- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-30
- Bylos Nr.
- AN2-238-361/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00039-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalius Jocys (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. Ž.
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Ž. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2022 m. gegužės 2 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausioji tyrėja surašė E. Ž. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 3 dalį, 431 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis, 2022 m. vasario 24 d. 21.21 val., Tilžės g., Šilutės m., vairavo automobilį, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra, automobilis „MERCEDES-BENZ E 200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedeklaruotas nustatyta tvarka, per penkias darbo dienas, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui (VĮ „Regitra“) įgytos nuosavybės teisės į transporto priemonę. Taip pat E. Ž. naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis. Tokie E. Ž. veiksmai įvertinti kaip pažeidę Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 20, 226 punktų reikalavimus ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio reikalavimus.
2. 2022 m. birželio 2 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo nutarimu E. Ž. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį paskirta 80 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 2 mėnesiams, ANK 415 straipsnio 1 dalį – 80 Eur bauda, ANK 431 straipsnio 1 dalį – 225 Eur bauda, ANK 415 straipsnio 2 dalį – 35 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu E. Ž. skirta galutinė administracinė nuobauda – 225 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2022 m. spalio 6 d. nutartimi iš dalies tenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Ž. skundą ir nutarė pakeisti policijos 2022 m. birželio 2 d. nutarimą. Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi sumažino E. Ž. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 mėnesio.
Šalies argumentai
4. Apeliantas skundu prašo apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nutraukti arba pakeisti šią nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – panaikinti policijos 2022 m. birželio 2 d. nutarimo dalį, kuriuo skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas.
4.1. Teigia, jog teismas pažeidė įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles, neištyrė ir neįvertino visų faktinių administracinio nusižengimo aplinkybių. Teismas vertino tik tuos duomenis, kurie išskirtinai palankūs policijai. Todėl, kaip prielaidomis grįstą vertina teismo išvadą, jog jis vairuodamas rankoje laikė mobiliojo ryšio priemonę. Viso proceso metu nuosekliai teigė, kad vairuodamas transporto priemonę, rankomis mobiliojo ryšio priemone nesinaudojo. Iš pateikto policijos vaizdo įrašo, kuris yra vienintelis ir pagrindinis įrodymas, negalima daryti išvados dėl inkriminuojamo kaltinimo pagrįstumo.
4.2. Jo kaltė padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, grįsta išimtinai policijos pareigūno R. J. tarnybiniu pranešimu ir prielaidomis, kad, būdamas pakankamai arti pareigūnas galėjo matyti kaip jis naudojosi telefonu, o jei to nebūtų daręs, pareigūnas nebūtų jo stabdęs. Pažymi, kad visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotus kitus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio l, 2 dalyse, 431 straipsnio 1 dalyje. Tačiau nepripažino ir nepripažįsta, kad vairuodamas naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis. Teigia, jog telefonu nekalbėjo, neskaitė ir nerašė trumpųjų žinučių, netikrino telefono žurnalo numerių, nenaršė internete, nežiūrėjo kitos mobiliojo ryšio priemonėje esančios informacijos, net nelaikė telefono rankoje ir neatliko su juo jokių veiksmų, nesusijusių su transporto priemonės vairavimu, kurie būtų nukreipę dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl ko būtų tapęs neatidus, nesusikoncentravęs ir taip būtų kėlęs grėsmę eismo saugumui.
4.3. 2022 m. vasario 24 d. 21.35 val., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E 200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ramiai važiavo Tilžės gatve, Šilutėje. Aiškiai matė stovintį žymėtą policijos tarnybinį automobilį, pro kurį pravažiavo. Puikiai suprato, kad policijos pareigūnai stebi eismo dalyvius, todėl nesinaudojo, bet ir būtų nelogiška naudotis mobiliojo ryšio telefonu šių pareigūnų akivaizdoje. Atvažiavęs prie „Lidl“ parduotuvės, pamatė, kad privažiavo minėtas policijos ekipažas, kurių dėmesį, kaip suprato, atkreipė automobilio valstybiniai numeriai, kurie išduoti ne Lietuvoje. Priėjo iš seniau žinomas policijos pareigūnas, vardu R., kuris anksčiau ne kartą yra jį tikrinęs ir turi aiškų nusistatymą prieš jį. Pareigūnas iš karto pradėjo sakyti, kad neva naudojausi mobiliojo ryšio telefonu ir akivaizdžiai provokavo, kad jam į body kamerą susipainiojęs pasakyčiau, jog naudojausi mobiliuoju telefonu ar bent jau laikiau jį savo rankoje. Toks pareigūno elgesys kartojasi ne pirmą kartą, o tai rodo pastarojo priešiškumą, šališkumą. Tai patvirtina ir tai, jog šis pareigūnas pridarė byloje procesinių klaidų, dėl ko Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas surinktą medžiagą atmetė. Tada pareigūnas pradėjo jam nuolat skambinti į asmeninį telefoną, kvietė susitikti, net buvo atvažiavęs pas jo motiną į namus ir jai prikalbėjo apie jį, lyg apie kažkokį šiurkštų pažeidėją, taip ją psichologiškai traumuodamas. Nėra nepilnametis, todėl nebuvo jokios priežasties apie jo galimus KET pažeidimus transliuoti motinai, taip ją prigąsdinant ir galimai per ją daryti jam spaudimą, kad jis pripažintų pažeidimą, numatytą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Įvykio metu jį užsipuolusiam pareigūnui R. atsakė, kad mobiliojo ryšio telefonu nesinaudojo, tik turėjo telefoną automobilyje, bet rankomis nesinaudojo. Pareigūnas jį akivaizdžiai provokavo, todėl su juo diskutuodamas galėjo jam pasakyti apie tai, kad vienu atveju telefoną laikė prie ausies, o kitu, kad telefoną laikė tik rankoje. Tačiau pareigūnui tikrai nepripažino, kad jo fiksuoto administracinio nusižengimo metu būtų naudojęsis mobiliojo ryšio telefonu ar bent jį laikęs rankoje. Vairuodamas telefonu tikrai nesinaudojo ir jo rankoje nelaikė. Pasiūlė pareigūnui R. įvykio vietoje paimti mobiliojo ryšio telefoną, apžiūrėti ir įsitikinti, kad telefone nėra nei jokių telefoninių pokalbių, nei trumpųjų žinučių (SMS) ar pan., kas patvirtintų, kad telefonu nesinaudojo. Pareigūnas atsakė, kad tai nesvarbu ir telefono neapžiūrėjo, nors tai, apelianto manymu, yra labai svarbus, neginčijamas įrodymas ar jis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, ar ne. Mano, kad šiuo atveju pareigūnas buvo šališkas, neobjektyvus ir akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi. Teismas rėmėsi tik prielaida, kad tariamą nusižengimą pareigūnas galėjo matyti. Teismas motyvavo, kad E. Ž. vairuojamas automobilis buvo nedideliu atstumu nuo policijos pareigūnų, todėl galimai pareigūnams buvo matomas jo veiksmas naudojantis telefonu, kitaip jis ir nebūtų stabdomas, nes tuo metu pravažiavo ir daugiau automobilių, bet nei vienas nebuvo sustabdytas. Tačiau pareigūnai, apelianto teigimu, jį sustabdė tik todėl, kad jis vairavo transporto priemonę su ne Lietuvoje išduotais valstybiniais numeriais. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose neužfiksuota ir juose objektyviai nesimato, kad jis būtų naudojęsis mobiliojo ryšio priemone arba bent laikęs ją rankoje. Be to, jei jis būtų naudojęsis telefonu, tai mobiliojo ryšio įrenginio ekranas būtų švietęs ir tai būtų aiškiai matyti policijos vaizdo įraše. Tačiau ir šios aplinkybės teismas netyrė.
Žemesnės instancijos teismas
4.4. Teismas nustatė, kad anksčiau jis buvo baustas už KET pažeidimus. Paaiškina, kad vykdo individualią pervežimų veiklą ir jo kasdienis darbas yra susijęs su intensyviu darbo automobilio vairavimu. Kiekvieną dieną nuvažiuoja didelius atstumus, todėl per neapdairumą padaro KET pažeidimų, dėl kurių apgailestauja ir visuomet stengiasi pasimokyti iš savo klaidų bei pasitaisyti. Teisė vairuoti transporto priemones jam ypač reikalinga, nes jis vienintelis išlaiko šeimą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas paliktų jo nubaudimą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, prašo panaikinti skirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kaip aiškiai neproporcingą ir neteisingą bei perteklinį jo nubaudimą.
5. Policija atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog apylinkės teismas priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti apelianto skundo argumentais nėra pagrindo.
Atsiliepimas
5.1. E. Ž. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, vaizdo įrašais. Iš vaizdo įrašų matosi, kad jis pareigūnams dėl padaryto KET pažeidimo pripažino (21:41:21) ,,prie ausies telefono nelaikiau, tik turėjau jį rankoje". KET 20 punkte nurodyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
5.2. E. Ž. yra linkęs pažeidinėti KET, šiuo metu turi 11 galiojančių nuobaudą, iš kurių 2 už draudimą naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis nesilaikymą, bei 6 nuobaudas kurios yra nebegaliojančios. Todėl paskirta administracinio poveikio priemonė nukreipta būtent administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, verčianti E. Ž. laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles, nedaryti naujų nusižengimų.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas nuostatas, patikrinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai, pagrįstai sprendė, jog surinkti duomenys patvirtina E. Ž. kaltę dėl jam inkriminuoto ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Vien tai, kad policija ir apylinkės teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidauja apeliantas, nereiškia, kad pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
8. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas, nesilaikymą. KET 20 punkte taip pat įtvirtintas draudimas motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas bei pabrėžiama, jog transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Elgdamasis priešingai, vairuotojas atlieka veiksmą, nesusijusį su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia jo dėmesį nuo vairavimo, dėl to jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs ir taip kelia grėsmę eismo saugumui.
