Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., ekspertui V. E. A. B., išnagrinėjusi V. S. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2014 m. rugsėjo 18 d., apie 22.45 val., T. Narbuto g., Vilniuje, vairavo AB SEB bankui priklausantį automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas, 0,46 promilių, girtumo laipsnis. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama V. S. paaiškino, jog įvykio dieną turėjo renginį, skirtą viešbučių darbuotojams. Ji ruošė stalą, dėliojo maistą, buvo atsakinga už vakaro eigą. Po renginio vežė darbuotojus namo. Tą vakarą buvo įsitempusi, jaudinosi, norėjo, kad viskas sklandžiai praeitų, turėjo viską sužiūrėti, buvo sutrikęs širdies ritmas. Prieš išvažiuodama išgėrė širdies lašų (pavadinimo neatsimena, bet, regis, jo ir nėra, ant buteliuko tiesiog parašyta, kad tai širdies darbą gerinantys lašai). Išgėrė gal ketvirtadalį buteliuko, vandens neužsigėrė, nes jo šalia nebuvo, be to, skubėjo, reikėjo važiuoti. Jokio alkoholio tą vakarą nevartojo, be to, visą dieną buvo nevalgiusi. Važiuojant ją sustabdė policijos pareigūnai, patikrinus alkotesteriu, buvo nustatytas 0,46 prom. neblaivumo laipsnis. Tokių alkoholio tikrintuvo duomenų neginčijo, nes tiesiog manė, kad tai yra netikslinga. Jei alkotesteris tiek parodė, nenuginčysi. Pareigūnams minėjo, kad gėrė širdies lašus. Nuo vaistų išgėrimo iki, kol buvo patikrinta alkotesteriu, praėjo maždaug pusvalandis. Jai buvo pasiūlyta vykti į medicinos įstaigą, tačiau ji skubėjo, nenorėjo užlaikyti bendradarbių, kuriuos reikėjo parvežti namo, todėl niekur nevyko. Paaiškinime tos aplinkybės, kad vartojo vaistus, nenurodė, kadangi pareigūnai sakė, jog tai nieko nekeičia, ji klausė, ką jai rašyti, o pareigūnai patarė geriau sutikti, ką ji ir nurodė (b. l. 12-13).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. S. parodė, jog jo patruliavimo metu buvo sustabdytas automobilis, atrodo „Volvo“ markės. Vairuotojai buvo nutarta patikrinti blaivumą, kadangi ji sukėlė įtarimą (sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti), be to, lyg ir buvo gautas pranešimas, kad vairuotoja gali būti neblaivi. Nustačius neblaivumą, vairuotoja su alkotesterio parodymais sutiko, jų neginčijo. Atsimena, jog pastaroji lyg ir minėjo vartojusi kažkokius vaistus. Galėjo tokios aplinkybės ir neužfiksuoti tarnybiniame pranešime. Išaiškino teisę, kad galima nuvažiuoti į medicinos įstaigą ir pasitikrinti kraują (b. l. 24-25).

Teismo posėdyje apklaustas ekspertas V. E. A. B., susipažinęs su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens į teismo posėdį atsineštu medicininiu preperatu – širdies darbą gerinančiais lašais, parodė, kad minėtų lašų vartojimas galėjo būti nustatyto neblaivumo priežastimi. Išgėrus 25 ml lašų, kuriuose yra 70 proc. etanolio, galėjo būti parodytas toks neblaivumas. Neatlikus kraujo tyrimų, nėra galimybės pasakyti, koks alkoholio kiekis tuo metu buvo kraujyje (b. l. 25).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 3 būrio vyr. patrulio P. P. 2014-09-18 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2014-09-18, apie 22.35 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Pilaitės pr. link Laisvės pr. važiuoja automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Minėtas automobilis buvo pastebėtas ir sustabdytas T. Narbuto g. Priėjus ir prisistačius vairuotojui, buvo paaiškinta kreipimosi priežastis, taip pat paprašyta pateikti visus būtinus dokumentus. Vairuotoja V. S. pateikė reikiamus automobilio dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą. Kadangi nuo V. S. sklido alkoholio kvapas, buvo nuspręsta patikrinti pastarosios blaivumą. Alkotesteriu V. S. buvo nustatytas 0,46 promilių girtumo laipsnis. V. S. buvo nušalinta nuo transporto priemonės vairavimo, jai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. V. S. su pažeidimu sutiko (b. l. 5). Alkotesterio kvito duomenimis, V. S. 2014-09-18, 22.53 val., nustatytas 0,46 promilių, girtumo laipsnis (b. l. 6).

