- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-03
- Bylos Nr.
- 2-952-100/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00665-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Pocevičienė
- Ieškovas
- UAB “Vilbana”
- Atsakovas
- UAB “Lavisos agrogrupė”
- Advokatai
- Aleksandras Morozovas, Mindaugas Vadapalas
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Pocevičienė, sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant ieškovo UAB “Vilbana” atstovui advokatui Mindaugui Vadapalui, atsakovui UAB “Lavisos agrogrupė” direktoriui Kazimierui Sriganavičiui atsakovo atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui Morozovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB “Vilbana” patikslintą ieškinį atsakovui UAB “Lavisos agrogrupė” dėl 12499,33 Lt nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė iš ieškovės 2002m. pagal išperkamosios nuomos sutartį nusipirko lengvąjį automobilį Jaguar S-Type Luxury, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau automobilis). 2003-11-14 atsakovė padarė autoįvykį, kurio metu buvo sugadintas automobilis. Atsakovės nuomone, automobilis turėjo gamybinių trūkumų – lūžo priekinio rato stebulės kumščio didžioji ąsa, todėl įvyko avarija. Atsakovė padavė ieškovę į teismą dėl sumokėtos automobilio kainos priteisimo ir įpareigojimo ieškovei perimti sugadintą automobilį. Ši civilinė byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme ir šiuo metu yra sustabdyta. Po autoįvykio atsakovė be ieškovės sutikimo automobilį atgabeno į šalia ieškovės būstinės esančią stovėjimo aikštelę. Rašytinė sutartis dėl automobilio saugojimo nebuvo sudaryta, tačiau atsakovė aktyviais veiksmais išreiškė savo valią, kad automobilis būtų saugomas ieškovės, t.y. automobilį pristatė į ieškovės buveinės teritoriją, kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo ieškovę saugoti automobilį , 2005-06-13 pakartotinai prašė ieškovę saugoti automobilį iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Ieškovė savo aikštelėje automobilį saugojo 921 parą ir automobilio saugojimo išlaidas skaičiavo pagal bendrovėje nustatytus automobilių saugojimo įkainius, t.y.7,63 Lt už parą. Atsakovė apie ieškovės įkainius sužinojo gavusi iš ieškovės PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje buvo nurodyta, kad atsakovė už automobilio saugojimą ieškovės aikštelėje yra skolinga 8292,13 Lt. Pasikeitus aplinkybėms ieškovė neturėjo galimybių tinkamai saugoti atsakovo automobilį, todėl siekdama išvengti automobilio vagystės ar sugadinimo, atsakovei atsisakius pasiimti automobilį, 2006-05-05 automobilį saugoti perdavė UAB “Gerontijus”, kuriam už automobilio saugojimą per mėnesį mokėjo 90 Lt. Automobilis UAB “Gerontijus” buvo saugomas nuo 2006-05-05 iki 2009-03-31, ir ieškovė už šį laikotarpį UAB UAB “Gerontijus” pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras sumokėjo 4087,20 Lt. UAB “Gerontijus” nutraukus automobilių saugojimo veiklą, atsakovei neatsiėmus automobilio, ieškovė dėl laikino automobilio saugojimo 2009-06-07 sudarė sutartį su UAB “Viršus” ir pagal šią sutartį už automobilio saugojimą sumokėjo 120 Lt. 2009m. birželio mėn. pabaigoje sutartis tarp ieškovės ir UAB “Viršus” buvo nutraukta, automobilio saugojimo sutartis buvo sudaryta tiesiogiai tarp atsakovės ir UAB “Viršus”. Ieškovė atsakovę informuodavo apie automobilio saugojimo vietų ir saugotojų pakeitimus, atsakovė dėl to ieškovei jokių prieštaravimų nereiškė. Kadangi atsakovė automobilį saugoti ieškovei perdavė savo iniciatyva, konkliudentiniais veiksmais išreikšdama savo valią ir