- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-10
- Bylos Nr.
- e2-1062-752/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05290-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“
- Trečiasis asmuo
- D. B.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“, dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo D. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 932,23 Eur turtinės žalos atlyginimą, 12,90 Eur palūkanų už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė nurodė ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad 2016 m. liepos 6 d. įvykusio užpylimo metu buvo apgadintas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)-31, Kaunas. Ieškovė buvo apdraudusi turtą būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2013-01-03 redakcija, galiojanti nuo 2013-02-11) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas, draudimo išmoka apskaičiuojama nuostolio dydžio, atsižvelgiant į pastatų draudimo vertę ir atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo sumą bei besąlyginę išskaitą. Pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju, draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais ir/ar draudiko atliktu vertinimu. Pagal ieškovės sudarytas turto remonto sąmatas, sugadinto buto Nr. 31 remonto (atkūrimo) kaina yra 409,77 Eur ir 551,42 Eur. Ieškovė išmokėjo 932,23 Eur (409,77 Eur + 551,42 Eur) draudimo išmoką. Ieškovė, atlikusi draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimą nustatė, kad užpylimas įvyko dėl viršuje esančiame bute Nr. 35 WC patalpoje sumontuotos bendrosios inžinerinės įrangos trūkusio bendrojo naudojimo vamzdžio. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrojo naudojimo objektų administratore paskirta atsakovė. Atsakovė iki avarijos neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta bute Nr. 35 WC patalpoje sumontuotos bendrosios inžinerinės įrangos techninė būklė, neužtikrino pastato bendrosios inžinerinės įrangos sandarumo, nesiėmė priemonių inžinerinės įrangos techninei būklei nustatyti, o atsiradus turtinei žalai jos neatlygino. Todėl turtinė žala turėtų būti priteista.
Ieškovė taip pat nurodė, kad pagal STR 1.12.05:2002 priedą „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ (toliau – Sąrašas), patvirtintą LR aplinkos ministro 2011-11-18 įsakymu Nr. D1-888 (įvykio metu galiojusi redakcija), 1 punktą, administratorius privalo atlikti bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus (ne rečiau kaip kartą per mėnesį), kasmetines apžiūras. Pagal 3 punktą, administratorius privalo organizuoti bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengti atnaujinimo planus ir juos pateikti namo savininkams. Pagal Sąrašo 16 punktą atsakovė privalo palaikyti namo nuotekų šalinimo sistemos pralaidumą ir sandarumą, šalinti smulkius defektus. Pažymėjo, kad įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais, jų įgyvendinimo tvarka ir šios priežiūros paslaugų (darbų) kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą (technines apžiūras, nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), privalomojo remonto darbus ir kt.) ir namui priskirto žemės sklypo tvarkymą (Administravimo nuostatų 5 ir 5.5. punktai). Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo (Administravimo nuostatų 6 ir 6.1. punktai).
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad UAB „Kauno butų ūkis“ administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 patvirtintą „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo administravimo nuostatų“ 3 p., pagrindinis administratoriaus uždavinys - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinant jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, jiems atstovaujant.
Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-03-25 įsakymo Nr. DI -219 redakcija, bei kitomis aktualiomis redakcijomis) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 9 p., administratorius atlieka: nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus; periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas; statinio statybinius tyrinėjimus, jeigu jų reikia gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti; statinio, jo dalies ekspertizę, jeigu jos reikia gyvenamojo namo ar atskiros jo dalies būklei įvertinti ir kt.
Nurodė, kad atsakovė, vadovaudamasi minėtais teisės aktais, 2016-04-27 atliko kasmetinę statinio apžiūrą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2016-06-06 statinių priežiūros vykdytojas Kauno m. savivaldybės administracijos filialo Petrašiūnų seniūnijos vyriausiasis specialistas, dalyvaujant statinio techniniam prižiūrėtojui – UAB Kauno butų ūkio specialistui, patikrino statinio techninę priežiūrą ir nustatė, kad visumoje pastato būklė patenkinama. Remiantis 2016-04-27 Statinio apžiūros aktu ir 2016-06-06 Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. 22-8-130, teigė, kad nebuvo nustatyti jokie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, esminiai defektai, galėję įtakoti 2016-07-06 minėtu adresu kilusią avariją.
