- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- e2YT-2771-986/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01614-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Pareiškėjas
- D. J., V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- J. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Dainė Mikėnaitė
- Kategorijos
- 2.5.4.10Kiti su paveldėjimu pagal testamentą susiję klausimai
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. J. ir V. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, J. S., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai D. J. ir V. Š. prašo nustatyti dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad N. J. palikimą po sutuoktinio S. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti; 2) kad D. J. ir V. Š. palikimą po motinos N. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pradėdami jį faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas S. J., palikėjo sutuoktinė – N. J., mirė (duomenys neskelbtini). N. J. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties, nes sutuoktinei buvo žinoma, kad viešuosiuose registruose palikėjo S. J. vardu registruoto turto nėra. Palikėją pergyvenusi sutuoktinė faktiškai paveldėjo sutuoktiniui priklausiusią piniginių lėšų (santaupų), saugotų namuose grynųjų pinigų pavidalu, dalį, visus kitus palikėjui priklausiusius daiktus, įskaitant auksinį laikrodį, senovinius baldus, paveikslus, asmeninius palikėjo daiktus, kt. daiktus. Ši aplinkybė buvo žinoma palikėjo vaikams – pirmosios eilės įpėdiniams D. J. ir V. Š., šie neprieštaravo, kad visas lėšas bei kitus daiktus paveldėtų viena palikėjo sutuoktinė, pareiškėjų motina N. J.. Mirus N. J., palikėjos pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra palikėjos vaikai – pareiškėjai D. J., V. Š. bei suinteresuotas asmuo byloje J. S. N. J. 2018 m. spalio mėn. dėl sveikatos būklės bei nuolatinės priežiūros poreikio iš sūnaus D. J. namų Kaišiadorių r., kuriuose gyveno nuo vyro mirties, persikraustė gyventi į Kauną, pas dukterį V. Š. Persikraustydama, palikėja patikėjo saugoti pareiškėjui D. J. visą jos tą dieną turėtą turtą – baldus, paveikslus, auksinį laikrodį, kt. daiktus, taip pat jos turėtas pinigines lėšas. N. J. mirus, palikėjos dukra J. S. neprieštaravo, kad jos brolis D. J. ir sesuo V. Š. pasiliktų D. J. saugotus grynuosius pinigus – 3 000 Eur, taip pat kitus palikėjai N. J. priklausiusius daiktus, nes būtent pareiškėjai rūpinosi sergančia motina paskutiniais jos gyvenimo metais. Pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo po palikėjos mirties į palikimo vietos notarą nesikreipė, nes jokio viešuose registruose registruoto turto palikėja neturėjo. Pareiškėjams iškilo poreikis gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nes S. J., gyvendamas santuokoje su N. J., 2006 m. vasario 23 d. su Nacionaline žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos sudarė žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartį. Po palikėjų S. J. ir N. J. mirties minėtą žemės sklypą ūkio reikmėms naudoja pareiškėjai D. J. ir V. Š. Siekiant pradėti daiktinių teisių įgyvendinimo procedūrą – pateikti pradinius dokumentus – prašymą dėl šio žemės sklypo nuomos sutarties perrašymo pareiškėjų vardu, taip pat pradėti galimo šio žemės sklypo išpirkimo iš valstybės procedūras, atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, visų pirma atsakingoms institucijoms yra būtina pateikti paveldėjimo teisės liudijimą. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai priėmė palikimą po motinos N. J. mirties, faktiškai pradėdami jį valdyti, reikalingas tuo tikslu, kad pareiškėjai galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Pareiškėjas D. J. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad po jo tėvo S. J. mirties liko baldai, paveikslas, auksinis laikrodis, piniginės lėšos. Šį turtą po jų tėvo mirties faktiniu valdymo priėmė jų motina N. J. Mamai mirus dalis šių lėšų buvo panaudota laiduotuvėms, likusią dalį jis pasidalino su seserimi V. Š. Naudojasi po mamos mirties likusiais baldais, turi paveikslą.
Pareiškėjų atstovė Dainė Mikėnaitė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad po pareiškėjų tėvo mirties N. J. gyveno pas V. Š., o prieš pat savo mirtį vėl gyveno savo namuose. Po S. J. mirties likusios piniginės lėšos, esančios pas N. J., buvo saugomos pas D. J., kurias po N. J. pareiškėjai pasidalijo pusiau.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. S. teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškimą, nurodydama, kad pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėjų nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos. Papildomai paaiškino, kad žemę iki mirties dirbo mama, o po jos mirties D. J.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjai kita tvarka gauti reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Iš byloje esančių duomenų (Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, pareiškėjų asmens dokumentų) matyti, kad S. J., miręs (duomenys neskelbtini), ir N. J., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktiniai ir turėjo du bendrus vaikus, t. y. pareiškėjus D. J. ir V. Š.. Iš 2022 m. gruodžio 19 d. gyventojų registro išrašo matyti, kad N. J. taip pat turėjo dar vieną dukrą – suinteresuotą asmenį šioje byloje J. S. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad S. J., gyvendamas santuokoje su N. J., 2006 m. vasario 23 d. sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 213. Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro liudijimai ir VĮ Registrų centro 2022 m. gruodžio 19 d. Testamentų registro išrašai, suformuoti pagal palikėjų asmens kodus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų testatorių sudarytų testamentų; taip pat nėra įregistruotų palikėjų palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.
Pareiškėjų D. J. ir V. Š. pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytais paaiškinimais, suinteresuotų asmenų bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjų motina N. J. po sutuoktinio S. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti - priėmė jos sutuoktiniui priklausančias pinigines lėšas, laikrodį, baldus, paveikslą, dirbo jo nuomotą žemės sklypą. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjai po jų motinos N. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti – tarpusavyje pasidalino po jos laidotuvių likusias jos pinigines lėšas, o pareiškėjas D. J. priėmė laikrodį, baldus, paveikslą, toliau dirbo nuomojamą žemės sklypą. Ginčo tarp suinteresuotų asmenų dėl šių faktinių aplinkybių nekilo. Teismas konstatuoja, kad N. J. su palikėjo S. J. turtu bei pareiškėjai D. J. ir V. Š. su palikėjos N. J. turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkai, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jų valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatyti palikimo priėmimo faktai, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).
Iš pareiškėjų valstybei priteistinos 13,28 Eur bylinėjimosi (teismo procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos, t. y. po 6,64 Eur iš kiekvieno pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinio S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po motinos N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdami jį faktiškai valdyti.
Juridiniai faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjų D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno atskirai, po 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.