Šalies argumentai
9. Apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, prašo administracinio nusižengimo teiseną (ginčijamą jos dalį) nutraukti arba panaikinti jam skirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Apeliantas iš esmės nesutinka su jo veiksmų teisiniu vertinimu, teigia, kad mobiliojo ryšio telefonu nesinaudojo. Priešingos policijos ir apylinkės teismo išvadų, apelianto įsitikinimu, nepatvirtina jokie objektyvūs administracinio nusižengimo byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
10. Tačiau, susipažinęs su bylos medžiaga, be kita ko, peržiūrėjęs policijos vaizdo ir garso įrašus, darytus body kamera (prisegta prie pareigūno kūno iš priekio) ir iš tarnybinio automobilio, apygardos teismas neturi jokio pagrindo pritarti subjektyviems apelianto argumentams, kurių turinį sudaro selektyviai išrinkti, savaip interpretuojami aktualaus nusižengimo situacijos duomenys. Kartu apeliantas nepagrįstai įžvelgia pareigūnų šališkumą bei apylinkės teismo išvadų nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad tikrindamas ir tirdamas E. Ž. kaltės įrodymus kvestionuojamo administracinio nusižengimo padaryme, teismas teisės taikymo klaidų nepadarė. Naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.
11. E. Ž. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir pažeidęs KET 20 punkto reikalavimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. Ž. 2022 m. vasario 24 d. 21.21 val., Tilžės g., Šilutės m., vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis. Apeliantas neigdamas kaltę ir tvirtindamas, kad vairuodamas nesinaudojo telefonu ir net rankose jo nelaikė, nutyli aplinkybę, jog jis jį sustabdžiusiam pareigūnui iš karto pareiškė, kad „<...> Nepripažįstu, kad turėjau telefoną prie ausies, aš turėjau jį rankoje, bet ne prie ausies <...>“ ir tai aiškiai užfiksuota pareigūnų body kameros vaizdo įraše. Ši aplinkybė iš dalies dera su apeliantą sustabdžiusio ir tikrinusio pareigūno R. J. tarnybiniame pranešime apie KET pažeidimą nurodyta aplinkybe, jog jis iš tarnybinio automobilio pastebėjo, kad pravažiuojančiame automobilyje vairuotojas laiko juodą telefoną prisiglaudęs prie savo kairės ausies. Nėra pagrindo netikėti tokia tarnybos funkcijas vykdžiusio jauno pareigūno vizualiai užfiksuota KET pažeidimo aplinkybe. Iš tarnybinio automobilio vaizdo kameros įrašo matyti, kad mieste, pro pareigūnus nedideliu greičiu, gerai apšviestoje gatvėje, važiuoja automobiliai. Pareigūnas R. J. užfiksavo pažeidimą, stebėdamas visus pravažiuojančius automobilius, o apelianto neteisėtus veiksmus prie vairo pamatė iš šono, t. y. kairės pusės ir vairuotojas nedelsiant buvo sustabdytas. Be to, būtent priglaudęs prie kairės ausies telefoną, t. y. gerai matomos kairės vairuotojo pusės lango, apeliantas laikė telefoną, o tai objektyviai palengvino pareigūnui galimybę vizualiai užfiksuoti pažeidimą.
12. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto skundo teiginius, kad pareigūnas R. J. akivaizdžiai provokavo pasakyti, jog jis naudojosi mobiliuoju telefonu ar bent jau laikė telefoną rankoje. Jokių duomenų apie pareigūno šališkumą ar priešiškumą apelianto atžvilgiu, byloje nėra. Vien tai, kad šis pareigūnas, apelianto teigimu, ne kartą buvo jį sustabdęs, tikrinęs, savaime nerodo jokio tarnybą teisėtai vykdžiusio pareigūno piktavališko, šališko veikimo ar siekio kenkti apeliantui. Apylinkės teismas dėl apelianto išgalvotos provokacijos versijos taip pat pasisakė. Pareigūno ir E. Ž. pokalbio garso įrašas leidžia įsitikinti, kad pareigūnas jokio psichologinio spaudimo jam nedarė. Jų pokalbis vyko sklandžiai, išklausant vienas kitą iki galo. Pareigūnas neskatino E. Ž. prisipažinti dėl pažeidimo ar kitaip jo teisių ir laisvių nesuvaržė, menamų klausimų neuždavinėjo. Aplinkybė, jog E. Ž., vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, apygardos teismo vertinimu, yra įrodyta aptartu pareigūno tarnybiniu pranešimu, vaizdo ir garso įrašų duomenimis, administracinio nusižengimo protokolu. Todėl kaip deklaratyvūs atmetami apelianto skundo argumentai, jog jo kaltė dėl šio KET pažeidimo padarymo grįsta tik prielaidomis.