Atsakovės nuomone, UAB „Kauno butų ūkis“, kaip daugiabučio namo administratorius, savo pareigas atliko tinkamai, todėl nesutinka su ieškinio reikalavimu atlyginti žalą. Nėra nustatyta jokių atsakovės administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų nusiskundimų dėl administratoriaus teikiamų paslaugų ar netinkamų pareigų vykdymo. Pažymėjo, kad 2016-07-11 UAB Kauno butų ūkyje buvo užregistruotas iškvietimas į (duomenys neskelbtini)-31, Kaune. Nuvykę bendrovės darbuotojai nustatė, kad bute Nr. 31 šlampa WC patalpos ir kambario lubos. Taip pat nustatė, kad viršuje esančiame bute vamzdynas yra perdarytas ir uždengtas, todėl nustatyti užpylimo priežasties nėra galima. Nurodė, kad buto Nr. 35 gyventojai atsisakė įsilesti bendrovės darbuotojus, tam kad šie atliktų visus reikiamus veiksmus išvengti didesnių avarijos padarinių, ko pasėkoje ir buvo užlietas 31 butas, mano, kad atsakovės civilinei atsakomybei kilti neužtenka vien fakto, kad ji yra atsakinga už bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, esančios administruojamame name priežiūrą. Šiuo atveju UAB „Kauno butų ūkis“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, pagal Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą valdantis daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, prarado galimybę valdyti, t.y. pasinaudoti galimybe patekti į butą, kuriame ir įvyko avarija. Be to, kadangi vamzdynas sienoje buvo uždengtas, pastato administratorius, net ir būdamas nepriekaištingai rūpestingas, negalėjo pakankamai kontroliuoti ir laiku pastebėti atsiradusį gedimą, negalėjo numatyti ir tikėtis, kad buto Nr. 35 esančiose patalpose, sienoje sumontuotas, uždengtas vamzdis yra keliantis grėsmę gyvenamojo namo bendrasavininkų nuosavybei.
Atsakovė sutiko, kad buto Nr.31 savininkas, užliejus butą, patyrė nuostolių, ir ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką dėl padarytos žalos, patyrė išlaidų, tačiau atsakovės vertinimu, šie nuostoliai (išlaidos) priežastiniu ryšiu nėra susiję su atsakovės veiksmais. Atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimu ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, sąlygojančių nuostolių atsiradimą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo D. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau gavusi atsakovės atsiliepimą, teismui pateikė keletą pastabų (rašytinius paaiškinimus). Nurodė, kad atsakovės nurodytų profilaktinių patikrų metu balandžio, gegužės mėnesiais, iš jos nėra gavusi jokio pareikalavimo suteikti prieigą prie bendro naudojimo vamzdžių, einančių per jos butą, kad juos patikrinti. Nesutinka ir su atsakovės teiginiais, kad į butą nebuvo įleista ir nepadaryta prieiga, jeigu po avarijos fakto butų ūkio valdyba pakeitė surūdijusią dalį bendro naudojimo vamzdžio jos bute, o prieš avariją niekas nesikreipė.
Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš ieškovės ir atsakovės teiktų procesinių dokumentų bei jų atstovių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė teikia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Ieškovė laikotarpiui nuo 2015-07-13 iki 2016-07-12 buvo apdraudusi būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)-31, Kaunas. Tarp draudiminių įvykių numatytas ir draudimas nuo vandens, įvykus šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijai. Ieškovė su ieškiniu į bylą pateikė 2016 m. liepos 8 d. turto sugadinimo aktą, kuriame užfiksuotas vandens prasiskverbimas iš gretimos patalpos į butą (duomenys neskelbtini)-31, Kaunas. Akte nurodoma, kad draudėjas 2016-07-06 pastebėjo per lubas besiskverbiantį vandenį, kuris pasklido per grindis. Nurodyta, kad apžiūros metu kaimynų buto Nr. 35 durų niekas neatidarė.
Byloje taip pat pateiktas 2016 m. rugpjūčio 23 d. papildomas turto sugadinimo aktas, kuriame nurodyta, kad po pirmos apžiūros draudėjas ieškojo avarijos šaltinio. Draudėjas kartu su namo administratoriaus darbuotojais išardė vamzdyno apdailą ir nustatė, kad virš draudėjo buto esančio 35-ojo buto WC patalpoje yra trūkęs šalto vandens vamzdis. Šalinant avarijos priežastis buvo nuardyta draudėjo buto apdaila, plytos, sugadintas unitazas. Prie aktų pridedamas sugadinimų aprašymas, jie užfiksuoti į bylą su ieškiniu pateiktose nuotraukose.
Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu, sudarė apdrausto turto remonto sąmatą bei apskaičiavo nuostolio dydį. 2016 m. rugpjūčio 31 d. pranešime apie žalos atlyginimą nurodyta, kad apskaičiuojant draudimo išmokos dydį buvo įvertinta besąlyginė išskaita (-28,96 Eur) ir išmokama draudimo išmoka sudaro 932,23 Eur. Pateikti duomenys patvirtina, kad apskaičiuotą draudimo išmoką ieškovė išmokėjo draudėjui dviem mokėjimo nurodymais (2016 m. liepos 12 išmokėta 522,46 Eur ir 2016 m. rugsėjo 1 d. išmokėta 409,77 Eur).
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
Byloje nekilo ginčas dėl ieškovės apdrausto buto, esančio (duomenys neskelbtini)-31, Kaunas, užliejimo priežasties, užliejimo metu padarytos žalos ir jos dydžio. Taip pat nekilo ginčas, kad ieškovė atlygino draudėjui dėl buto užliejimo padarytą žalą. Ginčas kilo tik dėl atsakovo (gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus) pareigos atlyginti ieškovės dėl draudimo išmokos išmokėjimo patirtą turtinę žalą. Esminis ginčas byloje kilo dėl to, ar žalos atsiradimą nulėmė kokie nors neteisėti atsakovės veiksmai (neveikimas).
Dėl atsakovės atsakomybės
Ieškovė prašė atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę dėl atsakovės neveikimo - pareigos pasirūpinti tinkama vamzdžių būkle nevykdymo.
Atsakovė neginčijo, kad jos administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, vandentiekio vamzdynas yra bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, už kurio nuolatinę techninę priežiūrą (eksploataciją) ji yra atsakinga. Nežiūrint to, nesutiko, kad trūkus vandentiekio vamzdžiui 35 bute, ji yra atsakinga dėl kilusių pasekmių – 31 buto užliejimo. Savo poziciją atsakovė grindė tuo, kad UAB „Kauno butų ūkis“, kaip daugiabučio namo administratorius, savo pareigas atliko tinkamai ir nėra nustatyta jokių atsakovės administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų nusiskundimų dėl administratoriaus teikiamų paslaugų ar netinkamų pareigų vykdymo. Taip pat teigė, kad ji prarado galimybę valdyti, t.y. pasinaudoti galimybe patekti į butą, kuriame ir įvyko avarija, kadangi atsakovei pranešus apie įvykį, 35 buto gyventojai atsisakė įsilesti atsakovės darbuotojus, kad šie atliktų visus reikiamus veiksmus, siekiant išvengti didesnių avarijos padarinių, ko pasėkoje ir buvo užlietas 31 butas. Be to, 35 bute vamzdynas buvo perdarytas ir uždengtas, todėl pastato administratorius negalėjo pakankamai kontroliuoti ir laiku pastebėti atsiradusį gedimą, negalėjo numatyti ir tikėtis, kad buto Nr. 35 esančiose patalpose, sienoje sumontuotas, uždengtas vamzdis yra keliantis grėsmę gyvenamojo namo bendrasavininkų nuosavybei.
Su šiais atsakovės argumentais teismas nesutinka.
Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ priedo „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“ 1, 16 punktuose tarp techninės priežiūros darbų ir organizacinių priemonių, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų būklės stebėjimu, vertinimu, atnaujinimo darbų planavimu, techninės priežiūros dokumentacijos tvarkymu, bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techniniu aptarnavimu, saugaus naudojimo užtikrinimu ir namo bendrojo naudojimo objektų smulkių defektų šalinimu, atliekant paprastojo remonto darbus, kurie nenumatyti metiniame ir/ar ilgalaikiame namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų plane, taip pat kitų darbų, būtinų namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimui nurodyti namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinis stebėjimas (ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį), kasmetinės apžiūros, gyventojų pareiškimų dėl bendrojo naudojimo objektų būklės registravimas ir nagrinėjimas, namo būklės vertinimas, taip pat namo nuotekų šalinimo sistemos pralaidumo ir sandarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas.
Vadovaujantis žalos atsiradimo metu galiojusios redakcijos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 5.3, 6.1, 6.2 punktais, administratorius organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, priima sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip patalpų savininkai laikosi privalomųjų reikalavimų.
Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog būtent atsakovei teko pareiga periodiškai stebėti vamzdyno būklę ir pastebėjus neatitikimus reikalavimams, inicijuoti susidariusių trūkumų šalinimą.