vėliau raštu patvirtino, kad sutinka, kad automobilis būtų ieškovės žinioje ir jos saugomas, privalo atlyginti ieškovei jos turėtas automobilio saugojimo išlaidas, todėl prašo priteisti iš atsakovės 12499,33 Lt automobilio saugojimo išlaidas ir procesines VILIBOR + 7 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime ir jo atstovai teismo posėdžio metu ieškinio nepripažino. Nurodė, kad atsakovė ieškovei automobilį grąžino dėl to, kad draudimas atsisakė pripažinti autoįvykį draudimu įvykiu, nes avarija įvyko ne dėl KET pažeidimų, o dėl to, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas dėl gamyklinio broko, t.y. grąžino pardavėjui netinkamą prekę tikėdamiesi, kad automobilis bus pakeistas tinkamu. Dėl to kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti ieškovę priimti grąžinamą automobilį ir priteisti atsakovei 154000Lt. Ši byla Vilniaus apygardos teisme neišnagrinėta, jos nagrinėjimas užsitęsė dėl atliekamų ekspertizių. Ieškovė atsiųsdavo sąskaitas dėl automobilio saugojimo, tačiau jos būdavo grąžinamos atgal. Ieškovė turėtų teisę pretenduoti į automobilio saugojimo išlaidų priteisimą tik tuo atveju, jeigu atsakovė ieškinys Vilniaus apygardos teisme būtų atmestas. Ieškinys yra nepagrįstas ir dėl to, kad tarp šalių rašytinė automobilio saugojimo sutartis nebuvo sudaryta, kaip to reikalauja CK 6.831 str.1d. Privalomos sutarties formos nesilaikymas daro ją negaliojančią. Ieškovė taip pat nepagrindė savo reikalavimo priteisti 7,63 Lt per parą už automobilio saugojimą ieškovės teritorijoje. Ieškovei pripažįstant, kad rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, todėl neaiškus ne tik automobilio saugojimo tarifas, bet ieškovė neturi pagrindo skaičiuoti negautų pajamų už automobilio saugojimą. Atsakovė nuo 2009m. birželio mėn. pati moka už automobilio saugojimą UAB “Viršus” 120 litų per mėnesį. Be to, ieškovė yra praleidusi sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą, nurodytą CK 1.125 str.8d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti. Ieškinys pareikštas 2009m. rugpjūčio mėn., todėl ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos, kaip negautų pajamų atlyginimo priteisimo už laikotarpį iki 2006m. rugpjūčio mėn., todėl šioje dalyje taikytinas ieškinio senaties terminas ir ieškinys atmestinas. Nors civilinė byla Vilniaus apygardos teisme neišnagrinėta, tačiau šiuo metu pati atsakovė moka UAB”Viršus” už automobilio saugojimą, rūpinasi jo saugumu, kadangi jos pozicija dėl automobilio saugojimo, gavus ekspertų išvadą, kad avarija įvyko dėl gamyklinio broko, pasikeitė. Dabar atsakovė turės pagrindą reikalauti iš ieškovės kompensacijos už automobilio remontą arba draudimo išmokos. Automobilis priklauso jai, atsakovei, automobilio lizingas išmokėtas prieš porą metų. Automobilio nepasiima, nes nenori jo judinti, kad pajudinus automobilį iš jo gali iškristi kokia detalė, ar nubrauktas automobilio šonas, nes ateityje dar gali būti atliekamos papildomos ekspertizės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš ieškovės atstovo, atsakovės atstovų paaiškinimų ir pirkimo-pardavimo sutarties Nr.1-5020470 (b.l.67-69) matyti, kad 2002-06-14 ieškovė iš atsakovės nusipirko automobilį Jaguar S-Type Luxury (b.l.67-69.), kuris 2003m.lapkričio mėn. autoįvykio metu buvo sugadintas. Atsakovė pripažino, kad po autoįvykio perdavė automobilį Jaguar S-Type Luxury, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei, nurodydama, kad rašytinė automobilio pasaugos sutartis nebuvo sudaryta, todėl ieškovė neturi pagrindo reikalauti atlyginti automobilio saugojimo išlaidas.
