Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą skolininkei D. S., suinteresuotiems asmenims M. S., antstoliui Artūrui Augliui, dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – institucija) kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą ir prašo nustatyti, kad skolininkei D. S. priklauso ½ dalis turto – buto, kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m, su rūsiu (duomenys neskelbtini) kv. m., esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso skolininkei D. S. ir jo sutuoktiniui M. S..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas visiškai.

Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. (...) Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. (...). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.

Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-484/2005).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Pažymėtina, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nustatyta, kad antstolio Artūro Auglio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0023/25/0718, užvesta pagal institucijos 2025-03-12 išduotą vykdomąjį dokumentą sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu) dėl 24 421,11 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. S. trečios eilės išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“.

Antstolio vykdomas skolos išieškojimas nurodyto vykdomojo dokumento pagrindu, laikytinas asmenine skolininko prievole, todėl pirmiausiai turėtų būti nukreipiamas į skolininkui priklausantį asmeninį turtą. Tačiau tuo atveju, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka skolininko turto, kuris yra asmeninė nuosavybė, įstatymas numato galimybę skolos išieškojimą nukreipti į bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad iš bendro turto sutuoktinio dalies vykdomos asmeninės sutuoktinio prievolės, jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Bylos duomenys patvirtina, jog skolos išieškoti iš skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nėra galimybės per šešis mėnesius, nors skolininkas ir gauna su darbo santykiais susijusių pajamų, todėl yra pagrindas nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendrojoje nuosavybėje kartu su sutuoktine. Bylos duomenimis, suinteresuotų asmenų D. S. ir M. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos Respublikos Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad skolininkas su sutuoktine Vedybų (Povedybinės) sutarties nėra sudarę. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad bylų dėl santuokos tarp D. S. ir M. S. nutraukimo užvesta nėra. CPK 664 straipsnis nustato, kad išieškojimas iš piniginių lėšų yra prioritetinis išieškojimui iš kito turto, todėl skolininko turto dalies nustatymas sutuoktinio pajamose atitinka šias nuostatas, juolab atsižvelgiant į skolos dydį, duomenų, jog išieškojimas gali būti įvykdytas per šešis mėnesius darant įstatyme nustatyto dydžio išskaitymus iš skolininkui priklausančių pajamų dėl ko išieškojimas negalėtų būti nukreipiamas į kitą skolininko turtą, nenustatyta (CPK 663 straipsnis). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise skolininkui D. S. ir jo sutuoktiniui M. S. priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2025 m. liepos 11 d. antstolis surašytu turto arešto aktu areštavo skolininkei su sutuoktiniu priklausančio 1/2 buto, bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m, su rūsiu (duomenys neskelbtini) kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kurį kartu su sutikimu dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, išsiuntė skolininkui pasiūlant užpildyti sutikimą ir ne vėliau kaip per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui. Sutinkamai su CPK 644 straipsnio 2 punkte nustatytu, skolininkei D. S. apie antstolio procesinius veiksmus pranešta tinkamai, procesiniai dokumentai siųsti pagal skolininkės raštu išreikštą prašymą. Skolininkei per antstolio nustatytą terminą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nepateikus, antstolis 2025-07-31 patvarkymu Nr. S-25-23-25493 priėmė siūlymą pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Kadangi bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra pripažįstamas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje sprendžiamas klausimas, kokia turto – buto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, dalis priklauso skolininkei D. S. ir jos sutuoktiniui M. S.. Tai reiškia, jog vyksta ne santuokinio turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendroje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie skolininkės ir jos sutuoktinio nepilnamečius vaikus, todėl nukrypti nuo CK 3.117 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nėra pagrindo. Todėl atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, pareiškėjos reikalavimas nustatyti, kad skolininkei D. S. priklauso 1/2 dalis turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m, su rūsiu (duomenys neskelbtini) kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso skolininkei D. S. ir jos sutuoktiniui M. S., tenkinamas visiškai (CK 3.88 straipsnio 1dalies 5 punktas, CPK 667 straipsnio 2 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad skolininkei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis turto – buto, kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m, su rūsiu (duomenys neskelbtini) kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso skolininkei D. S. ir jo sutuoktiniui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.