Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. B. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės l. e. viršininko pavaduotojo pareigas Arnoldo Berčiūno 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 244S panaikinimo bei administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių I kategorijos krovinių posto vyresnioji inspektorė I. K. 2012 m. rugsėjo 4 d. A. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 209(1) str. 1 d. 3 p. dėl to, kad UAB . (duomenys neskelbtini) 2012-05-17 pagal Klaipėdos teritorinės muitinės išduotą leidimą taikyti laikinąjį įvežimą Nr. (duomenys neskelbtini) (2012-05-17) laikinojo įvežimo procedūrą prekei - tvirtinimo komplektui Nr. 101.02A įformino ne leidime nurodytoje procedūros pradžios įforminimo įstaigoje - Klaipėdos teritorinės muitinės Bugenių geležinkelio poste, o Vilniaus teritorinės muitinės Vaidotų geležinkelio poste (importo deklaracija Nr. . (duomenys neskelbtini)). Be to, prekė – tvirtinimo komplektas Nr. (duomenys neskelbtini) vagonais Nr. . (duomenys neskelbtini) ir Nr. . (duomenys neskelbtini), 2012-05-23 buvo išgabenta iš Bendrijos muitų teritorijos nepateikus jos leidime nurodytai formalumų užbaigimo įstaigai ir neįforminus reeksporto muitinės sankcionuotam veiksmui eksporto deklaracijos. Protokole konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo A. B., būdamas atsakingas už laikinai įvežtai prekei taikomos muitinės procedūros tinkamą vykdymą, nesilaikė leidime NT. (duomenys neskelbtini) (2012-05-17) nustatytų sąlygų, t. y., prekei laikinojo įvežimo procedūra buvo įforminta ne leidime nurodytoje procedūros pradžios įforminimo įstaigoje, bei užbaigiant laikinojo įvežimo procedūrą, prekei nebuvo įforminti nauji muitinės sankcionuoti veiksmai. Protokole nurodyta, kad tuo A. B. pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 87 ir 89 straipsnių reikalavimus. Pažeidimas nustatytas, kai bendrovė informavo apie susidariusią situaciją.

Klaipėdos teritorinės muitinės l. e. viršininko pavaduotojo pareigas Arnoldas Berčiūnas 2012 m. rugsėjo 25 d. priėmė nutarimą Nr. 244A, pagal kurį A. B. nubaustas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209(1) str. 1 d. 3 p., padarymo ir jam paskirta 3 000 litų bauda (6-7 b. l.).

Teismo posėdyje A. B. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais argumentais. Paaiškino, kad įmonėje (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2012-03-08 vadybininku, įmonė užsiima elektros tinklų priežiūra ir remontu, yra „Lesto“ samdomi rangovai. Reikėjo keisti kelis stulpus, kuriuos vežasi iš Baltarusijos. Jie buvo komplekte. Komplektas priklausė baltarusių gamyklai ir pagal sutartį jis turi būti grąžintas gamyklai, nes jo nenaudojo. Kadangi neturi patirties vykdyti muitinės procedūras, tam samdė muitinės tarpininkus. Atvykus vagonams, jam pranešė. Jis surinko ir pristatė muitininkams visus reikiamus dokumentus. Muitininkai dokumentus sutvarkė. Nusiuntė vagonus į iškrovimo vietą ir juos iškrovus, vagonai turėjo vykti į Vaidotų stotį, tačiau jie nenukeliavo. Muitinė praleido pro Lietuvos sieną ir vagonai iškeliavo iš Lietuvos. Jo vertinimu, faktas, kad pažeidimas buvo padarytas, yra, tačiau nebuvo atsižvelgta į pažeidimo aplinkybes. A. B. nuomone, šiuo atveju būtent muitinės tarpininkas turėtų atsakyti. Mano, kad muitinės tarpininkas turėjo sutvarkyti dokumentus, kadangi į jį kreipiasi dėl procedūros įforminimo. Pagal įmonės išduotą leidimą jis yra atsakingas, įmonės (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo. Įforminimas buvo ne Bugenių poste, o Vilniaus Vaidotų stotyje. Vaidotų stoties buvo nurodyta sąlyga, pagal kurią pateiktas laikinas vežimo leidimas, kurio jie netaikė. Jie jo netaikė ir taikė supaprastintą leidimą, nurodė, kad tokia tinkama procedūra. Pagal 3.2.1 p. muitinės tikrinimas numatytas Vaidotų geležinkelio poste. Sutartį turėjo ankščiau gegužės 15 dienos, leidimas - gegužės 17 dienos. Patys muitinės tarpininkai nurodė, kad yra reikalingas laikino vežimo leidimas. Nuvežus leidimą, jie pateikė ir taikė supaprastinta tvarka, kur nurodyta, kad pakankama taikyti. Dėl faktinių aplinkybių ginčo nėra, nes taip įvyko. Klausimas yra dėl atsakomybės. Jei būtų forminami įvežimo dokumentai Bugenių stotyje, tai gal būtų taip ir neatsitikę. Jį suklaidino Vaidotų muitinės tarpininkai. Tarpininkai turėtų būti kompetentingi ir pastebėti, kad leidimo taikyti negalima ir įspėti, kad taip negerai. Jis asmeniškai informavo muitinę, kad vagonai išvažiavo iš atvežimo vietos. Procedūros užbaigimui vagonai turėjo atvykti per tris keturias paras. Jie neatvyko. Pradėjus domėtis kodėl neatvyko ir aiškintis kur dingo, vilniečiai sakė, kad išsiaiškino, jog vagonai kirto sieną ir išvažiavo iš Lietuvos teritorijos. Jam tikino, kad taip negali būti, kad išvažiuotų be dokumentų. Įmonė (duomenys neskelbtini) , kiek jam žinoma, ankščiau su pažeidimais susidūrusi nebuvo. Jo atlyginimas atskaičius mokesčius – 1 500 Lt į rankas. Paskirta bauda yra smarkiai ženkli, nes gyvena ne vienas. Pažeidimas slėptas nebuvo, nežinojo situacijos. Mano, kad muitinės tarpininkas ir muitinė neatsakingai vykdė pareigas, kad krovinys be dokumentų iškeliavo.

