Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2020-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. T-1222-446/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-10
Bylos Nr.
T-1222-446/2020
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00840-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Nuteistasis
G. Š.
Kategorijos
Byla Nr. T-1222-446/2020
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00840-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 2.5.16 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 10 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei,dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,nuteistajam G. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus teikimą dėl papildomo įpareigojimo skyrimo

nuteistajam G. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 183 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyrius teikimu siūlo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, paskirti nuteistajam G. Š. papildomą pareigą – dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Teikime nurodyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyrius G. Š. priežiūrą vykdo nuo 2018 m. spalio 1 d. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. 2019 m. spalio 21 d. ir 2020 m. vasario 17 d., probuojamasis padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje - vairavo transporto priemonę, kuriai nustatyta tvarka nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka nebuvo įregistruota, paskirtos baudos, kurias nuteistasis sumokėjo. G. Š. buvo įspėtas, primintos teisinės pasekmės. G. Š. neįgalus, užimtumo tarnyboje nėra registruotas, nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu. Probuojamajam tinkamai vykdyti probaciją trukdo jo polinkis nusižengti ir, siekiant užtikrinti jo socialinę integraciją ir veiksmingą nuteistojo resocializaciją, kuri skatintų jo gebėjimus gyventi nenusikalstant, bei, siekiant įgyvendinti iškeltus ilgalaikius tikslus - keisti nusikalstamą elgesį įtakojantį mąstymą, tikslinga paskirti papildomą pareigą.

Prokurorė prašo teikimą patenkinti.

Nuteistasis G. Š. paaiškino, kad pirmąjį nusižengimą jis padarė ne tyčia, o dėl savo neapdairumo. 2019 m. spalio 21 d. anksti ryte vežė dukrą į mokyklą, vairavo jo sutuoktinei priklausantį automobilį, nepastebėjo, kad techninės apžiūros galiojimas pasibaigęs. 2020 m. vasario 17 d. jis vairavo ne savo automobilį, o draugo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), automobilis nebuvo registruotas Lietuvoje, tačiau buvo įsitikinęs, kad kliūčių vairuoti tokį automobilį nėra. Nežinodamas, kaip elgtis, jis sumokėjo administraciniame nurodyme nustatytą baudą, po to policijos pareigūnai jam paaiškino, kad ginčyti tokio nusižengimo jis nebeturi pagrindo, nes sumokėdamas baudą pripažino padaręs pažeidimą. Prašo neskirti papildomo įpareigojimo, nes turi rimtų sveikatos problemų – jo darbingumas tik 25 procentai, jam persodintas inkstas, įdėtas širdies defibriliatorius.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

BK 75 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas).

Papildomų pareigų paskyrimas nuteistajam numatytas Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriame nurodyta - jeigu probuojamasis vykdo baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, ir vartoja psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnyje numatytų pareigų.

Nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistasis G. Š. padarė du administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, už ką jam paskiros nuobaudos – baudos. Baudas nuteistasis sumokėjo, kaltę padaręs nusižengimus pripažino, nors ir abejoja, ar pagrįstai buvo nubaustas antrą kartą. Kaip matyti iš individualaus probuojamojo priežiūros plano, nuteistasis G. Š. turi šeimą, gyvena nuosavame name, priklauso žemos pakartotinio teistumo rizikos grupei. Iš G. Š. paaiškinimų teisme matyti, kad šeima augina avis, ruošiasi plėsti ūkį. Iš neįgalumo pažymėjimo (b. l. 3) matyti, kad G. Š. nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas 25 procentų darbingumas. Iš jo paaiškinimų teisme matyti, kad darbingumas sumažėjęs dėl gyvybiškai svarbių organų funkcijų sutrikimų – inkstų ir širdies.

Sprendžiant dėl papildomo įpareigojimo paskyrimo nuteistajam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, nuteistojo asmens byloje surinktus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nusižengimų pobūdį būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais.

Padarius du administracinius nusižengimus formaliai gali būti skiriamos papildomai baudžiamojo poveikio priemonės ar įstatyme numatyti įpareigojimai, tačiau įvertinus visumą nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, pažeidimų pobūdį, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nuteistajam G. Š. papildomą įpareigojimą skirti netikslinga.

G. Š. padaryti administraciniai nusižengimai pagal savo pobūdį nėra pavojingi visuomenei, nes nesusiję su tiesiogine grėsme eismo saugumui ir eismo dalyviams, nusižengimai nėra susiję su veika, už kurią jis nuteistas laisvės atėmimu. Iš probuojamojo priežiūros plano, teikimo galima spręsti, kad nuteistojo elgesys visuomenėje susirūpinimo probacijos tarnybos pareigūnams nekelia – duomenų apie jo netinkamą elgesį, pažeidimų, susijusių su moralės normų nepaisymu, piktnaudžiavimu alkoholiu, nenustatyta. Be to, įvertinus nuteistojo sveikatos būklę, didelį netekto darbingumo lygį, yra pagrindo manyti, kad nuteistasis priskiriamas asmenų, priklausančių didelės rizikos susirgti užkrečiamomis ligomis, grupei, todėl karantino laikotarpiu paskyrus nuteistajam papildomą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, padidėtų jo rizika užsikrėsti virusu. Atsižvelgus į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, surinktus asmens byloje, yra pagrindo manyti, kad probacijos tikslai galėtų būti pasiketi ir be papildomų įpareigojimų skyrimo nuteistajam. Įvertinus riziką sveikatai ir nusižengimų pobūdį, manytina, kad šiuo metu papildomų pareigų skyrimas nuteistajam nebūtų proporcinga priemonė jo padarytiems pažeidimams, tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad jis privalo ir toliau vykdyti teismo skirtus įpareigojimus ir Probacijos įstatymo nustatytas pareigas bei nedaryti naujų teises pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus teikimą dėl papildomo įpareigojimo skyrimo nuteistajam G. Š. atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė