- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-14
- Bylos Nr.
- 2A-1029-230/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Gražina Davidonienė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, VĮ Registrų centras, Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui
- Kategorijos
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Vaivai Nevardauskienei, atsakovo VĮ Registrų centras atstovui Vygaudui Moliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1568-521/2007 pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui dėl teisės privatizuoti butą pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. G. prašė pripažinti jai teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti jos nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias V. (duomenys neskelbtini), Kaune, ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove šio buto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė nurodė, kad 1982 m. kovo 2 d. Kauno m. LDŽDT VK apsikeitimo gyvenamosiomis patalpomis orderio Nr. 29p pagrindu jai buvo suteiktas 1 kambario 28,62 kv.m bendro ploto butas, esantis V. (duomenys neskelbtini), Kaune. Jame ieškovė kaip pagrindinė nuomininkė gyvena su dukterimi S. G.. 1998 m. kovo 4 d. su ieškove buvo sudaryta buto nuomos sutartis, kuri 2001 m. sausio 29 d. atnaujinta. Ieškovė yra Butų privatizavimo įstatymo subjektas, kuriam suteikta teisė privatizuoti butą, o ginčo butas gali būti privatizavimo objektu. Ieškovė 1992 m. kreipėsi dėl buto privatizavimo į Kauno m. privatizavimo tarnybą, užpildė prašymą, pateikė visus reikalingus dokumentus, taip išreikšdama valią įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Ieškovei ilgą laiką buvo aiškinama, kad sudarant privatizavimo sandorius susidarė ilgos eilės, ir ji turi laukti, kol ją pakvies pasirašyti sutarties. Ieškovė kurį laiką sirgo, stokojo lėšų, vėliau jai buvo nurodyta, kad yra praleidusi terminą butui privatizuoti. Ieškovė atliko būtinus veiksmus realizuoti savo teisę privatizuoti butą, ir kitos gyvenamosios patalpos Butų privatizavimo įstatymo pagrindu nėra įgijusi. Ieškovė nespėjo privatizuoti buto įstatyme nustatytais terminais dėl objektyvių priežasčių, susijusių su jos liga, lėšų stoka bei savivaldybės darbuotojų neatsakingais pažadais pakviesti sudaryti privatizavimo sandorį. Kadangi ieškovė kreipėsi į savivaldybę ir galiojant įstatymui išreiškė savo valią įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas, dabar turi teisę užbaigti pradėtą ir nebaigtą buto privatizavimo procedūrą. 2004 m. balandžio 1 d. ieškovė ir jos duktė S. M. notariškai patvirtino susitarimą butą išpirkti ir įregistruoti nuosavybės teise ieškovės vardu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas pripažino ieškovei teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti jos nuomojamą vieno kambario, 28,62 kv.m bendrojo ploto, butą, esantį V.(duomenys neskelbtini), Kaune, ir įpareigojo atsakovą Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove šio buto pirkimo-pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis. Teismas nurodė, kad nors atsakovo Aprūpinimo būstu skyriuje ieškovės prašymo ir kitų dokumentų nėra, tačiau LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu dabartiniame Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo pareiškimų registravimo žurnale yra įregistruotas pareiškimas Nr. 33806P. Tokiu pačiu numeriu ieškovė yra užpildžiusi pareiškimą dėl ginčo buto pirkimo 1992 m. birželio 2 d. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašymas leisti privatizuoti butą buvo užregistruotas, tai reiškia, kad jis buvo pateiktas, tačiau nebuvo išsaugotas dėl anksčiau šiuos dokumentus tvarkiusių ir atsakingų už jų išsaugojimą darbuotojų kaltės. Teismas, darydamas nurodytą išvadą, taip pat rėmėsi liudytojų I. M. ir T. T. parodymais. Ieškovė turėjo teisę privatizuoti jos nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal LR Butų privatizavimo įstatymą, įstatymo nustatytu laiku kreipėsi su pareiškimu į atitinkamą instituciją dėl jų privatizavimo, t.y. išreiškė savo valią įsigyti nuosavybėn jos nuomojamas gyvenamąsias patalpas, tačiau negavo iškvietimo užbaigti šioms procedūroms, be to, nuolat sirgo ir gydėsi. Todėl teismas laikė, kad ieškovė negalėjo užbaigti buto privatizavimo ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių, todėl yra pagrindas pripažinti jai teisę privatizuoti jos nuomojamas patalpas pagal LR Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis.