Liudytoja I. K. teisme parodė, kad dirba Šiaulių pirmos kategorijos krovinių posto vyr. inspektore. A. B. yra matytas tik tarnybiniais reikalais. Buvo gautas telefono skambutis, kuriuo asmuo pasiteiravo dėl laikino įvežimo, ji jam suteikė duomenis. Vėliau buvo išduotas leidimas, asmuo atvyko jo atsiimti. Leidime yra visos nustatytos sąlygos, jei kas keičiasi, asmuo turi informuoti. Prašyme pateikė informaciją, kad pradžia ir pabaiga bus įforminta Bugeniuose, buvo išaiškinta, kad prekės laikinai įvežamos ir neapmokestintos, muitinės kontroliuojamos, išvežant reikia įforminti muitinės veiksmą. Buvo nustatytas mėnesio terminas, per kurį prekės turėjo būti išvežtos iš Bendrijos. Gegužės pabaigoje asmuo paprašė pratęsti reeksporto terminą. Pradėjus domėtis kokiu pagrindu, paaiškėjo, kad prekės yra kažkur pakeliui. Raštu apie tai gauta informacija 2012-06-06, o iš Vilniaus gavo informaciją 2012-06-01, kad prekės yra išgabentos neįforminus jokio muitinės veiksmo. Norint išvežt laikinai įvežtas prekes, turi būti pateiktos muitinei. Krovinys tiek pradžioje, tiek pabaigoje turėjo būti deklaruotas Bugeniuose. Pažeidimas formalus. Yra Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodyta laikino įvežimo procedūra. Muitinės deklaracijoje turi būti įforminta pagal prekių panaudojimo vietą. Šiuo atveju prekės buvo iškrautos Plungėje, turėjo būti įforminti dokumentai. Didžiausias pažeidimas, kad prekės išgabentos visiškai neįforminus dokumentų. Protokolas surašytas dėl dviejų pažeidimų. Leidimą išsiima įmonė (duomenys neskelbtini) , ji turėjo pasirūpinti, kad leidimas būtų tinkamai vykdomas, tai įmonės atstovo – atsakingo asmens atsakomybė. Įmonės atsakingas atstovas muitinę suklaidino, nors žinojo, kad turi deklaruoti Bugenių geležinkelio stotyje. Tai įmonės atsakomybė. Už neteisingą duomenų pateikimą būtų atsakinga muitinė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 209(1) str. 1 d. numatyta, kad muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas, tai yra:

1) neatvykimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą vietą, kad būtų atliktas muitinis tikrinimas;

2) laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimas muitiniam tikrinimui arba jų nedeklaravimas nustatyta tvarka;

3) laikinojo prekių (daiktų) įvežimo (tarp jų – perdirbti) į Lietuvos Respubliką arba laikinojo prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos (tarp jų – perdirbti) nustatytos tvarkos nesilaikymas, –

užtraukia baudą nuo 3 000 Lt iki 5 000 Lt.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė) padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Nors A. B. mano, kad šiuo atveju nėra jo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo, kaltės dėl fiksuoto pažeidimo, už kurį numatytą atsakomybė pagal ATPK 209(1) str. 1 d. 3 p., tačiau tokia jo pozicija nėra pagrįsta.

Tai, kad būtent A. B. yra kaltas dėl padaryto pažeidimo, patvirtina jo atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (4-5 b. l.), 2012-05-17 išduotas leidimas taikyti ekonominio poveikio turinčią muitinės procedūrą/ galutinį vartojimą (duomenys neskelbtini) (8-9 b. l.), šio leidimo priedas – prekių, kurioms taikoma laikinojo įvežimo muitinės procedūra, apskaitos lapas (10 b. l.), UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojimas (34 b. l.), Klaipėdos teritorinės muitinės 2012-07-12 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (35-36 b. l.), UAB (duomenys neskelbtini) atstovo vadybininko A. B. 2012-08-06 pranešimas Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių postui (37 b. l.) ir kita bylos medžiaga.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB (duomenys neskelbtini) 2012-05-16 Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė prašymą išduoti leidimą taikyti laikinąjį įvežimą prekei - tvirtinimo komplektas gelžbetoninėms konstrukcijoms Nr. 101.02A; prašymo 11 langelyje nurodė, kad procedūra bus įforminama ir užbaigta Klaipėdos teritorinės muitinės Bugenių geležinkelio poste; prašymą pasirašė A. B. (17 langelis). Klaipėdos teritorinė muitinė 2012-05-17 išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti laikinąjį įvežimą prekei - tvirtinimo komplektas metaliniai stovai - padėklai gelžbetoniniu atramų transportavimui; leidimo turėtojas UAB (duomenys neskelbtini) , S. Ž. g. 39, Vilnius; atsakingas asmuo - A. B. (1 langelis); galiojimo laikas iki 2012-06-17 (13 langelis); procedūra įforminama ir užbaigiama Klaipėdos teritorinės muitinės Bugenių geležinkelio poste LTSG4000 (11 langelis, a, b). Taip pat nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2012-05-17 pagal Klaipėdos teritorinės muitinės išduotą leidimą taikyti laikinąjį įvežimą Nr. (duomenys neskelbtini) (2012-05-17), laikinojo įvežimo procedūrą prekei - tvirtinimo komplektui Nr. 101.02A įformino Vilniaus teritorinės muitinės Vaidotų geležinkelio poste (importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini)); prekė - tvirtinimo komplektas Nr. 101.02A prekė vagonais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-05-23 buvo išgabenta iš Bendrijos muitų teritorijos nepateikus jos leidime nurodytai formalumų užbaigimo įstaigai ir neįforminus reeksporto muitinės sankcionuotam veiksmui eksporto deklaracijoje. Minėtoms jau išvežtoms prekėms muitinės eksporto deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) įforminta 2012-08-01 Bugenių geležinkelio poste. Iš esmės dėl šių faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra.

UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. D. 2012-05-09 įgaliojimu įmonės vadybininkas A. B. buvo įgaliotas vykdyti įsipareigojimus, susijusius su laikinojo įvežimo procedūros vykdymu, pasirašyti prašymus išduoti leidimą taikyti laikinąjį įvežimą ir pateikti prašymus taisyti duomenis (34 b. l.). Tokiu būdu, kaip pagrįstai nurodyta institucijos atsiliepime į skundą, A. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) atsakingu už muitinės procedūros vykdymą, dar prieš prekių įvežimą į Lietuvą žinojo, kad prekės bus gabenamos į Plungės geležinkelio stotį, o muitinės procedūra privalo būti įforminta ir užbaigta Bugenių geležinkelio poste; tai įrodo jo 2012-05-16 pateiktas Klaipėdos teritorinei muitinei prašymas. A. B., būdamas atsakingas už leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) laikinojo įvežimo vykdymo sąlygas, privalėjo pasirūpinti, kad muitinės procedūra būtų užbaigta griežtai laikantis nurodytų sąlygų, t. y. nurodytais terminais procedūra pradėta ir užbaigta Bugenių geležinkelio poste. Tačiau tokiu to neatliko. Be to, prekė – tvirtinimo komplektas Nr. 101.02A vagonais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-05-23 buvo išgabenta iš Bendrijos muitų teritorijos nepateikus jos leidime nurodytai formalumų užbaigimo įstaigai ir neįforminus reeksporto muitinės sankcionuotam veiksmui eksporto deklaracijos. Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašytoje Muitinės tarpininko paslaugų teikimo Vilniaus regiono stočių skyriaus Vaidotų geležinkelio stotyje sutarties 3.1.2 punkte yra nurodoma, kad prekės deklaruojamos ir pateikiamos muitiniam tikrinimui Vaidotų geležinkelio stotyje, neatleidžia A. B. nuo atsakomybės pagal ATPK 209(1) str. 1 d. 3 p. nuostatas, kadangi, kaip nustatyta, nebuvo laikytasi 2012-05-17 išduotame leidime taikyti ekonominio poveikio turinčią muitinės procedūrą/ galutinį vartojimą (duomenys neskelbtini) nurodytų sąlygų. Sutarties, sudarytos su muitinės tarpininku, vykdymas neturi prioriteto prieš leidimą taikyti ekonominio poveikio turinčią muitinės procedūrą/ galutinį vartojimą (duomenys neskelbtini). Be to, kadangi leidimas išduotas UAB (duomenys neskelbtini), būtent šios įmonės atsakingas atstovas (šiuo atveju – A. B.), o ne muitinės tarpininkas, yra atsakingas už tinkamą leidimo sąlygų vykdymą. Juolab, kad sutartis su muitinės tarpininku buvo sudaryta (2012-05-15) dar iki leidimo išdavimo dienos (2012-05-17).

Nešališkai įvertinus nagrinėtiną situaciją, darytina išvada, kad Klaipėdos teritorinės muitinės l. e. viršininko pavaduotojo pareigas Arnoldas Berčiūnas tinkamai vertino faktines aplinkybes bei pagrįstai už muitinės procedūros vykdymo pažeidimą UAB (duomenys neskelbtini) atsakingam asmeniui A. B., kuris nesilaikė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 87 ir 89 straipsnių reikalavimų, paskyrė administracinę nuobaudą.

Spręstinas klausimas dėl pareiškėjui paskirtos baudos dydžio.

Vienas pagrindinių nuobaudos skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos teisinėje sistemoje, yra nuobaudos teisingumo principas. Nuobauda yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Kiekvienas prasižengęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos veikos ir kaltininko pavojingumą – nuobaudą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Taigi, teismas, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, turi turėti galimybę individualizuoti griežtą nuobaudą, skiriamą konkrečiam asmeniui už konkretų teisės pažeidimą, būtent tai atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. B. muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą padarė pirmą kartą. Byloje nenustatyta jokių A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str). A. B. bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2012 m. kovo 9 d., pažeidimas iš esmės buvo padarytas dėl nepatyrimo šioje srityje. Padarytas pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių valstybei, kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, pažeidimas nustatytas, kai bendrovė informavo apie susidariusią situaciją. A. B. mėnesinė alga nėra didelė, siekianti apie 1 500 Lt. Atsižvelgęs į šias išdėstytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad A. B. skirta 3 000 Lt bauda yra per griežta atsakomybės priemonė. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, o taip pat atsižvelgus į padėtį Lietuvos ekonomikoje 2012 m., spręstina, kad 1 000 Lt bauda (taikytinas ATPK 30(1) str.) bus pakankama tam, kad pareiškėjas, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, ateityje bendrovei geležinkelių transportu vykdant atitinkamus pervežimus, elgtųsi atsakingiau ir rūpestingiau.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 5 p., 302(4) str., teisėjas

nutarė:

A. B. skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos teritorinės muitinės l. e. viršininko pavaduotojo pareigas Arnoldo Berčiūno 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 244S, kuriuo A. B. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 (1) str. 1 d. 3 p., padarymą buvo paskirta 3 000 Lt bauda, pakeisti.

Pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30(1) str. nuostatas, A. B. už pažedimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 (1) str. 1 d. 3 p., padarymą paskirti 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių miesto apylinkės teismą.