentėjusysis J. V. paaiškino, kad iki įvykio su kaltinamuoju susipykęs nebuvo, paskutiniu metu kartu atlikinėjo bausmę baudos izoliatoriuje. Įvykio vakarą kaltinamasis į pradegintą skylę grindyse kišo popieriaus ir medžiagos auginio skiautes bei bandė uždegti, nors jis, J. V. prašė to nedaryti. Kai ėmė skylėje smilkti, jis plastikiniu indeliu užpylė angą vandeniu, o patį indelį per langą išmetė laukan. Dėl to kaltinamasis ir supyko. Jis tą vakarą kartis nebandė ir to nevaizdavo, kilpos nesidarė, ant kaklo nesidėjo, - kaltinamasis tai išsigalvojo, be to, jam girdint, po įvykio taip sakyti prašė ir nuteistąjį G. Š.. Be to, jis pats, J. V., užpulti, suduoti ir netgi pasipriešinti kaltinamajam nebandęs, nes visą laiką jautėsi už jį fiziškai silpnesniu, taip pat jo ir nepravardžiavo. Supykęs kaltinamasis jam sudavė apie 5 kartus kumštimi į veidą, kitas galvos vietas bei 2 kartus į krūtinę, paskutinius smūgius sudavė pareigūnų akivaizdoje, nors šie ir reikalavo jį paleisti, smūgiuodamas kaltinamasis buvo paspaudęs po pažastimi jo galvą, kad neištrūktų.
3. Liudytojas E. K. paaiškino, jog įvykio dieną dirbo vyresniuoju prižiūrėtoju pataisos namų baudos izoliatoriuje. Apie 20.30 val. 5-oje kameroje išgirdo triukšmą. Per stebėjimo langelį pamatė, kad viena ranka apkabinęs ir laikydamas, kitos kumštimi kaltinamasis sudavė 2-3 kartus į veidą nukentėjusiajam, jam, E. K., reikalaujant liautis, kaltinamasis neklausė. Buvo akivaizdu, kad užpuolė būtent kaltinamasis nukentėjusį ir jį mušė, - šis net nebandė priešintis. Tuomet jis išsikvietė pagalbon pamainos vyresnįjį A. C.. Kai jiedu atidarė kameros duris, kaltinamasis reikalavo išvesti iš kameros nukentėjusį, nes negalintis su juo kartu būti, jų akivaizdoje dar smogė 1 ar 2 kartus kumštimi nukentėjusiam į veidą, po to jų reikalavimu liovėsi, smūgių į krūtinę nematęs. Šio įvykio metu nukentėjęs kartis nebandė, nebuvo apie tai nei kalbos, nei kitų požymių, - kaltinamojo tvirtinamos virvės kameroje nebuvo, niekas apie tokią nesakė ir tokios nerodė, priešingu atveju tai būtų nustatyta tvarka įregistruota.
4. Tokias pačias, kaip matytas, girdėtas nusikaltimo įvykio aplinkybes teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojas A. C. (Kybartų PN pareigūnas), papildomai nurodydamas, jog kameros grindyse tikrai iš anksčiau buvo prakrapštyta ir apdeginta skylė, ant kurios ir aplink ją, šio įvykio metu jis matė prilieta vandens, bendraujant su nuteistaisiais pavyko sužinoti, kad vienas jų norėjo skylėje kažką deginti, o kitas užpylė vandeniu, dėl ko ir susipyko.
5. Teisiamajame posėdyje ištirtame ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokole (b. l. 21) liudytojas G. Š. nurodęs, jog prieš įvykį nukentėjęs iš paklodės pasidaręs kilpą, užsidėjęs ant kaklo ir su ja vaikščiojęs po kamerą, kaltinamojo paragintas nusiimti atsisakė. Tuomet kaltinamasis viena ranka sugriebęs J. V. už kaklo, kitos kumščiu sudavė bent 2 kartus nukentėjusiam į veidą. Ištrūkęs nukentėjusysis beldimu į duris iškvietė pareigūnus, kaltinamasis dar sudavė smūgių nukentėjusiajam, viso bent penkis, jis pats nesikišo. Atėję pareigūnai išsivedė nukentėjusįjį, netrukus ir kaltinamąjį.