Kaip matyti iš atsakovės teismui pateiktų 2012m. birželio 12 d., 2013 m. spalio 26 d., 2014 m. liepos 9 d., 2015 m. birželio 17 d., 2016 m. balandžio 27 d. statinio apžiūros aktų, vertinant vandentiekio vamzdynus, juose nurodoma, kad būklė patenkinama. Tačiau detalesnė informacija apie vamzdynų būklę nepateikta. Vien iš eilę metų daromo formalaus įrašo spręsti, kad buvo realiai tikrinama visų vamzdynų, tame tarpe ir esančių butuose, būklė, nėra pagrindo. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad vamzdynų būklė butuose buvo tikrinama. Pažymėtina, kad iš atsakovės pateikto statinio techninės priežiūros žurnalo, kuriame turėtų būti fiksuoti namo būklės nuolatiniai stebėjimai, užfiksuoti tik jau esantys trūkumai (pvz. 94 įrašas 2013-12-20 – trūko šalto vandens magistralė 30 bute, o šalinant gedimą, nurodyta, kad uždėta apkaba, ir kt.). Tačiau nėra užfiksuoti jokie duomenys apie atliktus nuolatinius stebėjimus, vamzdyno nusidėvėjimą, dėl kurio gali kilti neigiamos pasekmės (žala) gyventojams. Kaip matyti, atsakovė tik formaliai pildė statinio techninės priežiūros žurnalą, tai nurodyta ir 2016 m. birželio 6 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 22-8-130.
Atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų apie vamzdyno periodinius patikrinimus (ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį). Be to, atsakovė iš esmės net neįrodinėjo aplinkybės, jog buvo atliekami faktiniai vamzdyno patikrinimai namo gyventojų butuose. Tik teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovės darbuotojai periodiškai atvyksta apžiūrėti inžinerinių sistemų, tačiau gyventojus ne visada randa namuose.
Tačiau vien gyventojo nebuvimas namuose nepaneigia administratoriaus pareigos vykdyti savo funkcijas. Administratorius tiek teikdamas gyventojams sąskaitas, tiek ir pranešimų forma ar kitomis komunikavimo priemonėmis turi galimybę susisiekti su patalpų savininkais ir suderinti su jais patikrų laiką. Nagrinėjamu atveju atsakovė net neįrodinėjo tokių pastangų fakto, nepateikė duomenų apie atitinkamų pranešimų gyventojams siuntimą. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo D. B., kuri yra 35 buto savininkė, pastabose į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad į jos butą tikrinti vamzdžių būklės nei atsakovės atstovai, nei kiti asmenys niekada nebuvo atvykę, ji negaudavo jokių pranešimų apie planuojamus atlikti patikrinimus.
Atsakovė šių trečiojo asmens nurodytų aplinkybių nepaneigė.
Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, darytina išvada, kad tokių pranešimų gyventojams nebuvo. Neįrodytas ir argumentas, jog atsakovės atstovai periodiškai vyko apžiūrėti inžinerinių sistemų.
Nustačius, kad faktiniai vamzdyno patikrinimai namo gyventojų butuose nebuvo atliekami, akivaizdu, kad atsakovė negalėjo tinkamai įvertinti vamzdynų būklės ir tai užfiksuoti statinio apžiūros aktuose. Todėl nesiėmė ir negalėjo imtis jokių prevencinių veiksmų. Neužfiksavus vamzdyno nepatenkinamos būklės ar avarinės būklės atskiruose butuose, atsakovė, kaip namo administratorė, neinformavo apie tai gyventojų, nerengė susirinkimo dėl vamzdžių keitimo planavimo ir finansavimo, nebuvo užsakomi vamzdžių keitimo darbai. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovei tinkamai nevykdant jai įstatyme numatytų pareigų, susijusių su vamzdyno būklės stebėsena ir avarinių situacijų prevencija, t.y. nesiėmus privalomų priemonių, kurias įvykdžius būtų buvęs užkirstas kelias žalos atsiradimui, jai tenka atsakomybė dėl neveikimo kilusių pasekmių.
Ginčydama savo kaltę dėl žalos atsiradimo, atsakovė taip pat teigė, jog trečiasis asmuo uždengė nuotekų vamzdyną apdailos elementais, kas apribojo atsakovės galimybes stebėti vamzdyno būklę, o po įvykio atsisakė įleisti atsakovės darbuotojus į butą, tam, kad šie galėtų atlikti reikiamus veiksmus siekiant išvengti didesnių avarijos padarinių. Šie atsakovės argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Kaip nustatyta iš trečiojo asmens rašytinių paaiškinimų, iki vandentiekio avarijos atsakovės darbuotojai jos bute niekada nesilankė ir nepateikė pranešimų apie ketinimus atlikti vamzdyno patikras, o atsakovei 2016-07-11 atvykus į trečiojo asmens butą gavus užduotį pašalinti avarijos pasekmes, tą pačią dieną atvyko 35 buto gyventojas ir darbas tą pačią dieną buvo užbaigtas. Tai užfiksuota 2016-07-11 užduotyje paskyroje.