Ieškovė atsakovės automobilį, atvežtą į jos teritoriją, pradėjo saugoti. Vėliau ieškovei faksmiliniu ryšiu reikalavo, kad atsakovė pasiimtų automobilį ir apmokėtų jo saugojimo išlaidas. Atsakovė 2005-06-13 raštu atsakė, kad vykstant ginčui teisme dėl automobilio grąžinimo ieškovei, automobilio atsiėmimas yra netikslingas, nes gali atsirasti papildomų automobilio gabenimo išlaidų, todėl pakartotinai ieškovę prašo saugoti automobilį iki bus išnagrinėta byla, už automobilio saugojimą pagal pateiktą 2005-06-07 PVM sąskaitą faktūrą VLBA Nr. 0001287 apmokės priklausomai nuo ginčo baigties, atsižvelgiant į realiai patirtas išlaidas (b.l.72). 2006-05-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (b.l.73) atmestas ieškovės UAB “Lavisos grupės”(šioje byloje atsakovės) prašymas uždrausti UAB “Vilbana” (šioje byloje ieškovei) išgabenti automobilį iš jos teritorijos ir nurodyta, kad atsakovė yra automobilio savininkė, todėl yra atsakinga už jai priklausančio turto priežiūrą ir saugumą. Išvardinti įrodymai bei šalių veiksmai patvirtina, kad jos dėl automobilio saugojimo apsikeitė raštais: ieškovė faksmiliniu ryšiu pateikė prašymą atsakovei pasiimti automobilį bei pateikė sąskaitą apmokėti jo saugojimo išlaidas, atsakovė raštu (b.l.72) prašė automobilį saugoti iki bus išspręstas ginčas teisme, neneigė savo pareigos atlyginti automobilio saugojimo išlaidas. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas pripažino, kad gaudavo iš sąskaitas už automobilio saugojimą. Toks šalių apsikeitimas raštais, sąskaitomis, atsakovės prašymas, nagrinėjant civilinę byla Vilniaus apygardos teisme, įpareigoti ieškovę saugoti automobilį, rodo, kad tarp šalių, atsakovės iniciatyva, buvo sudaryta rašytinė automobilio saugojimo sutartis (CK 1.73 str.2d.,6.831 str.3d.1p.). Išvardinti įrodymai ir ieškovės PVM sąskaita faktūra VLBA Nr.0002272 (b.l.11), 2006-05-05, 2009-05-07 ieškovės sudarytos atsakovei priklausančio automobilio saugojimo sutartys su UAB “Gerontijus” ir UAB “Viršus” (b.l.8-10), UAB “Gerontijus” PVM sąskaitos faktūros, pateiktos ieškovei už atsakovės automobilio saugojimą nuo 2006-05-01 iki 2009-03-31 ir UAB “Viršus” PVM sąskaita faktūra už atsakovės automobilio saugojimą nuo 2009-05-07 – 2009-06-07, ieškovės pateikti šių PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo dokumentai, 2009-06-02 reikalavimas atlyginti automobilio saugojimo išlaidas (b.l.12-55) patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta atlygintinė automobilio pasaugos sutartis (CK6.830 str.2d.) ir ši pasaugos sutartis laikoma sudaryta nuo atsakovės automobilio perdavimo ieškovei momento – 2003-11-15 (CK6.830 str.4d.).