6. 2013-05-21 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykio vieta yra Vilkaviškio r. sav., Kybartų m esančiuose pataisos namuose, baudos izoliatoriaus patalpose. Dešinėje koridoriaus pusėje yra kamera Nr. 5, prie jos šoninių sienų stovi po dviaukštę lovą, priešais įėjimą sienoje yra grotuotas langas, kameros viduryje medinėse grindyse yra apdegintais kraštais skylė, kameroje taip pat yra klozetas ir praustuvas su vandeniu (b. l. 5-7).
7. 2013-05-22 išrašytame nukentėjusiojo J. V. medicininiame pažymėjime Nr. (1.6)-45/2013/41 nurodyta, jog jis buvo apžiūrėtas įstaigos medicinos personalo ir pažymėta medikų apžiūros išvada : kaktos srityje hematoma, kairio skruosto srityje hematoma, nukentėjusiojo pareiškimu jį sumušė kitas kameros nuteistasis (b. l. 8).
8. 2013-05-23 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 426/13(09) nustatyta, jog nukentėjusiam J. V. klinikiniais duomenimis konstatuotos kraujosruvos kaktos ir kairio skruosto srityse padarytos kietais bukais daiktais galimai 2013-05-20 dviem trauminiais poveikiais, konstatuotieji sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 11).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
Nors kaltinamasis L. B. kaltu teisme prisipažino tik dalinai, - nors ir pripažindamas inkriminuotus fizinio smurto prieš nukentėjusį veiksmus, jų faktą, teikė priešingus kaltinimo esmei ir save teisinančius paaiškinimus, kad esą jis gynęs save nuo grėsusio paties nukentėjusiojo fizinio užpuolimo bei šio išprovokuotas ketinimo kartis inscenizavimu, tačiau šie kaltinamojo L. B. paaiškinimai, kaip nusikaltimo įvykio versija, teismo vertinimu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nustatytų visuma visų kitų teisme patikrintų faktinių duomenų – nukentėjusiojo ir dviejų tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų parodymais, aukščiau aprašytų dokumentų informacija, iš dalies ir trečio tiesioginio nusikaltimo įvykio liudytojo G. Š. parodymais. Dėl šių aplinkybių teismas kaltinamojo paaiškinimais teisme tiek, kiek jie prieštarauja aukščiau teismo jau nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms, netiki ir juos atmeta kaip labiausiai ir iš esmės vienintelio tokio tiesiogiai suinteresuoto bylos baigtimi asmens siekį ir bandymą išvengti dalies gresiančios atsakomybės ar bent kiek tai ją sušvelninti, o liudytojo G. Š. parodymų dalį apie tariamą ketinimo pasikarti inscenizavimą nukentėjusiojo asmenyje, - nuteistųjų subkultūros sąlygoto solidarumo paremtu siekiu tam padėti, beje, to paties kaltinamojo prašymu (nukentėjusiojo parodymai teisme).
Tiek nukentėjusiojo J. V., tiek tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų, Kybartų pataisos namų pareigūnų, E. K. ir A. C. liudijimai procese, skirtingai nei kaltinamojo pozicija, buvo išsamūs, logiški ir nuoseklūs, jų byloje pateikti duomenys sutampa bei papildo vieni kitus, atitinka ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis (įvykio vietos apžiūra nustatytus duomenis apie apdegusią skylę grindyse, liudytojo A. C. nurodytą vandens prilaistymą ant šios skylės ir aplink ją, pačią pirminę jo išsiaiškintą konflikto kilimo priežastį (bandymą sukelti gaisrą ir jo užgesinimą), teismo medicinos specialisto išvadą, nukentėjusiojo medicininės apžiūros iškarto po nusikaltimo įvykio rezultatus ir kt. aukščiau vardinta), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Teismas nukentėjusiojo ir šių liudytojų parodymus vertina patikimais ir teisingais, teismas nenustatė jokio, net ir netiesioginio, pagrindo abejoti šių asmenų paaiškinimų teisingumu, išankstinio šališkumo ar nusistatymo kaltinamojo atžvilgiu, - tiek nukentėjusysis, tiek ir pareigūnai teisme nurodė, kad anksčiau jokių incidentų tarp kiekvieno iš jų ir kaltinamojo nebuvę, jie nebuvo susipykę, to nepaneigė ir pats kaltinamasis, todėl teismas neįžvelgia jokio kaip galimo motyvo nukentėjusiajam ir liudytojams kaltinamąjį sąmoningai apkalbėti. Maža to, iš esmės kaltinamojo naudai jo prašymu byloje liudijęs nuteistasis G. Š. taip pat nepatvirtino kaltinamojo pareiškimo apie tariamai grėsusį jam užpuolimą iš nukentėjusio pusės kaip fizinio smurto priežastį, t.y. kad šis galbūt gynęsis, - tikros ar tariamos ginties versija, o taip pat pareiškimai apie savižudybės (korimosi) demonstravimą iš nukentėjusio pusės teismo visiškai atmetama.
