- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-12-04
- Bylos Nr.
- e1-599-363/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45073-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė
- Kaltinamasis
- L. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungės) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas 2020-10-13 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs 2021-05-03, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Tai yra, kaltinamasis L. Š., 2023-11-23 apie 21 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, žodinio konflikto metu vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė į kairįjį skruostą savo dukrai G. Š., tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai G. Š. fizinį skausmą.
2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.
2.1. Kaltinamasis L. Š. parodė, kad pateiktas įtarimas yra aiškus ir suprantamas, savo kaltę prisipažįsta visiškai. 2023-11-23 su žmona D. Š. buvo pas savo mamą, padėjo darbuotis, išgėrė vyno. Namuose buvo likusios dukros G. ir U.. Grįžus į namus, U. jau miegojo savo kambaryje, o G. buvo miegamajame kambaryje, žiūrėjo televizorių. Jam tik įėjus į namus, dukra G. pradėjo šaukti, kad jis purvinais batais įėjo į kambarį, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis supyko ant dukters, kad šia rūpinasi, išlaiko, o ji to neįvertina, ir, būdamas susinervinęs, nesusitvardė bei delnu sudavė jai per skruostą. Smūgis tikrai nebuvo stiprus. G., nieko nelaukusi, pasiėmė telefoną ir iškart skambino į policiją. Jo žmona ir dukters mama D. Š. dar prašė neskambinti, bet G. neklausė. Gailisi taip pasielgęs dukters atžvilgiu (e. b. l. 74-77).
2.2. Nukentėjusioji G. Š. parodė, kad su tėčiu L. Š. nesutaria visą gyvenimą. Iš (duomenys neskelbtini) grįžus gyventi pas tėvus į Lietuvą, pradžioje viskas buvo tvarkoje, po to prasidėjo konfliktai, išgėręs tėtis pasidaro agresyvus jos bei mamos atžvilgiu. 2023-11-23 apie 21 val. tėvai parėjo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), abu buvo neblaivūs. Tarp jos ir tėčio kilo žodinis konfliktas dėl purvinų batų. Mama tuo metu sėdėjo miegamojo kambaryje ant fotelio, tėtis stovėjo, o ji pati taip pat sėdėjo ant fotelio. Tėčiui ėmus ją negražiai vadinti, kad prisidirbo vaikų, ir jai pasakius, kad jei jis nebūtų jos tėtis, jam trenktų, staiga tėtis priėjo prie jos, vis dar sėdinčios ant fotelio, ir trenkė delnu į kairįjį skruostą, taip sukeldamas momentinį fizinį skausmą. Tuo metu skruostas kaito, šiek tiek paraudo, po kelių minučių praėjo skausmas ir raudonis. Pageidauja, kad tėtis būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka dėl fizinio skausmo sukėlimo (e. b. l. 51-54).
2.3. Liudytoja D. Š. parodė, kad ji yra G. Š. mama, šiuo metu G. gyvena jų namuose. G. buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) dirbti ir ten susipažino su (duomenys neskelbtini), nuo kurio dabar laukiasi vaiko. Telefonu G. iš (duomenys neskelbtini) paskambino rugpjūčio mėnesį ir pasakė, kad laukiasi, kad jai yra blogai ir nori grįžti namo. Dukra G. grįžo apie rugsėjo vidurį. Iš pradžių viskas buvo gerai, palaipsniui dukra pradėjo rodyti savo charakterį, pradėjo iš jų visko reikalauti, išvadindavo necenzūriniais žodžiais. 2023-11-23 vakare viešėjo pas L. Š. mamą, jai padėjo darbuotis, po to atsigėrė vyno ir kartu su L. apie 21 val. išvažiavo namo. Tik parvažiavus į namus ir įėjus į vidų, dukra G. užsipuolė savo tėvą dėl nešvarių batų, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji pati tuo metu buvo kitame kambaryje ir pačio smūgio nematė bei negirdėjo. Išgirdo tik, kad dukra G. skambina į policiją. Iš pradžių prašė jos neskambinti, tačiau dukra G. nenusileido, ji verkė, tačiau nesakė, kad tėtis jai sudavė smūgį. Ji neklausė dukros, kodėl verkia, galvojo, jog dėl to, kad šiuo metu laukiasi ir yra jautresnė. Ji nematė, kad būtų paraudęs dukros skruostas (e. b. l. 57-60).