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad atsakovė su automobiliu Jaguar S-Type Luxury, valstybinis Nr. SVR 2003-11-14 padarė autoįvykį ir po šio autoįvykio automobilį be ieškovės sutikimo atvežė jį į stovėjimo aikštelę, esančią prie ieškovės būstinės. Atsakovė nurodytos automobilio perdavimo ieškovei saugoti pradžios neginčijo, šalys kitų įrodymų, patvirtinančių automobilio saugojimo pradžią, teismui nepateikė, todėl laikytina, kad ieškovė atsakoves automobilį pradėjo saugoti 2003-11-15 (sekančią dieną po eismo įvykio). Vėliau ieškovė pagal 2006-05-05 sutartį Nr.16 atsakovės automobilį perdavė saugoti UAB “Gerontijus”, įsipareigodama per mėnesį už automobilio saugojimą mokėti 90 Lt (b.l.10). Teismas laiko, kad ieškovė atsakovės automobilį savo teritorijoje saugojo iki 2006-04-30, nes kaip matyti iš 2006-05-05 UAB “Gerontijus”, PVM sąskaitos faktūros GAD Nr.1188 (b.l.12) ir ieškovės 2006-05-23 mokėjimo nurodymo Nr.171 (b.l.36), nežiūrint, kad tarp ieškovės ir UAB “Gerontijus” automobilio pasaugos sutartis Nr.16 buvo sudaryta 2006-05-05, tačiau ieškovė UAB”Gerontijus” už automobilio saugojimą sumokėjo 90 Lt, t.y. už visą 2006m. gegužės mėn., o ne nuo 2006-05-05, kaip nurodyta patikslintame ieškinyje. Šiais įrodymais ir ieškovės paaiškinimu nustatyta kad ieškovė savo teritorijoje atsakovės automobilį saugojo nuo 2003-11-15 iki 2006-04-30 (imtinai), 898 paras, bet ne 921 parą (2003-11-08 – 2006-06-10), kaip nurodo ieškovė. Ieškovei už 898 paras iš atsakovės priteistinos automobilio saugojimo išlaidos, turėtos saugant automobilį savo teritorijoje. Atsakovė ginčijo ieškovės nurodytą automobilio saugojimo 1 paros įkainį –7,63 Lt, jos atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilio saugojimo l paros kaina stovėjimo aikštelėse yra apie 4 Lt. Ieškovė ieškinyje ir jos atstovas aiškino, kad toks automobilio saugojimo paros įkainis, nustatytas pagal ieškovės įmonės kaštus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, iš ieškinio bei ieškovės atstovo paaiškinimo, pateiktų dokumentų matyti, kad pati ieškovė nėra tiksliai apskaičiavusi atsakovės automobilio saugojimo savo teritorijoje išlaidų: automobilio saugojimo terminas PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas neteisingai, ieškinyje ir teismo posėdžio metu už vieną parą prašo priteisti po 7,63 Lt, tačiau pagal PVM sąskaitos faktūros(b.l.11) duomenis 1 paros įkainis su PVM yra 9 Lt. Kad ieškovė būtų turėjusi geresnes automobilio saugojimo sąlygas nei UAB “Gerontijus” ar UAB “Viršus”, kurioms ieškovė perdavė saugoti atsakovės automobilį, šiai nepasirūpinus jo apsauga, ir už automobilio saugojimą per mėnesį mokėjo 90 –120 Lt, t.y už parą apie 3-4 Lt, ieškovė nepateikė, to nepatvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2006-05-05 nutartis (b.l.73), kurioje nurodyta, kad atsakovės (šioje byloje ieškovės UAB “Vilbana”) “teritorija yra nesaugoma, kyla grėsmė, kad automobilis gali būti pavogtas ar apgadintas”. Tai rodo, kad ieškovė atsakovės automobilio nesaugojo geresnėmis nei bendrovės, kurios užsiima automobilių saugojimo veikla, sąlygomis. Ieškovė savo reikalavimą priteisti iš atsakovės automobilio saugojimo išlaidas pagal jos nurodytą įkainį grindžia tuo, kad atsakovė, gavusi sąskaitą už automobilio saugojimą, ieškovės nurodyto įkainio neginčijo. Šis ieškovės argumentas nepagrįstas. Ieškovė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą VLBA Nr.0002272 už automobilio saugojimą (b.l.11) pateikė tik 2006-06-15, t.y. apie automobilio saugojimo įkainį pranešė, kai atsakovės automobilio savo teritorijoje nebesaugojo ir dėl jo saugojimo sudarė sutartį su UAB “Gerontijus”, kuris atsakovės automobilį saugojo nuo 2006-05-01. Nors atsakovė 2005-06-13 rašte nurodė, kad iš ieškovės 2005-06-07 gavo PVM sąskaitą faktūrą VLBA Nr. 0001287 už automobilio saugojimo, tačiau kokie automobilio saugojimo įkainiai buvo nurodyti šioje sąskaitoje ieškovė teismui duomenų nepateikė. Tarp šalių pasaugos santykiai atsirado atsakovės iniciatyva, tačiau ieškovė, priėmusi automobilį ir įsipareigojusi jį saugoti, įgyvendindama savo teisę gauti atlyginimą už automobilio saugojimą, privalėjo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus ir pradėjus vykdyti sutartinius įsipareigojimus pranešti atsakovei automobilio saugojimo įkainius (CK 1.5 str.1.2d.). Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis CK 1.5 str. teismas laiko, kad ieškovės 1 paros įkainis, saugant atsakovės automobilį savo teritorijoje, negalėjo būti didesnis, nei UAB “Gerontijus” įkainis, t.y. 3 Lt už parą (b.l.12-23), todėl ieškovei iš atsakovės už automobilio saugojimą ieškovės teritorijoje už laikotarpį nuo 2003-11-15 iki 2006-04-30, t.y. už 898 paras priteistina 2694 litai (898x3=2694). Atsakovė neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovei priklausančio automobilio apsauga nuo 2006-05-01 iki 2009-06-07, perduodant jį saugoti UAB “Gerontijus” ir UAB “Viršus” ir apie tai informuojant atsakovę (CK6.837 str.1d.), kol pati atsakovė pradėjo rūpintis savo turtu sudarydama automobilio pasaugos sutartį su UAB “Viršus”, rūpinosi ieškovė(CK 6.832 str.1d.), kuri apmokėjo automobilio saugojimo išlaidas UAB “Gerontijus” ir UAB “Viršus”. Taip pat atsakovė neginčijo UAB “Gerontijus” ir UAB “Viršus” įkainių, pagal kuriuos ieškovė šioms bendrovėms sumokėjo 4207,20 Lt atsakovės automobilio saugojimo išlaidų. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 4207,20 Lt automobilio saugojimo išlaidas UAB “Gerontijus” ir UAB “Viršus” tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės procesines VILIBOR + 7 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovės prašomos palūkanos skaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Pasaugos santykiai, tarp šalių atsiradę dėl automobilio saugojimo, nelaikytini komerciniu sandoriu, todėl ieškovės reikalavimas taikyti minėtą įstatymą priteisiant palūkanas, nepagrįstas. Remiantis LR CK 6.37 str. 1 d., 210 str.2d, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai ir terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, jei šalys yra verslininkai, privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, už termino praleidimą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kito palūkanų dydžio, todėl nuo bylos iškėlimo teisme 2009-08-28 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nuo priteistos sumos iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 proc. metinės palūkanos.
Dėl senaties termino.
Atsakovės prašymas taikyti CK 1.125 str.8d. nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą, kuris taikomas dėl padarytos žalos atlyginimo ir ieškovui pareiškus ieškinį 2009m. rugpjūčio mėn., ieškinį dalyje dėl žalos, atsiradusios iki 2006m. rugpjūčio mėn., atmesti – nepagrįstas. Tarp šalių sutartiniai pasaugos santykiai prasidėjo nuo 2003-11-15 ir tęsėsi iki 2009m. birželio mėn. pabaigos, kol pati atsakovė sudarė savo turto - automobilio pasaugos sutartį su UAB “Viršus”.
Kadangi ieškovės reikalavimai tenkintini iš dalies, jai iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 207 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str.d.) ir valstybės biudžetui -19,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.1d.,3p., 96 str.1d.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Iš UAB “Lavisos agrogrupė” priteisti UAB “Vilbana” 6901,20 Lt (šešis tūkstančius devynis šimtus vieną litą ir 20 ct) automobilio saugojimo išlaidas, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2009-08-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 207 Lt (du šimtus septynis litus) žyminio mokesčio. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Iš UAB “Lavisos agrogrupė” priteisti valstybės biudžetui - 19,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (į valstybės biudžetą mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, a.s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,, Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.