Pabrėžtina, jog siekiančiai nuginčyti savo kaltę atsakovei teko pareiga įrodyti, jog dėl žalos atsiradimo yra kalta buto savininkė, t.y. jog egzistuoja ne tik normatyvinių reikalavimų pažeidimas, bet ir priežastinis ryšys tarp trečiojo asmens veiksmų ir kilusios žalos, kas paneigtų ar apribotų atsakovės kaltę. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie leistų spręsti, jog vandens pratekėjimą sąlygojo būtent trečiojo asmens veiksmai. Vertintina, kad nagrinėjamu atveju prieigos neapsunkinti patekimo prie vamzdyno pažeidimas nesusijęs priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimu, kadangi, kaip minėta, atsakovė neįrodė, jog vykdė savo pareigą prižiūrėti vamzdyno dalį, buvusią trečiojo asmens bute, tačiau jos galimybės buvo apribotos dėl trečiojo asmens nebendradarbiavimo ar vamzdynų uždengimo. Be to, atsakovė nenurodė, jog ėmėsi kokių nors veiksmų, kuriais būtų aktyviai aiškinama patalpų savininkams apie neigiamas vamzdžių uždengimo pasekmes. Nurodytų aplinkybių visuma aptariamus atsakovės argumentus dėl trečiojo asmens kaltės leidžia vertinti kaip formalias prielaidas.
Todėl yra pagrindas išvadai, kad atsakovė, kaip namo bendrosios nuosavybės administratorė, netinkamai vykdė savo pareigas, netinkamai prižiūrėjo vandentiekio vamzdyną, neužkirto kelio žalingoms pasekmėms atsirasti. Teismas laiko, jog ieškovės argumentai, jog už žalą atsakinga atsakovė, yra pagrįsti.
Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Padarytos žalos dydį patvirtina turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, bei turto remonto sąmata. Minėtuose dokumentuose nurodyti darbai ir medžiagos yra susiję su sugadinimų pašalinimu. Atsakovė ieškovės pateiktų paskaičiavimų neginčijo Todėl teismas neturi pagrindo abejoti žalos dydžiu.
Vertintina, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
Esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovei atsiranda pareiga atlyginti padarytus nuostolius (žalą), nes jos veiksmais (neveikimu) buvo apgadintas ieškovės apdraustas butas, kurį buvo būtina remontuoti.
Kaip matyti iš bylos duomenų, draudikas atlygino trečiajam asmeniui tik tiesiogines išlaidas – 932,23 Eur (961,19 Eur -28,96 Eur besąlyginė išskaita). Draudimo išmokos paskaičiavimas ir sumokėjimas draudėjui byloje pateiktas.
Asmens pareiga atlyginti savo veiksmais kitam asmeniui padarytą iš nesutartinių santykių kylančią žalą įtvirtinta CK 6.245 straipsnio 4 dalyje, 6.263 straipsnyje. Kadangi ieškovė atlygino buto savininkui padarytą žalą, ji turi pagrindą prašyti priteisti visą draudimo išmokos sumą iš atsakovės. Todėl ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 932,23 Eur sumą, tenkintinas visiškai.
Patenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą, vadovaujantis CK 6.261 straipsniu, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 proc. palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Kaip matyti iš ieškinio, pretenziją ieškovė pateikė 2016 m. lapkričio 27 d. Ieškinys pareikštas 2017 m. kovo 10 d., palūkanos skaičiuotinos už 101 dienų ir sudaro 12,90 Eur (932,23 Eur * 6 proc. / 365 *101). Ši suma ieškovei iš atsakovės priteistina.
Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 945,13 Eur sumos už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 10 d.
Ieškinį patenkinus, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovė byloje sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį bei 455,58 Eur atstovavimo išlaidų, viso 476,58 Eur, kurios priteistinos iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“, juridinio asmens kodas 132532496, 932,23 Eur (devynių šimtų trisdešimt dviejų eurų 23 ct) žalos atlyginimą, 12,90 Eur (dvylikos eurų 90 ct) palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (945,13 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2017 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 476,58 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.