Šalies argumentai
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, neteisėtas, priimtas netinkamai taikant procesinės ir materialinės teisės normas bei neteisingai vertinant faktines bylos aplinkybes. Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą analogiškose bylose. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji 1992 m. kreipėsi su prašymu dėl buto V. (duomenys neskelbtini) privatizavimo, o jos pateikti įrodymai kelia abejonių dėl jų patikimumo, tačiau teismas to neįvertino. Ieškovė pateikė pareiškimo originalą, kuris neatitinka dokumento formai keliamų reikalavimų - ant jo nėra nei vieno kompetentingos institucijos antspaudo. Teismas nevertino liudytojos J.Dambrauskienės parodymų, kuri patvirtino, kad 1992 m. birželio 2 d. pareiškime Kauno miesto valdybai Nr. 33806P esantys parašai yra ne jos, kad prašymus dėl butų privatizavimo Kauno miesto valdyba pradėjo priiminėti tik 1992 m. spalio-lapkričio mėnesį. Teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus Aprūpinimo būstu skyriaus raštus, kurie laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Juose nurodyta informacija nėra paneigta jokiais kitais įrodymais. Teismas sprendimą grindė VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007 m. gegužės 31 d. rašto bei Butų bylų perdavimo Kauno miesto savivaldybės privatizacijos tarnybai žurnalo duomenimis, tačiau iš šių duomenų neaišku, apie kokio buto techninės apskaitos bylutę kalbama, nes nėra nurodytas nei buto numeris, nei prašymą padavęs asmuo. Ant ieškovės pateikto pareiškimo galėjo būti įrašytas bet kuris iš žurnale esančių numerių. Teismas, vertindamas šiuos duomenis, nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ant pareiškimo Kauno miesto valdybai yra ne Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir inventorizavimo biuro darbuotojo, o Kauno miesto valdybos darbuotojo vardas, pavardė ir tariamas jo parašas. Ieškovė teigė, kad pareiškimą dėl buto privatizavimo pateikė Savivaldybei, todėl jis negalėjo būti registruotas Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Tai reiškia, kad šiame biure numeriu 33806P buvo registruotas visai kito asmens pareiškimas dėl kito buto privatizavimo. Ieškovės pareiškimas 1992 m. nebuvo gautas Butų privatizavimo tarnyboje. Ieškovė neįrodė, kad jos valia privatizuoti nuomojamą butą būtų buvusi tinkamai išreikšta galiojant Butų privatizavimo įstatymui, todėl ji neįgijo subjektinės teisės privatizuoti ginčo patalpas.
Atsiliepimas
Ieškovė I. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog byloje buvo pateikta ieškovės paduoto pareiškimo ranka padaryto nuorašo kopija, kadangi tuo metu nukopijuoti prašymą nebuvo galimybės. Liudytojų parodymai atitiko rašytinius įrodymus, todėl nebuvo pagrindo jais abejoti. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad dokumentas suklastotas, nes bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas tokių įrodymų nepateikė ir neprašė jo nelaikyti įrodinėjimo priemone, kaip numato CPK 184 straipsnis. Be to, jos reikalavimas nepažeidžia niekieno teisių, o priešingu atveju būtų pažeisti jos teisėtų lūkesčių, teisingumo ir protingumo principai.
Atsakovas Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jis atsakovu šioje byloje pripažintas nepagrįstai, kadangi nėra ginčo teisinių santykių dalyvis, ir jam nėra pareikštas reikalavimas. Todėl prašo spęsti teismo nuožiūra.
Apeliacinis skundas atmestinas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su pirmosios instancijos teismo atliktu netinkamu įrodymu vertinimu, procesinės teisės normų, nustatančių reikalavimus įrodymams ir įrodinėjimui, pažeidimu, šiuo klausimu suformuotos LR Aukščiausiojo Teismo praktikos nesilaikymu.
Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieškovės teisę privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis, darė išvadą, jog ieškovė buto privatizavimo procedūrą buvo pradėjusi laiku ir tinkamai, tačiau nebaigusi, todėl turi teisę ją užbaigti. Ši teismo išvada atitinka ir aprobuotos LR Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002 išaiškinimus ginčo atveju taikytinais teisės klausimais. Apylinkės teismas nurodytą išvadą grindė byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais. Ieškovės byloje pateiktą pareiškimo Kauno miesto valdybai nuorašą teismas laikė tinkamu rašytiniu įrodymu ir juo rėmėsi (b.l. 80). Kad tai rašytinis įrodymas, turintis duomenų apie reikšmingas bylai aplinkybes, nekyla abejonių (CPK 177 str. 1-2 d., 197 str. 1 d.). Atsakovas tvirtina, kad šis įrodymas neatitinka jam keliamų reikalavimų, kadangi ant jo nėra nei vieno kompetentingos institucijos spaudo. Tačiau atsakovas nenurodo, o ir nėra nustatyta, kad tokiems prašymams tuo metu būtų nustatyti kokie nors konkretūs ir griežti turinio ir formos reikalavimai. Neabejotina, kad prašymo dėl buto privatizavimo originalas negalėtų likti pas jį pateikusį asmenį, nes tuomet tektų daryti išvadą, jog asmuo