2.4. G. Š. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2023-11-23 apie 21.20 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo jos mama D. Š. ir tėtis L. Š., abu buvo neblaivūs. Grįžęs tėtis jau buvo agresyvus, t. y. paprašius jo nusiauti nešvarius batus, jis pradėjo šaukti, mama bandė nuraminti konfliktą, tačiau tėtis toliau elgėsi agresyviai, šūkavo. Po to tėtis pradėjo ją įžeidinėti dėl nėštumo, o jai atsakius, kad jei jis nebūtų jos tėtis, ji pati jam trenktų, tėtis vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jai į kairįjį skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po tokių jo veiksmų nedelsiant paskambino bendruoju pagalbos numeriu, o tėtis, išgirdęs, kad skambina policijai, iš namų pasišalino. Su tėčiu nesutaria visą laiką, ankščiau yra smurtavęs prieš ją. Kai tėvas būna blaivus, tarp jų būna žodiniai konfliktai, tačiau kai jis išgeria, tampa agresyvus. Ji bijo savo tėvo, kai šis yra neblaivus, su juo susitaikyti sutinka tik tuo atveju, jei jis priims sprendimą gydytis nuo alkoholizmo (e. b. l. 10-19).
2.5. Įvykio vietos apžiūra, iš kurios matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje. Apžiūrėjus kambarį, jame jokių girtuokliavimo, muštynių ar grumtynių požymių nerasta (e. b. l. 10-25).
2.6. Tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių, kuriame užfiksuota, kad 2023-11-23 21.38 val. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, jog pranešėją, kuri laukiasi, namuose per veidą mušė tėvas. Fone girdėjosi konflikto garsai. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), ir pabeldus į gyvenamojo namo duris, jas atidarė pranešėja G. Š., kuri paaiškino, kad 21.20 val. namo grįžo neblaivūs jos tėvai D. Š. ir L. Š.. Pasak G. Š., grįžus tėvams tarp jos ir tėčio kilo žodinis konfliktas, kadangi tėvas į išvalytus namus įėjo nešvariais batais, o jai sukritikavus, tėvas pradėjo elgtis agresyviai. Konflikto metu L. Š. sukritikavo dukrą dėl jos nėštumo, o jai atsakius, kad jei jis nebūtų jos tėtis, ji jam trenktų, tėvas dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė jai į kairįjį skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Apžiūrėjus G. Š., jokių akivaizdžiai matomų sužalojimų nebuvo, o ji pati medikų pagalbos kategoriškai atsisakė. Konflikto metu taip pat buvo mama D. Š. ir sesuo U. Š., pastaroji konflikto metu miegojo savo kambaryje bei įvykio nematė ir negirdėjo. Ėmus bendrauti su D. Š., ši, paėjusi toliau nuo dukros, paaiškino, kad dukra G. Š. pati išprovokavo konfliktinę situaciją, neseniai grįžo iš užsienio būdama nėščia nuo nežinomo vyro gyventi pas juos ir jie pastoviai nesutaria. Bendraujant buvo jaučiamas D. Š. priešiškumas dukros G. Š. atžvilgiu ir stiprus sutuoktinio L. Š. palaikymas. Bendraujant toliau moteris nurodė, kad dukra pastoviai provokuoja L. Š., nesutaria su kitais šeimos nariais, o L. Š. šiuo metu yra vienintelis namuose šeimą išlaikantis žmogus. Dirbant įvykio vietoje, į namus grįžo L. Š.. Bendraujant su pastaruoju, šis bendravo atvirai, noriai, buvo pozityvus ir nurodė, kad kai su D. Š. grįžo namo, dukra jam pradėjo priekaištauti, provokuoti konfliktinę situaciją ir, kadangi pastaruoju metu sunkiai sekasi gyventi, yra vienintelis šeimą išlaikantis žmogus, nesusivaldė ir konflikto metu vieną kartą rankos delnu trenkė dukrai G. Š.. Dėl tokio savo elgesio gailėjosi ir nurodė, kad iš namų pasišalino siekdamas nusiraminti (e. b. l. 26-28).
2.7. Asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusiajai G. Š. sutikus, buvo apžiūrėtas jos kūnas. Apžiūrėjus G. Š., jokių akivaizdžiai matomų sužalojimų nerasta (e. b. l. 29-34).
2.8. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kurioje užfiksuota, kad 2023-11-23 22.12 val. L. Š. nustatytas 1,92 promilės girtumas (e. b. l. 61-63).
3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis L. Š., 2023-11-23, apie 21 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, smurtavo prieš savo šeimos narį – dukrą G. Š. ir sukėlė jai fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
4. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai.
Motyvuojamoji dalis
4.1. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikytina ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
4.2. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintinos tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
4.3. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
4.4. Kaltinamasis L. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, dirbantis, teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, administracine tvarka baustas, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės.
4.5. Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat aplinkybę, kad nebuvo sukelti sunkesni padariniai, atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
4.6. Kadangi L. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
4.7. BK 72² straipsnis imperatyviai nurodo, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, todėl atsižvelgiant į nustatytas, aukščiau aptartas aplinkybes, L. Š. skiriamas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias privalo išklausyti per 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą programos kursą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
L. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, kurią vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, L. Š. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias turi išklausyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą programos kursą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo kopijos gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Išaiškinti L. Š., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.