Nagrinėjamoje byloje teismas mano esant pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad V. S. padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis). Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 18 d., 22 val. 45 min., pareigūnai V. S. ir P. P., alkotesteriu patikrinę automobilį vairavusios V. S. blaivumą, nustatė 0,45 promilės girtumą. V. S. su jai nustatytu pažeidimu sutiko (b. l. 3), jo neginčijo ir nevyko į medicinos įstaigą apžiūrai, nors tokia teisė, kaip pati pripažino, jai ir buvo išaiškinta. Apklausiama teismo posėdyje V. S. teigė, kad iš tiesų jokio alkoholio nevartojo, o daugmaž prieš pusvalandį iki ją tikrinant alkotesteriu buvo išgėrusi širdies darbą gerinančių lašų (apie ketvirtadalį buteliuko). Taigi tokia bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamos V. S. nurodyta aplinkybė negali likti nepastebėta ir neaptarta. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. S. nepaneigė, jog V. S. buvo kažką užsiminusi apie vaistų vartojimą, tačiau tikslesnių aplinkybių neprisiminė. Tas faktas, kad asmuo prieš jo patikrinimą alkoholio matuokliu yra vartojęs alkoholinių gėrimų ar kitų skysčių, kurių sudėtyje yra alkoholio, galėtų būti pagrindas pakartotiniam patikrinimui alkotesteriu. Analizuojamu atveju nenustatyta, kad V. S. ją sustabdžiusiems pareigūnams būtų aiškiai nurodžiusi medicininio preparato vartojimo faktą bei, svarbiausia, laiką. Tuo pačiu iš posėdyje duotų pastarosios parodymų matyti, kad ji teigė širdies lašus gėrusi prieš pusvalandį iki ją sustabdant, t. y. toks laiko tarpas yra pilnai pakankamas aiškiam asmens neblaivumui nustatyti.

Siekdamas išsiaiškinti, ar V. S. nurodyta aplinkybė dėl vaistų vartojimo apskritai gali turėti įtakos nustatytam neblaivumui, teismas apklausė specialių žinių turintį asmenį. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas V. E. B., kuriam administracinėn atsakomybėn traukiama V. S. susipažinimui pateikė, jos teigimu, vartotus širdies lašus (su užrašu „širdies darbą gerinantys lašai“), patvirtino, jog tokių lašų, kurių sudėtyje yra 70 proc. etanolio, vartojimas pastarosios nurodytu kiekiu (atsižvelgiant į parodymus, jog buvo išgerta apie ketvirtadalis buteliuko, tai būtų apie 25 ml), įvertinant vartojimo laiką bei tą aplinkybę, kad visą dieną nebuvo valgiusi, galėjo būti jai nustatyto neblaivumo priežastimi. Tokiu būdu, kaip matyti, ekspertas iš esmės patvirtino aplinkybę dėl vartotų vaistų įtakos neblaivumo nustatymui. Vis dėlto analizuojamu atveju teismas neturi pagrindo besąlygiškai išvadai, kad V. S. įvykio vakarą iš tiesų vartojo pastarosios nurodytus medicininius vaistus – lašus, gerinančius širdies darbą. Detaliai tokią aplinkybę ji išdėstė tik pradėjus bylą nagrinėti teisme ir teigė, kad iškart po įvykio galvojo, jog nėra reikalo ginčyti alkotesterio rodmenų. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad pastaroji turi su širdies veikla susijusių problemų ir jai tikslinga vartoti tokios paskirties preparatą. Duodama parodymus neminėjo besiskundžianti nurodyto pobūdžio sveikatos sutrikimais, tačiau, nepaisant to, į renginį vežėsi buteliuką su širdies darbą gerinančiais vaistais, kurių, kaip pati tvirtina, išgėrė net ketvirtadalį, nors vartojimo dozė yra keli ar keliolika lašų. Tokios aplinkybės kelia abejones dėl pastarosios parodymų pagrįstumo. Kita vertus, ATPK 126 straipsnyje įtvirtinto draudimo vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2014). Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamos V. S. teiginiai, kad ji vartojo vaistus (širdies lašus), šiuo atveju nepaneigia fakto, kad ji policijos pareigūnų patikrinimo metu automobilį vairavo neblaivi ir nešalina jos administracinės atsakomybės.

Atsižvelgdamas į byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog V. S. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas, 0,46 promilių, girtumo laipsnis, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į V. S. asmenybę (dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus V. S. minimalaus dydžio baudą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

V. S. įvykdyto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sankcija numato privalomą specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų 6 mėnesių.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-36-2013).

Nagrinėjamoje byloje teismas įvertina tai, kad V. S. viršyta alkoholio riba yra nežymi, nors ji ir pateikia savo aiškinimą, dėl kokių priežasčių buvo nustatytas neblaivumas, tačiau jo iš esmės neginčija, pripažįsta ir gailisi, anksčiau administracine tvarka buvo bausta tik vieną kartą (2006 m. už kelio ženklo reikalavimų pažeidimą), jokių pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, esant neblaiviai, niekada neįvykdė, neturi galiojančių nuobaudų, dėl ko manytina esant tikslinga taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir įstatymo numatytą minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą sumažinti perpus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27 straipsniu, 30¹ straipsniu, 126 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. S. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai vieno tūkstančio (1 000) litų (atitinkamai 289 eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.