tokio prašymo nepateikė. Todėl ieškovės paaiškinimai, jog tai jos paduoto prašymo ranka padarytas nuorašas, patvirtina, kad tai nėra oficialus rašytinis įrodymas (CPK 197 str. 1 d. ). Tokio antrinio rašytinio įrodymo (ranka daryto nuorašo) ir jame nurodytų duomenų tikrumą galima patvirtinti ar paneigti tik kitais įrodymais, tokiu būdu nustatant šio rašytinio įrodymo įrodomąją galią t.y. jo įrodomąją vertę (CPK 202 str.). Kadangi ant ieškovės pateikto pareiškimo nurodytas registracijos numeris, todėl teismas, remdamasis VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis, padarė tinkamą išvadą, jog tuometiniame Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure pagal ieškovės pareiškime nurodytą registracijos numerį buvo paruošta ir Kauno miesto privatizacijos tarnybai perduota buto privatizavimo medžiaga (buto techninės apskaitos byla, prašymas). Tai patvirtina VĮ Registrų centro raštai (b.l. 79, 119), butų bylų perdavimo Kauno miesto privatizacijos tarnybai žurnalo duomenys (b.l. 129). Nors nurodytame žurnale tėra nurodytas registracijos numeris, nenurodant nei asmens, pateikusio prašymą pavardės, nei buto adreso, tačiau remiantis VĮ Registrų centro pateikta informacija ir šio centro atstovo V.Molio paaiškinimais galima daryti išvadą, jog nurodyti duomenys liečia ginčo butą. Tai patvirtina VĮ Registrų centro Kauno filialo raštas (b.l. 79), kuriame nedviprasmiškai nurodyta, kad ginčo buto techninės apskaitos inventorinė byla buto privatizavimui buvo paruošta, kas remiantis VĮ Registrų centro atstovo paaiškinimais reiškia, kad buvo užsakymas tai atlikti, o tuo pačiu buvo ir pateiktas prašymas. Nurodytų įrodymų analizė patvirtina ieškovės pateikto pareiškimo tikrumą bei teismo padarytos išvados apie ieškovės pradėtą, bet nebaigtą buto privatizavimo procedūrą pagrįstumą. Nors pirmosios instancijos teismas neįvertino J.Dambrauskienės, kurios pavardė nurodyta ieškovės paduotame pareiškime, parodymų apie tai, kad pareiškime ne jos parašai, tačiau ir jie nesudaro pagrindo laikyti pateiktą dokumentą suklastotu. Ieškovės paaiškinimai, jog pareiškimo nuorašą nesant kopijavimo galimybės padaręs asmuo tokiu būdu tik imitavo asmens parašą, iškelia rašytinio įrodymo patikimumo problemą, tačiau nesudaro pagrindo laikyti įrodymą suklastotu (CPK 184 str.). Tuo tarpu ieškovės pateikto pareiškimo duomenų tikrumas patvirtintas jau nurodytais įrodymais ir leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovė pareiškimą buvo padavusi, kadangi buto privatizavimui reikalingi buto dokumentai (buto inventorizavimo byla) buvo paruošti. Šiuo atveju vertintina ir tai, kad tuo metu butų privatizavimo procedūras vykdė ne tik Kauno miesto valdyba, bet ir Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras, ko neneigia ir atsakovas Kauno miesto savivaldybė, be to, pradiniame butų privatizavimo proceso etape nebuvo itin griežtos tvarkos. Atsakovas, tvirtindamas, jog ieškovės pareiškimas gali būti suklastotas, pirmosios instancijos teisme neprašė jo nelaikyti įrodinėjimo priemone CPK 184 straipsnio tvarka.
Kolegija nesutinka, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos aprūpinimo būstu skyriaus raštai apie tai, kad skyriuje pareiškimų dėl ginčo buto privatizavimo nėra (b.l. 56, 91-92), nagrinėjant šią bylą turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Niekas neginčija šiuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, jog tokio pareiškimo privatizuoti ginčo butą šiuo metu nėra, tačiau ginčo atveju yra svarbu nustatyti ne aplinkybę, ar toks pareiškimas šiuo metu yra, bet ar ieškovė nustatyta tvarka yra realizavusi teisę privatizuoti butą. Jei toks pareiškimas būtų, nekiltų ir teisminis ginčas, tačiau ieškovė siekia apginti savo teises, teisme įrodinėdama, kad pareiškimą padavė laiku, tik jis yra dingęs. Be to, kaip jau nurodyta, ieškovė nurodytas aplinkybes, jog pareiškimą privatizuoti butą buvo padavusi, yra įrodžiusi ne tik liudytojų parodymais, bet ir kitais surinktais rašytiniais įrodymais, kuriais yra leidžiama nuginčyti oficialiuose rašytiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes (CPK 197 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia LR Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl Civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą civiliniame procese, taikymo. Apeliaciniame skunde nurodytose Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse – 2005 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2005, 2005 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2005 – analizuojamos kitokios įrodinėjimo prasme susiklosčiusios procesinės situacijos t.y šiose bylose aplinkybės buvo įrodinėjamos tik liudytojų parodymais, tuo tarpu šioje byloje – ir kitais rašytiniais įrodymais.
Kolegija, nenustačiusi įrodymų vertinimo pažeidimų, nenustatė ir pagrindų sprendimui panaikinti, todėl skundas atmestinas, o sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.