Taigi, visi teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai duomenys, išskyrus aukščiau įvertintas ir atmestas kaip neteisingas dalis kaltinamojo L. B. ir liudytojo G. Š. parodymų, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis dėl staiga iškilusios konfliktinės situacijos, susijusios su nukentėjusio pasipriešinimu jo bandomam sukelti gaisrui, taigi iš esmės kerštaudamas, tyčia viešoje vietoje smurtu užpuolė ir sumušė nukentėjusįjį, realiai sutrikdydamas jam sveikatą, taip pat visuotinai, ne išimtis ir pataisos namuose, gerbtiną rimtį ir tvarką.
Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, teismas, kaip pažymėta aukščiau, nustatė, jog nukentėjusįjį smurtu užpuolė bei sumušė būtent kaltinamasis ir niekas daugiau. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (staiga ir netikėtai sudavė nukentėjusiam smūgius į veidą, galvą, krūtinę ir kt.) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo aiškiai neapibrėžta. Trečia, staigus ir netikėtas nukentėjusiojo užpuolimas, smūgiai kumštimi, padarymas kūno sužalojimų ir sveikatos jais sutrikdymas, teismo vertinimu ir neabejotino fizinio skausmo jam sukėlimas aiškinamos teisės normos prasme turi būti laikoma įžūliu elgesiu. Ketvirta, kaltinamasis įžūliai elgėsi pataisos namuose, kur galioja ypatingas teisinis režimas, tiek joje kalinamiems, tiek nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą vykdantiems įstaigos pareigūnams prieinamoje ir jų lankomoje nuteistųjų kameros tipo gyvenamojoje patalpoje, ištisai dar vieno (kito, pašalinio) konfliktui asmens (nuteistojo G. Š.), bei iš dalies ir liudytojų pareigūnų E. K. bei A. C. akivaizdoje, kaltinamojo smurtiniai veiksmai, sukeltas triukšmas ir sąmyšis atkreipė aplinkinių, - liudytojų G. Š., E. K., A. C. dėmesį, tam tikra apimtimi sutrikdė įprastą įstaigos (apsaugą ir priežiūrą vykdžiusių pareigūnų) darbą, todėl spręstina, jog kaltinamasis nusikalto savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir panieką ne tik nukentėjusio asmeniui, bet ir liudytojams, taip pat pačiai aplinkai, - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja nei didesniu, nei mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 284 str. 1 d.) dispozicijoje, kadangi nors ir buvo nusikalsta pataisos namuose, - įstaigoje, kur siekiama nuteistuosius perauklėti ir pataisyti, kur galioja ypatingas specialus režimas ir padidinti reikalavimai nuteistųjų elgesiui, tačiau nusikalstamo elgesio pasekmės šiuo atveju buvo pakankamai švelnios, - nukentėjusiajam trumpam laikui padarytos dvi kraujosruvos veide, įstaigos įprastas darbo ritmas sutrikdytas minimaliai. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl pakartotinai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).
Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina jau iš esmės neigiamai : kaltinamasis, būdamas dar tokio jauno amžiaus, teisiamas jau 9-ą kartą, be to, jau 2-ąjį kartą nusikalto atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, - būdamas recidyvistu, paskutinės bausmės atlikimo metu kaltinamasis jau net 23 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis (visos nuobaudos galiojančios), skatintas nebuvo nė karto, požiūris į įstaigos administraciją ir pataisos priemones neigiamas, nuo 2012-12-14 nuobaudos pagrindu perkeltas 1 metams bausmę toliau atlikti iš paprastos į drausmės grupę, - elgesys įstaigoje charakterizuojamas neigiamai. Kaltinamasis yra dar labai jaunas žmogus, pilnai galintis dirbti, nes yra visiškai darbingas, tačiau nepaisant to, teismo vertinimu, jau yra susiformavusi kriminalinė asmenybė.
Kaltinamojo L. B. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.
Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus kiek mažesniais nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmuo, nenustačius atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, tačiau konstatavus neigiamus kaltinamojo asmenybės aspektus, yra teisinga kaltinamajam paskirti apytiksliai įstatymo sankcijos vidurkio dydžio (trukmės) bausmę, kita vertus, būtų neteisinga bausmę labiau griežtinti, kadangi šiuo atveju buvo smurtauta ne iš chuliganiškų, tačiau grynai iš asmeninio pobūdžio paskatų, smurtui nebuvo pasiruošta ir (ar) naudota specialiai pritaikytų tam, ar kt. įrankių, daiktų, o tai, kaltinamųjų veikos pavojingumą vis dėlto mažina.
Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kokių tai išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., ir kaltinamajam, kaip už nesunkų tyčinį nusikaltimą teisiamam ir nusikaltusiam per bausmės už tyčinį nusikaltimą atlikimą recidyvistui, paskirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. apibrėžtas ir aukščiau analizuotas šios bylos faktines aplinkybes, pagal baudžiamojo įstatymo sankciją (vidurkis – 1 m. 1 mėn. 15 d.) nustatytinas 1 m. 1 mėn. Tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus proporcinga ir adekvati tiek paties nusikaltimo pobūdžiui, tiek jį padariusio kaltinamojo asmenybei.
Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).
Už šį nusikaltimą skiriama bausmė kaltinamajam pagal Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d. d. taisykles subendrintina su neatlikta dalimi bausmės, paskirtos jam 2010-11-24 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-237-359/2010, šias bausmes iš dalies sudedant, ir tokiu būdu nustatytina galutinė subendrinta bausmė, - 4 m. 4 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, bausmė skaičiuotina nuo 2010-11-24. Tokį taikomo bausmių bendrinimo būdo, kai prie naujai paskiriamos bausmės pridedama kiek daugiau nei pusė neatliktos anksčiau skirtosios bausmės dalies, parinkimą šiuo atveju lemia aplinkybės, jog kaltinamasis nusikalto tyčia, jau atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, pataisos įstaigoje nusikalsdamas antrą kartą, fiziškai smurtaudamas prieš kitą nuteistąjį, būdamas daug kartų baustas drausminėmis nuobaudomis ir kitaip neigiamai charakterizuojamas, pastarasis nusikaltimas nėra niekaip susijęs su jo anksčiau įvykdytais, kaltinamasis, kaip jau buvo pasisakyta aukščiau, teisiamas jau 9-ąjį kartą ir visiškai nelinkęs taisytis.
Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra faktinių pagrindų.
Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtina kardomoji priemonė-suėmimas, ir jis suimtinas pagal šį nuosprendį teismo posėdžio salėje.
Byloje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka pareikštų civilinių ieškinių, daiktinių įrodymų, atlygintinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas
nusprendė:
L. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Šią bausmę subendrinti pagal Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d. d. taisykles dalinio sudėjimo būdu su neatlikta dalimi bausmės, paskirtos 2010-11-24 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-237-359/2010, ir L. B. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 4 (ketverius) metus 4 (keturis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, bausmę skaičiuoti nuo 2010-11-24.
L. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę, - kardomąjį kalinimą (suėmimą), ir jį suimti pagal šį teismo nuosprendį teismo posėdžių salėje, jį paskelbus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo jo nuorašo jam įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.