13. Apelianto paaiškinimai dėl savo veiksmų vairuojant byloje yra nenuoseklūs. Policijai tvirtino, kad telefoną tik laikė rankoje, bet juo nesinaudojo, o dabar apskritai neigia tokią pirminę savo poziciją ir įžvelgia provokacijos situaciją bei ginčija kaltės įrodymų pakankamumą. Apygardos teismas pažymi, kad apeliantas nepagrįstai ignoruoja ir neįvertina teisiškai reikšmingų apylinkės teismo motyvų, jog be kita ko, vairuojant yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y.: skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, kadangi bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone, įskaitant ir telefono laikymą, nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, varžo jo veiksmus ranka ir kelia grėsmę eismo saugumui. Dar kartą atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis leidžiama tik naudojant laisvų rankų įrangą arba stovinčioje transporto priemonėje ir tik išjungus jos variklį, t. y. pašalinus atsitiktinio automobilio pajudėjimo tikimybę.
14. Taigi atsakomybei pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį kilti pakanka nustatyti, jog asmuo, kaltinamas šio pažeidimo padarymu, mobiliojo ryšio priemonę vairuodamas automobilį laikė rankose ir visai nesvarbu, ar telefonu buvo kalbama, renkami numeriai, rašomos žinutės ar telefonas buvo naudojamas kaip nors kitaip – juo perjungiama muzika, naršoma po mobiliojo ryšio telefono nustatymus ir pan. Todėl tai, kad policija neišreikalavo išklotinių iš mobiliojo ryšio operatoriaus, nerodo į nekokybišką ar pasyvų policijos darbą aiškinantis KET pažeidimą. E. Ž. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis – vairuodamas laikė rankoje mobilaus ryšio telefoną, o tam nebūtina reikalauti išklotinių, kadangi nagrinėjamu atveju jos neturėtų jokios įrodomosios reikšmės.
15. Kiti apelianto argumentai, jog pareigūnas R. nepagrįstai ieškojo jo, jog jo mamai papasakojo apie jo pažeidimus, nerodo jokio šio pareigūno šališkumo ir juolab nešalina įrodytos byloje vairavimo laikant rankoje mobilaus ryšio telefoną aplinkybės. Pažymėtina, kad E. Ž. kategoriškai atsisakė pasirašyti administracinio nusižengimo protokole, atsisakė priimti šį procesinį dokumentą iš pareigūno, nenurodė jam savo turimo telefono numerio. Taigi apeliantas tokiu elgesiu pats apsunkino galimybę pareigūnams operatyviai jį surasti, informuoti apie administracinio nusižengimo bylos eigą, įteikti dokumentus ir pan.
16. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Dėl administracinio poveikio priemonės
17. Apylinės teismas skundžiama nutartimi pakeitė policijos nutarimo dalį, kuria E. Ž. skirta administracinio poveikio priemonė, t. y. sumažino nuo 2 iki 1 mėnesio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tokį sprendimą aplinkės teismas grindė ANK 34 straipsnio 6 dalimi, kurioje be kita ko, nustatyta, kad teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti.
18. Apygardos teismas pastebi, jog ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių. Taigi, skundžiama nutartimi apeliantui skirta administracinio poveikio priemonė – sumažintas iki 1 mėnesio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, patenka į ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos administracinio poveikio priemonės ribas. Todėl apylinkės teismo motyvacija ANK 34 straipsnio 6 dalimi yra juridiškai nepagrįsta, tačiau nešalina kitų teismo motyvų, kurias aptariama poveikio priemonė skirta, pagrįstumo (baustas už kitus KET pažeidimus, anksčiau jam netaikyta tokia administracinio poveikio priemonė; jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nes jis ir jo šeima pragyvena iš jo gaunamų darbinių pajamų; jis verčiasi individualia veikla – krovinių pervežimu, išlaiko du pilnametystės sulaukusius vaikus, kurie nesimoka, nestudijuoja, sugyventinę). E. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, o sunkinančia aplinkybe pagrįstai policijos pripažinta, tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė pakartotinai. Nesant policijos skundo, apygardos teismas neturi teisinio pagrindo keisti skirtos administracinio poveikio priemonės ir tokiu būdu sunkinti apelianto teisinę padėtį. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. spalio 6 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.